2024 m. gruodžio 7 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Mažoji Lietuva apie Stalino ir Hitlerio užmačias.„Naujojo Tilžės keleiwio“ puslapius pavarčius

2019-12-22
 

 

 

Jonas Česnavičius,

Mažosios Lietuvos reikalų
tarybos narys

Brangioji mūsų Mažoji Lietuva - lietuvių raštijos lopšys. Dėl atsibastėlių subjaurotas mūsų Tėvynės veidas. Germanizacijos metais patirti daug pažeminimų, draudimų ir priespaudos. Pirmojo pasaulinio karo metais brolžudiškame Vokietijos ir Rusijos kare ir kituose frontuose patirta skausmingų gyventojų netekčių. O Antrojo pasaulinio karo metais vyko vietinių gyventojų genocidas.

Bėgant amžiams, net iki Pirmojo pasaulinio karo, nors ir stipriai germanizuotame šiauriniame Rytprūsių krašte Tilžės miestas vadintas lietuvių sostine. Miesto Aukštojoje g. 78 1896 metais Enzys Jagomastas įkūrė spaustuvę-leidyklą „Lituania". Joje buvo spausdinti įvairūs spaudiniai lietuvių ir vokiečių kalbomis: ūkinės paskirties knygelės žemdirbiams, maldaknygės, istorinio turinio knygelės, kalendoriai, laikraščiai („Dabartis" (laikraštis, skirtas Lietuvai), „Darbininkų Balsas", „Jaunimas", „Mūsų Senovė", „Nauja Auszra", „Naujasis Keleiwis", „Naujasis Tilžės Keleiwis", „Pagalba (Kriksczioniszkas Laiszkas)", „Pasiuntinystės Laiszkas", „Prūsų Lietuvos Savaitraštis", „Szviesa", „Szviesos Priedas", „Tėvynės Sargas", „Tilžės Keleiwis", „Ukininko Prietelius", „Žemaicziu ir Lietuwos Apžwalga" ir daug kitų.

1924 m. gegužės 10 d. pradėtas spausdinti laikraštis „Naujasis Tilžės keleiwis". Jo pirmojo numerio vedamajame rašoma: Laikraštis turi buti Dalykas, kurs mus wienyja ir twirtina ir kuriuo mes patys su kitais Lietuweis pasikalbame ir juos paguodžiame. Negalime leist užgest mums taip brangiam Lietuwiškumui, negalime leist nutilt wisiškai lietuwiškam Žodžiui. Laikraštis nuo pat pirmo numerio reguliariai pasirodydavo kiekvieno mėnesio trečiadieniais ir šeštadieniais. Jo spausdinimas buvo nutrauktas dėl antilietuviškos hitlerininkų veiklos. Paskutinis numeris pasirodė 1940 m. rugpjūčio 3 d. Tuomet Jagomastų šeimai iki paros pabaigos buvo įsakyta išvykti iš Tilžės. Visa šeima pasitraukė į Lietuvą, bet buvo gestapininkų persekiojama. Vėliau, 1941 m. rugpjūčio 23 d., visa šeima (žmona, du sūnūs, dukra ir žentas) buvo sušaudyta Paneriuose.

Šiemet sukako 80 metų, kai buvo pasirašyti Stalino ir Hitlerio susitarimai (1939 08 23 ir 09 28) ir prie jų esantys slaptieji protokolai. Tais pačiais metais (1939) gruodžio mėn. 9 (21) d., vėlesniais tyrimais nustatyta 6 (18) d., buvo minimas ir J. Džiugašvilio-STALINO gimtadienis. Tad pasekime, kaip tie įvykiai atsispindėjo Vokietijos lietuvių tautinės mažumos spaudoje, pavartydami „Naujojo Tilžės keleiwio" puslapius. Laikraštis Lietuvos skaitytojui sunkiau pasiekiamas, be to, spausdintas gotišku šriftu. Jo puslapiuose atsispindėjo ne tik lietuviams aktualios problemos, bet ir pasauliniai įvykiai.

 Drg. STALINO „susibičiuliavimas" su Genosse HITLERIU.

