Žurnalistikos istorija

Nors gerokai padaugėjo miestų laikraščių ir atsirado kraštų bei apskričių laikraščiai, tačiau pagrindinis regioninės ir vietinės spaudos leidinio tipas buvo rajono laikraštis. Ir iki šiol tebeleidžiami beveik visi anksčiau ėję rajonų laikraščiai: tik daugelis jų pakeitė pavadinimus, tapo nepriklausomais, kai kurie pasivadino ir apskričių ar krašto laikraščiais. Pasirodė tik vienas kitas naujas rajono laikraštis. Dažniausiai rajonų laikraščių leidėjai yra pačios laikraščių redakcijos (uždarosios akcinės bendrovės).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, toliau buvo leidžiami ir visų aukštųjų mokyklų laikraščiai - tik kai kurie pakeistais pavadinimais. Vilniaus universiteto laikraštis nuo 1989 m. vadinosi „Universitas Vilnensis", Kauno technologijos universiteto (iki 1990 m. - Politechnikos instituto) - „Studijų aidai", Vilniaus pedagoginio universiteto (iki 1992 m. - Pedagoginio instituto) - „Šviesa", Kauno medicinos akademijos (iki 1990 m. - Medicinos instituto) - „Ave vita", Lietuvos žemės ūkio universiteto (iki 1996 m. - akademijos) nuo 1993 m. - „Žemyna". 1994 m. pradėjo eiti Klaipėdos universiteto, įsteigto 1991 m., laikraštis „Klaipėdos universitetas", Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, įsteigto 1990 m., laikraštis „Universitas Vytauti Magni", Lietuvos kūno kultūros akademijos (iki 1999 m. - instituto) laikraštis „Studijų pasaulis". Lietuvos karo akademija 1995 m. pradėjo leisti laikraštį „Kariūnas", vėliau tapusį žurnalu. Daugelio aukštųjų mokyklų laikraščių leidimas vėliau nutrūko. Tuoj po 1990 metų arba vėliau nutrūko ir daugelio anksčiau ėjusių bei naujai įsteigtų įmonių ir organizacijų laikraščių bei savaitraščių leidimas; tik kai kurie buvo dar leidžiami - dažniausiai pakeistais pavadinimais.

Be jau minėtų nacionalinių dienraščių ir savaitraščių, Lietuvoje buvo leidžiami ir bendrojo pobūdžio visuomeniniai politiniai laikraščiai. 1990 m. Vilniuje Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija pradėjo leisti savaitraštį „Pozicija", 1991 m. rašytojas V. Petkevičius įsteigė laikraštį „Opozicija". 1992 m. ėmė eiti dienraštis (vėliau tapęs savaitraščiu) „Amžius" bei laikraščiai anglų kalba „Lithuania Today" („Lietuva šiandien"), „Lithuanian Weekly" („Lietuvos savaitraštis") bei „Baltic News" („Baltijos naujienos"). 1995 m. pasirodė savaitraštis rusų kalba „Litovskij kurjer" („Lietuvos pasiuntinys"), o 1997 m. - „Obzor" („Apžvalga"). Kai 1991 m. sausio pradžioje okupacinės Tarybinės armijos kareiviai užėmė Vilniaus Spaudos rūmus ir nutraukė lietuviškų laikraščių leidimą, svarbiausių laikraščių redakcijos sausio 12 d. 300 000 egz. tiražu išleido laikraštį „Laisva Lietuva". Kitas jo numeris išėjo 1991 m. gruodžio 6 d., nevalstybinės spaudos žurnalistams paskelbus streiką, nukreiptą prieš Lietuvos vyriausybės bandymą suvalstybinti nepriklausomus leidinius. Jį išleido laikraščių „Lietuvos rytas", „Respublika", „Tiesa", „Vakarinės naujienos" bei „Valstiečių laikraštis" redakcijos 700 000 egz. tiražu. Tarybų Sąjungai ir jos kariuomenei pasikėsinus į paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, panašaus pobūdžio periodinis leidinys pasirodė ir Kaune - ten laikraščių „Kauno tiesa", „Kauno laikas" ir „Tėviškės žinios" redakcijos 1991 m. sausio 14 d. ėmė leisti laikraštį „Laisvasis Kaunas". Jis ėjo iki sausio 23 d. Paskui jo leidimas buvo atnaujintas tų pačių metų rugpjūčio 19-22 d. - Maskvos pučo metu. Iš viso išėjo 12 laikraščio numerių 110 000 egz. tiražu.

