Archyvas :: Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Juozas Keliuotis - žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas
Juozas Keliuotis
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Juozas Keliuotis - žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas2018-04-12 Juozas Keliuotis Vytautas Žeimantas Juozas Keliuotis gimė1902 m. rugsėjo 4 d. Joniškyje, Mokėsi Biržų, Rokiškio, Panevėžio gimnazijose. 1926 m. baigė Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. 1926-1929 m. Sorbonoje studijavo filosofiją, literatūrą, žurnalistiką, meną ir sociologiją. Studijuodamas 1924-1926 m. redagavo žurnalą „Pavasaris". Nuo 1929 m. dirbo laikraščio „Rytas" redakcijoje, 1930-1932 m. leido ir redagavo moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai". Studijų metais paveiktas M. Blondelio ir H. Bergsono idėjų tapo neokatalikybės sąjūdžio šalininku. Skleidė Vakarų demokratines ir kultūrines vertybes, neokatalikybės idėjas, modernizmo estetiką. Siekė, kad naujoji karta kurtų katalikybės principais grindžiamą Lietuvos modernųjį meną, galintį padėti tautai pasiekti kultūrinę nepriklausomybę, išlikti galimos kolonizacijos atveju. 1930 m. buvo literatūros almanacho „Granitas" redaktorius, Tačiau labiausiai žinomas kaip žurnalo „Naujoji Romuva" (1931-1940) redaktorius. Šiame leidinyje siekė aprėpti plačias kultūros sferas: dailę, muziką, architektūrą, literatūrą. J. Keliuotis buvo pastebima figūra Kaune: telkė įvairių sričių menininkus ir mokslininkus bendram darbui, angažavo naujam mąstymui, diskusijoms, mokėjo derinti nuomones, numatyti tolimas kultūrinio darbo perspektyvas. Pats daug rašė; gilinosi į meno istorijos, estetikos, lietuvių kultūros raidos ypatybes, kultūros uždavinius. Labiausiai domėjosi modernaus meno apraiškomis, rašė straipsnius apie garsiuosius pasaulio dailininkus ir poetus. Paskelbė kritikos straipsnių apie W. Blake‘ą, Ch. Baudelaire‘ą, A. Rimbo, S. Mallarme, P. Sezaną, P. Pikasą, O. Milašių, J. Aistį, išvertė A. Bazeno, A. Dodė, E. Jonesko, J. P. Sartro, Voltero kūrinių. Aktyviai dalyvavo rašytojų draugijos veikloje, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Dalyvavo skautų veikloje. 1935-1937 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė žurnalistiką. 1942-1943 m. Sociologijos-žurnalistikos katedros adjunktas. Kaune parašė ir išleido knygas: publicistikos "Visuomeninis idealas: visuomenės filosofijos metmenys" (1935 m.) ir " Šių dienų spaudos problemos" (1936 m.), romaną "Svajonės ir siaubas" (1940 m.) Nacių okupacijos metais leido panašių orientacijų, kaip ir „Naujojoje Romuvoje", žurnalą „Kūryba" (1943-1944), kuriame siekė suburti jaunus menininkus. Kūrybingas asmenybes, kūrybingą tautos dvasią laikė pagrindiniu mažos tautos stiprybės įrodymu. Be to 1944 m. buvo Lietuvos išlaisvinimo tarybos ideologinis patarėjas, leido pogrindinį žurnalą „Aušra". 1945 m. sovietų buvo suimtas ir tardytas, ištremtas į Pečioros lagerius. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952 m. vėl suimtas. Iš Solikamsko lagerių sugrįžo 1956 m. Kadangi laikėsi nepriklausomos Lietuvos idealų - neparašė viešos atgailos, jo straipsniai nespausdinti jokiame žurnale, buvo sekamas KGB. Vis dėlto J. Keliuotis daug kūrė, laiškais bendravo su lietuvių menininkais emigrantais, vertė knygas, domėjosi moderniuoju menu, sutelkė apie save senų ir naujų bičiulių ratą, tapo vena populiariausių disidentinių figūrų Lietuvoje. Parašė eilėraščių, novelių, dramų, literatūros ir meno veikalų; sovietų okupacijos metais nespausdinti, liko rankraščiai. Juozas Keliuotis mirė Vilniuje 1983 m. kovo 25 dieną. Palaidotas Rokantiškių kapinėse. Po mirties buvo nemažai paskelbta jo kūrybos, buvusios rankraščiuose. Amerikoje pasirodė jo atsiminimai "Dangus nusidažo raudonai: Pirmosios tremties memuarai „Laisvę praradus" (Čikaga, 1986, 1988 m.) 1997 m. Vilniuje išėjo jo knyga "Meno tragizmas: Studijos ir straipsniai apie literatūrą ir meną), Kaune, 2000 m. - "Žurnalistikos paskaitos", Vilniuje - "Mano autobiografija" (2003), "Jonas Švažas atsiminimuose" (sud. Vladas Žukas, 2003). Išėjo knygų ir apie jį: "Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos (2003 ir 2004). Jo vardu pavadinta Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka. 2004 m. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos iniciatyva buvo sukurta paminklinė lenta „Naujosios Romuvos" žurnalo ir jos redaktoriui įamžinti Vilniuje, Maironio g. 1 (kur buvo redakcija), bet pastato savininkas nesutiko duoti leidimą pritvirtinti lentą. 2004 m. vasario 16 d. atidarytas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras, įsteigta Literatūrinė Juozo Keliuočio premija. VU Žurnalistikos institute atidaryta Juozo Keliuočio vardo auditorija. Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-06-27 13:34
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)