2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai (6 dalis)

2020-04-07
 

Tęsinys. Pradžia 2017 12 10.

 

Vytautas Valentinas Česnulis,
LŽS narys

 

„Vilniaus rytojaus" straipsnyje sakoma: „Kai svarbiais klausimais rašo didieji žmonės, tai paprastai laukiama, kad jie ką nors naujo pasakys, kad pareikš vieną kitą naują mintį, iškels naują sumanymą. Paprastai taip esti todėl, kad daug ko negali, nors ir labai norėtų, pasakyti eilinis žurnalistas, tai daug daugiau gali pasakyti žymesnę visuomenėje vietą užimą asmens. Naujų minčių laukėme ir iš prof. Stanevičiaus. Deja, jo straipsnyje, kuriame dar kartą išdėstyta Lietuvos - Lenkijos ginčo istorija, nėra nė vienos naujos minties ir ne tik naujos, bet trūksta ir drąsesnio išsireiškimo." „Atrodo, kad arba gerbiamam autoriui trūko pilietinės drąsos, arba ir jis nieko daugiau negalėjęs išgalvoti, kaip tik kartoti tai, ką kiekviena proga daro žinomi ir nežinomi lenkų publicistai."
Viln. apygardos teismas vasario 11 d. priėmė labai savotišką nutarimą: dėl straipsnio dalies laikraščio areštą patvirtinti, t. y. tą tekstą reikėtų išbraukti, o dėl kitos teksto dalies areštą panaikinti. J. Naviką kovo 15 d. tardė Vilniaus m. policijos Tardymo skyriaus pareigūnas A. Frydenštalis (Friedenstal). Kovo 17 d. Apyg. teismas ats. redaktorių nubaudė 1 savaite arešto ir 100 zl pabauda, nors Apyg. teismo viceprokuroras St. Golkovskis dėl kaltės įrodymų stokos kovo 25 d. nutarė tyrimą J. Naviko byloje nutraukti. Kaip pasielgta su teismo paskirta bausme, neaišku. 
„Viln. rytojaus" 1937 m. sausio 22 d. Nr. 7 tiražas areštuotas už vedamąjį straipsnį „O dabar Švenčionėliai ir Adutiškis." Vilniaus m. storasta T. Velioveiskis vasario 16 d. prašė Apyg. teismo prokuroro areštą patvirtinti, nes straipsnyje nekaltai užsipultas Švenčionėlių klebonas Boleslovas Bazevičius (Bazewicz), neva pagarsėjęs antilietuviška veikla, persekiojantis lietuvius ir t. t. (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 1025). 
Straipsnyje priminta, kad laikraščio sausio 15 d. Nr. 5 rašyta, jog kai kuriose mišriose parapijose lietuviai bažnyčiose daromi antraeiliais tikinčiaisiais ir nustumiami į paskutinę vietą. Pateiktas Kalesninkų (Šalčininkų r.) parapijos pavyzdys, kai vikaras Zamanas ne kartą išjuokęs lietuvių kalbą; nemokėdamas lietuvių kalbos, jis skaito pamokslus „lietuviškai" ir piktina žmones. Klebonas Voronovičius neleidžia lietuvių chorui giedoti prie vargonų, o tik žemai. Arkivyskupija į tai nereaguoja. Toliau rašoma: „Kai savo metu pagarsėjęs priešlietuvišku darbu Adutiškio vikaras kun. Bazevičius buvo paskirtas Švenčionėlių klebonu, lietuvių visuomenė šitokiu paskyrimu buvo nepaprastai nustebinta. Naujas Švenčionėlių klebonas, pasijutęs parapijos šeimininku, susyk suskirstė parapijiečius į dvi dalis: nelietuvius sūnus ir lietuvius posūnius. Pirmiesiems - viskas, antriesiems - trupiniai. Maža to, kun. Bazevičius, nemokėdamas lietuviškai, beveik kas sekmadienis sakydamas pamokslus, darkė viešai mūsų kalbą ir sukeldavo bažnyčioje žmonių juoką." Iš lietuvių tik reikalaujama, kad jie padėtų statyti bažnyčią. 
„Adutiškyje dabar klebonauja nemėgstąs lietuvių kun. Vaičiūnas, anksčiau dirbęs Vilniuje ir Varėnoje." Šiam sakiniui tenka griežtai paprieštarauti. Nežinia kuo, gal kokiu asmeniškumu, pagrįstas toks rašymas. Kun. Juozas Vaičiūnas (1894-1962), poeto Petro Vaičiūno ir gydytojo prof. Viktoro Vaičiūno brolis, dirbęs vikaru Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje ir Aušros vartuose. Garsėjo jaudinančiais pamokslais, patraukusiais daugybę klausytojų. Atkeltas į Varėną 1934 m. balandžio mėn., ėmė čia organizuoti lietuvišką kultūrinę veiklą ir kt. Lietuvių ėdiko arkivyskupo R. Jalbžykovskio jau į 1935 m. vasaros pabaigą iškeltas į Adutiškį. Vėliau klebonavo Dūkšte ir Šv. Dvasios bažnyčioje Vilniuje. Po E. Basio buvo Vilniaus vyskupijos lietuviškosios dalies valdytojas 1948-1949 m., šias pareigas perdavęs vyskupui K. Paltarokui. Paskui dar kunigavo Druskininkuose ir Švenčionyse, kur ir mirė. 
