Archyvas :: Antanas Šimkūnas: kaip iš užmaršties prisikėlė lietuviško žodžio gynėjas
Paminklas Antanui Macijauskui Pabiržėje
Antanas Šimkūnas
Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Antanas Šimkūnas: kaip iš užmaršties prisikėlė lietuviško žodžio gynėjas2019-02-02 Paminklas Antanui Macijauskui Pabiržėje Antanas Šimkūnas Artėjant spaudos atgavimo šimtmečiui, teko pakeliauti senais uždrausto lietuviško žodžio gynėjo, kilusio iš Pasvaliečių kaimo, Antano Macijausko keliais. Į Pabiržę, kur po ilgo ieškojimo buvo rastas A. Macijausko kapas, pakvietė kolega Danielius Mickevičius. Jis dažnai pakviečia į panašias keliones ir džiaugiasi lyg radęs lobį, kai pavyksta atkapstyti ką nors iš užmirštos praeities. Dabar didžiausias jo atradimas - A. Macijauskas. „Daugiau kaip pusę amžiaus nieko apie jį nežinojome, - pasakoja Danielius. - Vaikystėje iš savo dėdės Juozo Mickevičiaus esu girdėjęs, kad mūsų giminėje buvo garsus žmogus Antanas Macijauskas, ragino ieškoti apie jį kokių nors dokumentų. Daug ieškojau. Nieko neradau. Tik studentu būdamas V. Merkio knygoje apie nelegalią lietuvių spaudą iki 1904 m. užtikau skyrelį, kuriame pasakojama, kaip A. Macijauskas bylinėjosi su caro valdžia dėl išleisto ir konfiskuoto lietuviško žemėlapio". Vėliau pavyko rasti seną Juozo Tumo redaguotą žurnalą „Mūsų senovė". 1921 m. jame paskelbtas straipsnis prasideda taip: „1900 m. vasario mėnesį vargais negalais pasisekė inž. A. Macijauskui pralįsti pro cenzūros kilpas ir išspausdinti Lietuvos žemėlapį lotynų raidėmis Peterburgo Iljino litografijoje. Aštuonetą mėnesių tas žemėlapis laisvai ėjo į visą pasaulį, tik devintam mėnesiui stojus, Peterburgo policija konfiskavo jį..." Protestuodamas prieš žemėlapio konfiskavimą, A. Macijauskas raštu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą ir pareikalavo atšaukti Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininko A. Šachovskojaus įsakymą. Ministras šį prašymą atmetė. Tuomet A. Macijauskas apskundė A. Šachovskojų Senatui ir pareikalavo atlyginti nuostolius, išmokėti 1200 rublių. Senatas pripažino, kad žemėlapis buvo konfiskuotas ir uždraustas neteisėtai. A. Macijauskas sutiko su 700 rublių kompensacija. Garsioji byla truko beveik ketvertą metų ir sėkmingai baigėsi 1904 m., kai caro valdžia buvo priversta atšaukti spaudos draudimą. Toje pergalėje nepamirštamas A. Macijausko indėlis. Kodėl toks garsus žmogus liko vienišas ir buvo visų užmirštas? „Jo vienatvė, - tęsia Danielius, - prasidėjo sovietų okupacijos metais. Kaip buvusiam nepriklausomos Lietuvos įtakingam veikėjui teko slapstytis, buvo nacionalizuotas visas jo turtas. Infarkto ištikta mirė jo žmona. Sūnus Vytautas spėjo pasitraukti į Vakarus, pasikeitė pavardę ir tapo Matoniu. Pokario metais mirė dukra. Antanas Macijauskas liko vienas ir kurį laiką gana skurdžiai gyveno Panevėžyje. Prasidėjus trėmimams, slapstėsi Daumėnų kaime pas vieną ūkininką, kur mirė 1950 m. Iki pat savo mirties rašė prisiminimus, dienoraštį, viską dėdamas į lagaminėlį, kurį, deja, pasiglemžė gaisras. Ilgai ieškota kapo Praėjus 50 metų po jo mirties, pradėta ieškoti kapo. Juozas Mickevičius keliavo iš parapijos į parapiją, lankė kapines, tačiau neaptiko jokio pėdsako. Tuomet atėjo pas Pabiržės kleboną Antaną Balaišį. Ilgai klebonas vartė bažnyčios knygas, kol vienoje aptiko tokį 1950 m. įrašą: „Mirė Antanas Macijauskas aprūpintas sakramentais..." Kur palaidotas nenurodyta. Tuomet klebonas ne kartą prašė parapijiečių padėti surasti kapą. Ir štai vieną dieną atėjęs kaimietis sako: „Aš žinau, kur yra A. Macijausko kapas." Ir atvedė į Pabiržės kapines netoli didelio beržo. Giminaičių rūpesčiu kapas buvo sutvarkytas, pastatytas paminklas, o Pabiržės centre iškilmingai atidengtas A. Macijausko paminklinis biustas. Iškilmėse Seimo narys prof. Vytautas Landsbergis priminė A. Macijausko veiklą ir jo nuopelnus Lietuvai. Antanas Macijauskas buvo Didžiojo Lietuvos Seimo dalyvis. Carizmo laikais Rygoje atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną. Jis surado gabų jaunuolį Gabrielių Žemkalnį-Landsbergį, padėjo jam išsirūpinti stipendiją ir išsiuntė studijuoti architektūros į Italiją. Danieliaus Mickevičiaus rūpesčiu Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Biržų rajono savivaldybė 2007 m. įsteigė Antano Macijausko premiją, kuria kasmet apdovanojami lietuvių kalbai nusipelnę spaudos darbuotojai.
Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-03-26 14:45
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)