Laisvėjančios spaudos ir perėjimo prie rinkos santykių sąlygomis labai padidėjo informacinių ir reklaminių laikraščių ir savaitraščių skaičius. Anksčiau ėjo tik vienas specialus informacinis reklaminis leidinys - savaitraštis „Reklama", kurį 1974-1989 m. leido laikraščio „Vakarinės naujienos" redakcija (kaip priedą), o paskui - Lietuvos leidybos įmonė „Spauda" lietuvių ir rusų kalbomis. 1988 m. viduryje Vilniuje pasirodė dvisavaitinis informacinis reklaminis laikraštis „Informreklama", o 1989 m. - informacinis nepriklausomas mėnraštis anglų kalba „The East Express" („Rytų ekspresas"). 1990 m. Marijampolėje pradėjo eiti televizijos informacinis savaitraštis „TV savaitė", Alytuje - skelbimų ir reklamos savaitraštis „Alytaus express", 1991 m. Vilniuje - „Darbo biržos naujienos", „Alio! Reklama", „Perku - parduodu" („Didysis reklamos laikraštis"), Kėdainiuose - „Mugė", Šiauliuose - „Turgus", 1992 m. Vilniuje - „Autoturgus", Šiauliuose - „Express kontaktas", Kaune - „Alio Kaunas", Klaipėdoje - „Paslauga" ir „O`Kay" („Viskas apie viską"). Vėliau informaciniai ir reklaminiai laikraščiai pradėti leisti Mažeikiuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje ir daugelyje kitų Lietuvos miestų ir rajonų centrų. Tačiau daugiausia jų buvo steigiama Vilniuje ir Kaune, tarp jų nemažai specializuotų bei spalvotų reklaminių laikraščių ir savaitraščių. Tiesa, daugelis informacinių ir reklaminių leidinių buvo neilgaamžiai, jų leidimas po kurio laiko nutrūko.