1939-aisiais buvo minimas tuomet jau vienvaldžio internacionalkomunisto Josifo Džiugašvilio-STALINO 60-mečio jubiliejus. Europoje jau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Pasaulinė permanentinė revoliucija, diriguojama Kominterno, patyrė fiasko. Pralaimėjo Belo Kuno kraujo upėmis eksportuotas raudonasis teroras Vengrijoje. Maršalas J. Pilsudskis deramai atkirto raudonajai ekspansijai į Lenkiją, žlugo Veimaro respublika. Nepavyko bolševikinė revoliucija Slovakijoje. Buvo sutramdytos raudonųjų ir anarchistų riaušės Ispanijoje ir Portugalijoje. Besikuriančiai Lietuvos kariuomenei taip pat teko atremti bolševikų antpuolius, kurie neturėjo jokio vietinių gyventojų pritarimo. Miestuose komunistų daugumą sudarė žydai, tačiau pastarieji nebuvo linkę lieti savo kraujo kovos laukuose. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, siautėjo (kryžeivių ainiai) bermontininkai, virgoličiai, diebičiai. Lietuvos skaitytojui, be abejo, bus įdomu susipažinti, kaip į tuos įvykius reagavo „proletarinės revoliucijos vadas ir mokytojas". Štai kokią informaciją ta tema pateikia „Prūsū Lietuwiū Balsas" (Nr. 168. 1919 m. lapkričio 2 d.)

Pasweikinimo raštas į Bermondtą ir Golcą.

K a u n a s, 29. 10. „Lietuva" praneša: Pagal czionai gautas Žinias Leninas dėlei Kunigaikščio Avalowo Nuopelnų, jam puolant prieš Rygą, prisiuntė šitam „garsiam" Wadui sawo Wardu Pagyrimą su šitokių antrašu:

„Leninas savo ištikimiems"

Pagyrime Leninas išreiškia Wokiečių Kareiwiams ir jų Wadams Bermontui bei von Golcui sawo širdingiausią Pasidėkawojimą, kadangi jie suteikia tokios didelios Pagalbos Bolšewikų Armijai. Karštu Pritarimu wisas Pasaulis paskelbs tikrais Bolšewikų Gelbėtojais.

Visgi Lenino ištikimiems „bolševikų gelbėtojams" pralaimėjus kautynes Latvijoje prie Rygos ir Lietuvoje prie Radviliškio teko pasitraukti.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse visoje Europoje vyko svarbūs politiniai įvykiai: pasitarimai, pasirašomos tarptautinės sutartys. „Tautų tėvas", „draugas" Stalinas, būdamas apsuptas išsivysčiusių kapitalistinių valstybių, nujautė jo valdomai imperijai galimą grėsmę. Būtent dėl to tam kartui nutarė atsiriboti nuo permanentinės pasaulinės revoliucijos, paskelbti savo socializmo pastatymo atskirai paimtoje vienoje šalyje teoriją.

Kadangi tai nesiderino su buvusiais bendražygiais iš senosios gvardijos, t. y. trockistais-leninistais, partijos gretose pradėti grandioziniai „valymai". Susidoroti su politine opozicija reikėjo kietos rankos. Čia jam gelbėjo apsukrumas ir daugiametė patirtis. (Kaip žinoma, turėjo genialių gebėjimų: nepatikimus asmenis pirma apdovanodavo ir tik po to likviduodavo. Drg. Stalinas valstybės valdyme, palyginus su Hitleriu, turėjo daugiametį patyrimą nuo pat „užplombuotu vagonu" atsiųstais pinigais įvykdyto perversmo Petrapilyje. Raudonasis teroras, GULAG‘as, ČK, OGPU. Jo tezė apie klasių kovos paaštrėjimą kuriant socializmą, parodomieji procesai, visa tai jo gerai įsisavinti praeities etapai.) Stalino žinia NKVD vykdytos trečiojo dešimtmečio antrosios pusės „Didžiojo valymo" metais buvo milijonai sušaudytų, o senosios lenininės-trockistinės gvardijos pareigūnai tapo represijų aukomis. Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, tikėdamas savo išmintingumu, bando įsiteikti kitam pretendentui į pasaulio viešpačius, taip pat pasivadinusiam socialistu, tačiau nacionaliniu - Vokietijos nacionalsocialistų partijos vadui (Führer‘iui) Adolfui Šikelgruberiui-HITLERIUI (geram oratoriui, Vokietijos verslininkų statytiniui; nacionalizacija, nuosavybės perskirstymas, bolševikinė propaganda dėl „žmonių lygybės" - ne Hitlerio prioritetinė politika). Jo pagrindinis tikslas - sunaikinti bolševikinę imperiją. Abu tironai, vienas kitu nepasitikėdami, siekė sudaryti pasitikėjimo įvaizdį ir vienas kitą pergudrauti. Abu, kiek įmanydami, stiprino savo ekonominę galią. Čia pravartu paminėti tokias stalininės ekonomikos kėlimo išmones, kaip penkmečių planus, stachanoviečių judėjimą, GULAG‘o archipelagą, kolchozinę valstiečių išnaudojimo formą, pereinamąsias raudonąsias vėliavas darbo kolektyvams, papildomus ir pirmalaikius darbinius įsipareigojimus, karikatūras raudonųjų kampelių sienlaikraščiuose, kariuomenės ir studentijos panaudojimą kolchozinio derliaus nuėmimui ir pan., ignoruojant dirbančiųjų socialinius poreikius. Vokietijai iki to buvo toli gražu. Abu tironai, ruošdamiesi karui, sparčiai ginklavosi. Kūrė karinę pramonę, kaupė resursus, mobilizavo visuomenę gamybos pasiekimams. „Draugystės" ryšiai vis stiprėjo, kol pagaliau sutarė pasidalinti įtakos sferomis, tai įformindami šiandien visame pasaulyje gerai žinomomis Maskvoje pasirašytomis Ribentropo ir Molotovo sutartimis.

