2020 m. lapkricio 28 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Pirmasis „Lietuvos aido“ istorijos tarpsnis (1917-1919 metai)

2020-01-15
 
Antnas Smetona

Antnas Smetona

"Tautos santykyje su tauta ir vidaus gyvenime periodinė spauda gali aibių pridaryti, kai, užuot auklėjusi visuomenę, tiesos ir teisingumo idėjas skelbusi, ima piktinti ir erzinti žmones. Gera spauda gali tačiau daug padaryti tautų suartėjimui ir sušvelninti jų santykius.
Tai būtų didžiausia garantija taikai. Bet tokių savo darbo vaisių spauda tik tada susilauks, kada laikraštininkai ir rašytojai jai duos, ką patys turi geriausio: savo tyrąją sielą. Tada ne tik seksis plisti kilnioms idėjoms, bet raštų stilius pagrožės", - rašė pirmasis "Lietuvos aido" redaktorius Antanas Smetona.
„Lietuvos aidas" po didelių to meto inteligentijos pastangų, vokiečių okupaciniam režimui Lietuvai leidus, pradėjo eiti 1917 metų rugsėjo 6 dieną ir ėjo iki 1919 m. sausio 11 d., kai beatsikuriančios Lietuvos valstybinės įstaigos dėl bolševikinės Rusijos įsiveržimo į Lietuvą buvo priverstos pasitraukti į Kauną. Iš pradžių „Lietuvos aidas" buvo leidžiamas du kartus per savaitę, vėliau tapo dienraščiu. Pirmieji jo numeriai buvo finansuojami iš asmeninių Antano Smetonos, Lietuvos Valstybės (Tautos) tarybos vieno iš įkūrimo iniciatorių, lėšų. Prie laikraščio leidybos daug prisidėjo lietuviai inteligentai dr. Jonas Basanavičius, M. Biržiška, P. Bugailiškis, Petras Klimas, kunigai J. Stankevičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, dr. V. Zajančkauskas, agronomas A. Stulginskis. 
Pirmasis „Lietuvos aido" numeris buvo išleistas 15 tūkstančių egzempliorių tiražu. Pirmajame „Lietuvos aido" istorijos etape buvo išleisti 214 jo numerių. Buvo rašoma, kad laikraštis įkurtas Lietuvos Tarybos iniciatyva.

2001 metais „Lietuvos aidas" rašė:

„1917 m. rugsėjo 6 d. Antanui Smetonai finansuojant pirmuosius „Lietuvos aido" leidybos numerius iš jo asmeninių lėšų, pasirodė pirmasis laikraščio numeris, kuriame dar labai atsargiai buvo pradėta propaguoti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėja. Laikraščio redaktoriumi buvo išrinktas, jau turėjęs „Vilties" redaktoriaus patyrimą, Antanas Smetona, kun. dr. Zajančkauskas ir Petras Klimas.

Vokiečių okupacinio režimo valdžios buvo pasiūlyta atkurti Tautos Tarybą, kuri būtų lojali ir palanki vokiečių okupaciniam režimui. Didžiajame Seime jo delegatai vokiečių pasiūlymui ne­pritarė, likdami prie savo nuomonės dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
1917 metų rugsėjo 23 d. išrinktieji Tautos Tarybos nariai savo rašte padėkojo Vokiečių karinės valdžios tuometiniam viršininkui kunigaikščiui Isenburgui ir aukščiausiam rytų fronto karinės valdžios viršininkui Bavarijos kunigaikščiui Leopoldui už leidimą sušaukti konferenciją, išrinkti Tautos Tarybą ir įkurti lietuvišką laikraštį „Lietuvos aidas". Padėkos raštą perskaitė dr. Jonas Basanavičius. Kunigaikštis Isenburgas, apsuptas Vilniaus vokiečių įgulos aukštų karininkų, padėkojo Tarybos nariams ir palinkėjo Tautos Tarybai sėkmės, realizuojant jos užsibrėžtus tikslus. Kiekvienam Tarybos nariui įteikė Tarybos nario liudijimus.
Dr. J. Basanavičius, kaip Vilniaus konferencijos garbės pirmininkas, pasiuntė sveikinimą ir Šv. Tėvui Popiežiui Benediktui. Šv. Tėvo artimiausias padėjėjas kardinolas Gasparris už sveikinimą nuoširdžiai Šv. Tėvo vardu padėkojo ir palinkėjo laimės lietuvių tautai ir naujai besikuriančiai Lietuvos valstybei.
Lietuvos šviesuoliai labai atidžiai sekę geopolitikos įvykus, išgirdę laikmečio iššūkius, kad Rusijoje įvyko socialistinė bolševikinė Spalio revoliucija, Vokietijos pralaimėjimai Pirmajame pasauliniame kare bei socialistų maištai pačioje Vokietijoje, jais pasinaudojo ir 1918 metais vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo paskelbtas „Lietuvos aide" 1918 m. vasario 19 d. Toliaregiškai numatydami, kad dalis tiražo vokiečių gali būti konfiskuota, laikraščio įkūrėjai ir redaktoriai tos dienos „Lietuvos aido" tiražo dalį nuslėpė bei kuo greičiausiai per savo atstovus išsiuntė į Vokietiją ir Šveicariją, kur tų šalių laikraščiuose buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Likęs „Lietuvos aido" tiražas, kaip ir buvo manyta, buvo vokiečių karinės cenzūros konfiskuotas. Tačiau šaukštai jau buvo po pietų: visuose Vokietijos ir Šveicarijos laikraščiuose jau buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Aktas. Vokiečių vadovybei, nors ir smarkiai pykstant, teko sutikti su Tautos Tarybos reikalavimais. 1918 m. kovo 21d. vokiečiai, po geroko lietuvių išbarimo, priėmė Tautos Tarybos narius. Vokietijos Reichstago pirmininkas ir kancleris grafas Hartlingas Tautos Tarybos delegatams pareiškė, kad „Vokietija pripažįsta Lietuvą laisva ir nepriklausoma valstybe." (Cit. pagal Nezabitauskis Adolfas. Jonas Basanavičius. Fotografuotinis leidimas. V., 1990, p. 427).
Dr. J. Basanavičius, kol tik „Lietuvos aidas" buvo leidžiamas, savo straipsnius 1917-1918 metais publikavo tik jame. Laikraštyje pasirodė 9 jo straipsniai Mokslo draugijos veiklos, istorijos, politikos ir polemikos su lenkais Vilniaus ir jo apylinkių istorijos klausimais.
Prasidėjus bolševikiniam maištui Vilniuje, Lietuvos valdžia ir visos jos įstaigos pasitraukė į Kauną, „Lietuvos aidas" 1919 m. sausio 11d. buvo uždarytas. Jo istorijos pirmasis etapas baigėsi.

 

 

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-04-05 13:39
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media