Laisvėjant spaudai, silpnėjant jos cenzūrai ir paskui ją visiškai panaikinus, į periodikos sferą pradėjus skverbtis laisvosios rinkos santykiams, įvairiuose Lietuvos miestuose ėmė eiti pramoginiai, bulvarinio ir erotinio pobūdžio laikraščiai. 1989 m. Šiauliuose pasirodė visuomeninės minties (bulvarinis) laikraštis „Nelabai įdomus mūsų momentas" (ėjo iki 1991 m.), o Vilniuje - nepriklausomas pramoginis (nuotykių, įdomybių) savaitraštis „Žvilgsnis", nuo 1993 m. ėjęs ir rusų kalba. 1990 m. daug tokio pobūdžio periodinių leidinių pradėjo eiti Kaune. Tai iliustruotas pramoginis laikraštis „Akcentai" su daugybe periodinių ir neperiodinių priedų, pramoginis (nuotykių) savaitraštis „Akistata: su nusikaltimais, nelaimėmis, katastrofomis", laikraštis visuomenei „Sekmadienis" (kaip atkurtas 1928-1940 m. ėjęs to paties pavadinimo bulvarinis savaitraštis; sustojo 1992 m.), nepriklausomas komercinis (bulvarinis) laikraštis „Europa", leidęs daugybę periodinių bulvarinio ir erotinio pobūdžio priedų, kurių daugelis 1991 m. tapo savarankiškais laikraščiais: „Dvidešimt kapeikų", „Dvidešimt centų", „Pro rakto skylutę", „Vakaro skaitiniai", „Klubas Liberalia". Nuo 1990 m. Vilniuje buvo leidžiamas kultūros ir pramogų laikraštis „Europos centras" (iki 1995 m.), Šiauliuose - nuotykių laikraštis „Detektyvas", o Panevėžyje - pramoginio pobūdžio laikraštis „Pasimatymas". Vilniuje 1991 m. pradėtas leisti bulvarinio pobūdžio savaitraštis „Dantis už dantį?", pramoginiai laikraščiai „Vėl Jonis!" bei „Anapus: siaubas ir kiti malonumai", erotinio pobūdžio laikraštis „Emanuela", savaitraštis „Pirmadienis", Kaune - iliustruotas pramoginis savaitraštis „Miražai", įdomybių laikraštis „Visai atvirai", Panevėžyje - informacijos ir patarimų leidinys „Jūsų laikraštis", pramoginiai laikraščiai „Neliūdėk", „Privatus seklys", „Sekundė". Daugumą pramoginių, bulvarinio bei erotinio pobūdžio laikraščių leido specializuotos uždarosios akcinės bendrovės Vilniuje, Kaune, Panevėžyje arba privatūs leidėjai. Nemažai tokių periodinių leidinių, kaip ir informacinių bei reklaminių laikraščių, vėliau sustojo arba juos pakeitė kiti.

Nemažai buvo pradėta leisti atskiroms skaitytojų grupėms skirtų laikraščių. 1990 m. pabaigoje dienraščio „Lietuvos rytas" redakcija išleido specialų priedą jaunimui „Mes!", kuris nuo 1991 iki 1994 m. ėjo kaip dvisavaitinis leidinys Lietuvos jaunimui. 1995 m. jį pakeitė dienraščio „Lietuvos rytas" savaitinis priedas „Bendraamžiai", nuo 1997 m. ėjęs pavadinimu „Mes!!!". 1992 m. lietuvių jaunimo bendrija „Lituanica" ėmė leisti mėnesinį laikraštį Lietuvos ir pasaulio lietuvių jaunimui „Lituanica", 1993 m. Kauno personalinė įmonė „Jaunimo žodis" - leidinį Rytų ir Vakarų lietuviams „Lietava" (tiesa, ėjusius neilgai). UAB „Jaunatis" 1994-1995 m. Vilniuje kaip žurnalo „Jaunimo gretos" priedą leido dvisavaitinį spalvotą laikraštį „Dviese". Jau 1988 m. Vilniuje pasirodė studentams skirtas laikraštėlis „Lietuvos studentas", ėjęs ir 1989 m. Vėliau pradėjo eiti studentų laikraščiai „Žygeivis", „Auditorija", „Penktas aukštas", „Tvanas", „Ei, studente!", „Savas". Dar daugiau buvo įsteigta moksleiviams skirtų laikraščių. 1990 m. Panevėžyje J. Kilčiauskienė įsteigė katalikišką dvisavaitinį kultūrinį šviečiamąjį laikraštį Lietuvos moksleiviams „Jupiteris", kuris nuo 1993 m. ėjo pavadinimu „Saulėtekis". Atskiros vidurinės mokyklos bei gimnazijos įvairiuose Lietuvos miestuose leido savo laikraščius „Svirtis", „Dobilo žiedas", „Verdenė", „Žibintas", „Atžalynas", „Fėja", „Nenuorama", „Varpo gausmas", „Salve!", „Aušros žiedas", „Gijos", „Paskutinis suolas", „Vėtrungė", „Tegyvuoja druska!".