Tie įvykiai atsispindėjo ir Tilžėje spausdintame Naujojo Tilžės keleiwio puslapiuose. 1939 m. rugpjūčio 26 d., 1-ojo puslapio skyrelyje pranešama, jog Maskvoje dalyvaujant Vokietijos Pasiuntiniui Maskvoje, Grafui von der Schulenburg, tris valandas pasikalbėjo su ponais
M o l o t o w ir S t a l i n. 10-ą Valandą Vakare Vokietijos užrubežių Reikalų Ministeris darkart nuvažiavo į Kremliaus Rūmus ir porą Valandų vėliau Vokietijos Ministeris su Ponu Molotovu, dalyvaujant Ponui Stalinui ir Vokietijos pasiuntiniui, pasirašė Nepuolimo Sutartį tarp Vokietijos ir Sovietų Rusijos
. (Kaip žinoma, sutartis pasirašyta 10-čiai metų). Žemiau išvardijami jos 7 trumpi straipsniai. Suprantama, apie jokius papildomus slaptus protokolus neužsimenama. Jau pirmą valandą nakties Vokietijos UR ministras išskrido tiesiogiai į Berghofą.

Žemiau seka straipsnis Visiškai pasikeitė Europos padėtis. Jame pastebima, jog sutarties pasirašymas per nepaprastai trumpą laiką sujaudino visą pasaulį. Rašoma, jog <...> jeigu Paryžių būtų nušlavęs Žemės Drebėjimas, tai tas nebūtų buvę baisiau kaip netikėtai parėjusi žinia apie Vokiečių-Rusų Susitarimą. (Panašu į tiesą - J. Č.) Esą prancūzų ir anglų atstovams Maskvoje nebeliko ką veikti. Tačiau Varšuva per visas šias Dienas teigė, tarsi Ribbentropo Kelionė į Maskvą esąs visai nesvarbus Dalykas. Dabar, po Sutarties Pasirašymo, kai kurie Lenkų Laikraščiai tvirtina, būk Lenkai niekados nesitikėję susilaukti Rusų Pagalbos ir, jeigu Rusai ją būtų pasiūlę, tai Lenkai turbūt jos ir nebūtų priėmę ... Bet čia Vokiečiai Lenkams primena visai ką kita, būtent, kad Lenkai paskutiniame Laike visai tvirtai tikėjosi iš Rusų gauti Pagalbos, ypač laukė Karui reikalingos Žaliavos (Rochstoff). Nors ir Varšuvos Laikraščiai stengiasi į Maskvoje pasirašytą Sutartį žiūrėti kaip į neveiksmingą Dalyką, <...> tačiau Lenkų Visuomenėj Sujudimas pasidaro vis didesnis.

Be abejo, lenkai tikėjosi Rusų pagalbos Kare prieš Vokietiją, bet dabar per vieną Dieną Europos Pasilaikymai pasikeitė iš pat Pamatų ir tokiai Lenkijai negalės likti be Pasekmių.

Gi Vokietijos laikraščiai pervien didžiuojasi diplomatišku Vokietijos Laimėjimu, kuriuo Kancleriui Hitleriui pasisekė sugriauti prieš Vokietiją kuriamą Įsiautimo (supriešinimo - J. Č.) Frontą". Tvirtinama, jog nuo šiol vokiečių ir rusų suartėjimas tik prasideda ir kad nuo šiol iš pagrindų pasikeitė valstybių galių pasiskirstymas. „Šiandien Paryžius ir Londonas turįs visai aiškiai numatyti, kad Frontai pasikeitė ir niekas teneprivalo tikėtis, kad Rusai dabar prisidės prie Anglų ir Prancūzų kuriamo Bloko prieš Vokietiją.

