Žurnalistų kūryba

Tas laikas šviesiausias - vaikystė.
Klajoju po ją aš sapnuos.
Čia galima buvo suklysti
Ir rykščių negaut nuo mamos.

Bet štai jau audringoj jaunystėj -
Svajonių ir laimės laikais,
Kai tenka netyčia „paslysti",
Tai jau už „juokus" atsakai.

O amžius brandus - atsakingas,
Ką sau ir kitiems padarei,
Kad niekam neliktum skolingas,
Išlikt išdidus privalai.

Sulaukus senatvės - ramybė,
Bet kam reikalinga ji, kam,
Nes žmogui būdinga savybė -
Jo noras išlikti jaunam.