Nuo 1989 iki 1994 m. pabaigos Vilniuje ėjo savaitraštis vaikams „Aitvaras", pakeitęs ilgai ėjusį laikraštį „Lietuvos pionierius". 1991 m. Kaune pradėjo eiti dvisavaitinis laikraštis mažiesiems „Tukas", o Anykščiuose - laikraščio „XXI amžius" priedas vaikams „Kregždutė", nuo 1992 m. ėjęs kaip savarankiškas savaitraštis. Vėliau po keletą metų ėjo laikraščiai vaikams „Pepė", „Saulės zuikutis", „Todėlčius", „Valančiukas". Taip pat buvo leidžiami šeimai ir moterims skirti laikraščiai „Šeimininkė", „Langas", „Mažylis", „Bičiulystė", „Rankdarbiai".

Greta religinio turinio žurnalų „Sandora" (iki 1998 m. - „Katalikų pasaulis"), „Artuma" (iki 1997 m. - „Caritas"), Lietuvoje buvo leidžiami ir šios tematikos katalikų laikraščiai „XXI amžius", „Kaišiadorių vyskupija" bei daugelio parapijų laikraščiai. Be to, ėjo į Lietuvą perkelti religiniai leidiniai „Tėvynės sargas", „Šv. Pranciškaus varpelis", „Šaltinis", „Suvažiavimo darbai", „Saleziečių žinios". Pasirodė ir protestantų laikraščiai „Lietuvos evangelikų kelias", „Keleivis". Vilniuje esantis Biblijos centras „Tikėjimo žodis" 1992 m. pradėjo leisti žurnalą „Gyvasis žodis" bei laikraštį „Bažnyčios naujienos", kurį 1997 m. pakeitė laikraštis „Ganytojas", o jam priklausančios bažnyčios - laikraščius „Tiesos žodis" bei „Gera žinia".

Pirmaisiais pokario dešimtmečiais Lietuvoje buvo įsteigta keletas specialiųjų (šakinių ir profesinių) laikraščių bei savaitraščių. Kai kurie iš jų paskui sustojo, o naujų beveik nepasirodė. Tiktai po 1988 m. atsirado daugelio ūkio šakų ir veiklos sričių, įvairių profesijų žmonėms skirti laikraščiai. Tai leidiniai žemdirbiams bei ūkininkams „Valstiečių laikraštis", „Ūkininko patarėjas" su priedais „Jaunasis ūkininkas", „Meisteris", „Šeimininkė", laikraščiai verslininkams bei komersantams „Komercinės žinios", „Merkurijus", „Lietuvos komersantas", „Palangos Juzė", „Savininkas", „Baltijos biznis", „Monitorius", „Naujasis kapitalas", „Mano verslas", „Verslo žinios", leidiniai transportininkams „Rieduva", „Geležinkelininkas", „Lietuvos jūreivis", „Auto savaitė", „Autoekspresas". Buvo leidžiami laikraščiai bei savaitraščiai ir kitų veiklos sričių ir profesijų tematika: mokslo - laikraštis „Mokslo Lietuva", istorijos - savaitraštis „Voruta", laikraštis „Lietuvis", literatūros ir meno - savaitraščiai „Literatūra ir menas", „7 meno dienos", kultūros - „Šiaurės Atėnai", „Dienovidis", muzikos - leidinys „Muzikos barai", švietimo - savaitraštis „Dialogas", ekonomikos - laikraščiai „Apskaita ir kontrolė", „Mokesčių žinios", teisės - „Valstybės žinios", „Lietuvos teisė", sveikatos apsaugos - „Medikų žinios", „Gydytojų žinios", „Blaivioji Lietuva", „Medicina ir dar kai kas visiems", ekologijos - „Tėviškės gamta", „Žaliasis pasaulis", krašto apsaugos ir vidaus tarnybų - „Ugniagesys", „Sargyba", „Savanoris", „Krašto apsauga", „Sargas", sporto - „Sportas", „Krepšinis", „Tenisas", „Futbolo savaitė", žurnalistikos - laikraštis „Žurnalistų žinios".

Bus daugiau