Pastraipoje Anglų ir Prancūzų Delegacijoms Maskvoje nebėra ko veikti rašoma, jog anglų ir prancūzų generalinių štabų delegacijos paskutinėmis dienomis pasitarimų neturėjo, apžiūrėjo Maskvos muziejus ir jų dalis išskrido į Londoną ir Paryžių. O derybos bus ilgesniam laikui nutrauktos, arba visai nebevyks.

Vokiečiams neteko ilgai laukti, kaip inscenizuota draugystė virto stambaus masto prekių ir žaliavų apyvarta. Tas pats lietuvių tautinės mažumos Vokietijoje laikraštis Naujasis Tilžės keleiwis, Nr. 103, 1939 m. gruodžio 27 d. tą faktą patvirtina iškalbinga žinia:

Stalino Telegrama Kanc. Hitleriui

Vokietijos ir Rusijos Prietelystė esanti Krauju sutvirtinta.

S t a l i n o  Gimimo Dieną Visoje Rusijoje buvo labai iškilmingai atšvenčiama. Tarpe kitų Sveikinimų, kaip jau buvome pranešę, jam Telegramą nusiuntė ir Kancleris  H i t- l e r i s bei užrubežių Reikalų Ministras R i b b e n t r o p.

Šiomis dienomis Stalinas Kancleriui Hitleriui atsakė, pasidėkojimo Telegrama, kartu pareikšdamas savo Dėkingumo Jausmus už geruosius Velyjimus, kuriuos Kancleris Hitleris ištarė Sovietų Valstybės Tautoms.

Telegrafiškai dėkodamas Ministrui v. Ribbentropui, Stalinas pabrėžė, kad Vokietijos ir Sovietų Rusijos Tautų Prietelystė, krauju sutvirtinta, galės būti ilga ir pastovi.

Jau prasidėjo Susisiekimas su Rusija

Pagal Vokiečių ir Rusų susitarimą jau prasidėjo tiesioginis Geležinkelių Susisiekimas per Vokiečių ir Rusų interesų Rubežių ties šiomis Vietomis: Augustavo, Prostken, Malkin, Semiatyče, Lietuvos Brasta, Rava Ruska, Przemysl, Zagore. Vėliau, pataisius vieną Geležinkelio Tiltą, Traukiniai per Rubežių važiuos ir ties Jagodcinu. Kartu pradėjo veikti ir tiesioginis Vokiečių ir Rusų Tarifas Tavorams vežti. Visokių Produktų išvežimas iš Rusijos į Vokietiją jau prasidėjo. Iš Rusijos atvažiuoja Traukiniai, pilni Tavorų.

Vokiečių Laikraščiai, nurodydami į prasidėjusį tiesioginį Geležinkelio Susisiekimą su Rusija, sako, kad Anglams su Prancūzais jau nebeliko Lūkesties Rusus nuo Vokiečių vėl atskirti. Ir Norvegijos didysis Laikraštis „Dogbladet" yra tos Nuomonės, kad paskutiniame Laike Vokiečiai su Rusais dar labiau susiartino, taigi šių dviejų Valstybių atskirti esą nebeįmanoma.

(Tekste pavartotų žodžių žodynėlis: užrubežių - užsienio, rubežių - valstybinę sieną, velyjimus - linkėjimus, tavorams - prekėms, lūkesties - vilties).

Po to sekė 1939 m. rugsėjo 28 d. sutartys, kurių metu Vokietijai buvo perleistos Lenkijos žemės iki Bugo upės. Už tai vokiečiai Lietuvą perdavė SSRS. (Be Suvalkijos ruožo - dėl jo derybos tęsėsi).

Informacija apie Vokietijos delegacijos su min. Ribentropu priešakyje derybas Maskvoje patalpinta „Naujojo Tilžės keleiwio" 1939 m. rugsėjo 30 d. nr. 78. Straipsnis pavadintas Maskwoje jau atsiswėrė Rytų Europos Likimas". Paminėta, kad delegacijos sudėtyje buvo ir Dancigo gauleiteris Forster. Aerodrome juos sutiko Užsienio reikalų komisaro vietininkas Potiomkinas, miesto komendantas Suvorovas. Kartu su Ribentropu į Maskvą atvyko Rusijos pasiuntinys Vokietijoje Aleksandras Škvarcevas ir pasiuntinybės sekretorius Pavlovas.