Apyg. teismo viceprokuroras St. Golkovskis 1937 m. kovo 31 d. apkaltino J. Naviką pagal BK 23 ir 170 str. Byla Vilniaus m. teisme svarstyta gegužės 13 d. Dėl kaltės įrodymų stokos teismas J. Naviką išteisino. Tačiau nenurimo kunigas B. Bazevičius. Anot jo, nuo darbo Švenčionėliuose pradžios - 1934 m. gegužės 3 d. - jį puola lietuvių spauda, ypač „Vilniaus rytojus", likviduota Šv. Kazimiero dr-ja stengėsi atitraukti lietuvius nuo naujos bažnyčios statybos. Pamaldos vyksta pagal Bažnyčios vadovybės 1914 m. pasiūlytą tvarką. Kun. Bazevičių kaip liudytoją birželio 9 d. apklausė Švenčionėlių policijos vyresn. budėtojas M. Manševskis (Manszewski); tą pačią dieną jis išklausė ir kitą liudytoją - policijos seržantą V. Galdzickį (Gałdzicki). Todėl viceprokuroro St. Golkovskio prašymu Apyg. teismas birželio 12 d. apsvarstė jo apeliaciją ir Vilniaus m. teismo 1937 05 13 nuosprendį dėl J. Naviko nekaltumo nutarė anuliuoti. Tik archyvo byloje nėra apeliacinės išvados ir nežinome, kaip baigėsi ši byla.
Vilniaus m. storasta T. Velioveiskis 1937 m. birželio 13 d. prašė Apyg. teismo prokuroro patvirtinti „Viln. rytojaus" birželio 8 d. Nr. 44 areštą dėl str. „Vėl bado pavojus." „Minėto straipsnio autorius šiųmečio derliaus būklę Lenkijoje apibūdina sutirštintomis spalvomis ir tendencingai kaip katastrofišką, ateičiai sudarydamas blogiausius žmonių pragyvenimo horoskopus ir pranašaudamas valstybėje visuotinį badą" (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 1032). 
Straipsnyje rašoma, kad tų metų pavasaris buvo labai nepalankus žemės ūkiui. Nebuvo lietaus. Žiemkenčiai - rugiai ir kviečiai - daug kur pražuvo. Dobilų, pievų, mišinių derliai taip pat blogi. Labai daug daržovių ir vaismedžių derliaus sunaikino šalna. „Iš to matome, kad šių metų vasara labai liūdna. Bet dar liūdnesnė bus žiema ir ateinantis pavasaris. Vargas vargą stumia, žmones kankina, traukia vis į didesnį skurdą. Daugiausia, žinoma, teks nukentėti mūsų krašto ūkininkams, nes čia žemės ūkio kultūra žemiausia, o pagalbos iš kur nors sunku tikėtis."
Apyg. teismas birželio 18 d., apsvarstęs storastos prašymą, nutarė „Viln. rytojaus" areštą panaikinti, nes straipsnyje pateikti faktai „nėra melagingos žinios BK 170 str. požiūriu". Nusikaltimui nepasitvirtinus, to paties teismo prokuratūra liepos 1 d. nutarė nutraukti J. Naviko teisminį persekiojimą. 
Vilniaus m. storastos pareigas ėjęs J. Černichovskis 1937 m. liepos 8 d. prašė Apyg. teismo prokuroro patvirtinti „Viln. rytojaus" birželio 15 d. Nr. 46 areštą dėl korespondencijos iš Beniakainių valsč. Kaniūkų kaimo ir straipsnelio „Dėl lenkiškų parašų Lietuvos bažnyčiose". Ypač kenksmingas pastarasis rašinėlis, nes „paprastos spaudos klaidos priedanga sudaroma aiški iliuzija, jog lenkiškus užrašus Lietuvos bažnyčiose laikraštis laiko kiaulyste ir šitaip padarė BK 152 str. numatomą nusikaltimą" (korespondencijai iš Kaniūkų pritaikytas BK 170 str.). Numerio nespėta išplatinti. Apyg. teismas liepos 15 d. Černichovskio prašymą patvirtino (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 1031).
Korespondencijoje iš Kaniūkų „Gegužinė" pranešama, kad kaime gyvenusi uždarytos lietuvių skaityklos vedėja V. Steckaitė. „Negeri žmonės tol nerimo, kol ji priversta buvo išsikraustyti iš mūsų sodžiaus." Apsigyveno Pačebutų vienkiemy. „Ir čia ją pasiekė pikti žmonės. Birželio 2 d. jai buvo surašytas protokolas neva už nelegalų vaikų mokymą." Gegužės 30 d. Liubartų ir Kaniūkų jaunimas padarė bendrą ekskursiją į Pačebutus, aplankė Steckaitę. „Prie upės, gražioje vietoje, jaunimas dainavo, žaidė ir šoko. Jų dainų pasiklausyti ir žaidimų pasižiūrėti atėjo daug tėvų ir net senelių. Visi žavėjosi gražiomis mūsų dainomis ir vis prašė daugiau dainuoti. Mūsų dainos daug kam išspaudė net ašaras iš akių."
Straipsnelyje apie užrašus bažnyčiose sakoma, jog Kauno spaudoje iškeltas klausimas dėl lenkiškų parašų Lietuvos bažnyčiose, o tokių parašų net vienų lietuvių gyvenamų parapijų bažnyčiose yra nemaža. „Tuos parašus dėjo kadaise klebonavę lietuviškose parapijose lenkai kunigai. Įdomu, kad daug lenkiškų parašų yra ir Kauno katedroje." „Straipsnių autoriai dienraščiuose siūlo lenkiškus parašus pakeisti lietuviškais."
(Bus daugiau)
Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-06-29 18:43
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media