Rašoma, jog tuo pačiu metu Maskvoje viešėjo Turkijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai. Todėl manoma, kad bus sprendžiami ne tik Lenkijos klausimai, Kremliuje įvykusi konferencijos turės didelę  i s t o- r i n ę  Reikšmę, ir galbūt jos kaip nors padarys Įtekmę į Karą  V a k a-r ų  f r o n t e.

Minima, jog Ribbentropas ir Molotovas pasirašė Sutartį, <...> pagal kurią abi Valstybės apsiima sutvarkyti tolesnius  L e n k i j o s  Reikalus, po to, kai Lenkų Valstybė iširo. Išvardijami penki susitarimo punktai, siena tarp valstybių nustatyta pagal pridėtą žemėlapį. Į vakarus nuo naujai sutartos sienos valstybinius patvarkymus vykdys Vokietija, o rytinėje dalyje - Rusija. Visa tai vertinama, kaip <...> stiprus Fundamentas Vokietijos ir Rusijos tolesniems Ryšiams sutvirtinti. Toliau kalbama apie Varšuvos, jos tvirtovių užėmimą.

Skyrelyje Ciwiliniu Lenkijos Waldytoju paskirtas Ministeris Dr. Funk rašo: Kancleris Hitleris įsakė iki šiol užimtuose Lenkijos Kraštuose įstatyti  k a r i š k ą  V a l d ž i ą  (Militärverwaltung), kurios Viršininku paskirtas Generaloberstas v.  R u n d s t e d t.  Šalia to Lenkijai įtaisyta ir  c i v i l i n ė  V a l d ž i a (Zivilverwaltun), kurios Viršininku paskirtas Teisingumo Ministeris Dr. F r a n k. Dabar jis vadinasi Lenkijos civiliniu Gubernatorium.

1940 m. sausio 24 d. „Naujajame Tilžės keleiwyje", Nr. 7, paskelbta žinutė, bylojanti apie pagyvėjusį prekių ir žaliavų judėjimą (prireikė net naujų geležinkelio linijų!) tarp Rusijos ir Vokietijos:

Per Lietuvą eis Wokietijos ir Rusijos transportai

M a s k v o j e  jau nekurį Laiką tarp Rusų ir Lietuvių ėjo Pasitarimai dėl Geležinkelių Susisiekimo. Ta Proga buvo susitarta dėl naujų Tarifų, vežant Keleivius ir Tavorus, be to naujai susitarta dėl Tavorų Pervežimo (Tranzito) per Lietuvą iš Rusijos į Vokietiją ir iš Vokietijos į Rusiją. Jau po neilgo Laiko bus galima laukti didelių Tavorų ir Produktų Transportų iš Rusijos per Lietuvą į Vokietiją.

Tarp Rusijos ir Vokietijos buvo pasirašytas dar vienas (trečias) 1941 m. sausio 10 d. slaptas susitarimas. Juo Šulenburgo ir Molotovo parašais Vokietija pardavė Sovietų Sąjungai Suvalkiją už 7500000 aukso dolerių, arba 31500000 markių. Buvo sutarta, kad per tris mėnesius vienu aštuntadaliu tos sumos bus atsiskaityta šviesiaisiais metalais, o likusią dalį sumokės auksu. Tačiau tuo metu „Naujojo Tilžės keleiwio" spausdinimas Tilžėje jau buvo uždraustas.

„Naujajame Tilžės keleiwyje" paminėtos derybos tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos vyko gana intensyviai. Jos nebuvo viešinamos ir ilgą laiką slepiamos nuo visuomenės, ypač sutarčių slaptieji protokolai, žemėlapiai, derybų dalyviai. Tai, kas spaudoje paminėta, - tik smulkūs į viešumą patekusių derybų fragmentai.

Sovietų Sąjungos ir Vokietijos derybų eigą iš Lietuvos pozicijų išsamiau aprašė daugelio knygų lietuvių, vokiečių, anglų kalbomis autorius dr. Jonas BALYS. Glaustai tai temai skirtas jo straipsnis SOVIETŲ IR NACIŲ BYLA DĖL UŽNEMUNĖS.

 

„XXI amžius"

 

 

„Prūsū Lietuwiū Balsas"1919 m. nr.2.

„Prūsū Lietuwiū Balsas"1919 m. nr.168.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-12-22 12:28
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media