2024 m. vasario 24 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Vidmantas Valiušaitis, 1992 metai: Apatinių baltinių skalbimas Lietuvos televizijoje

2021-02-05
 
Vidmantas Valiušaitis

Vidmantas Valiušaitis


Vidmantas Valiušaitis

 


Kolega Arūnas Brazauskas domisi žiniasklaidos vaidmeniu galios santykiuose ir šio instrumento panaudojimu politinėse machinacijose. Žadėjau jam duoti medžiagos "iš savo archyvo", kiek man jos susikaupė, per ilgus jau beveik keturis dešimtmečius žurnalistinio darbo.
Nepriklausomybės pradžioje, nors buvo daug įvairių sunkumų, tačiau žodžio laisvės, galimybių pristatyti savo poziciją, buvo daugiau. Jau vien tai, kad buvo geros žurnalistinės kokybės alternatyvų - Laisvosios Europos radijas, Amerikos balsas, nekalbant jau apie tai, kad buvo labai daug, sykiu su Sąjūdžiu banga, atsiradusios nepriklausomos žiniasklaidos.
Deja, ilgainiui - sunykusios (su retomis išimtimis). Kadangi ilgesnėje laiko distancijoje naujoji žiniasklaida tiesiog neturėjo jokių šansų lygiavertiškai konkuruoti su spauda, išsilukštenusia iš partinio-nomenklatūrinio inkubatoriaus - tiek ekonominio bei organizacinio pajėgumo, tiek profesinės patirties, tiek ryšių su politiniais ir ekonominiais sluoksniais prasme.
Šis mano Laisvosios Europos radijo pranešimas buvo rengtas dar tada, kai "valdžią Lietuvoje turėjo Landsbergis". LRT vaidmuo politinėse kombinacijose buvo reikšmingas tada, toks ir pasiliko. Nepriklausomai nuo įstaigos transformacijų iš valstybinio į "visuomeninį".
Dalykai, kurie dėjosi LRT eteryje prieš beveik tris dešimtmečius, šį tą pasako apie "sistemą", kurioje formavosi nepriklausomybę atgavusios Lietuvos politinė kultūra.
APATINIŲ BALTINIŲ SKALBIMAS LIETUVOS TELEVIZIJOJE
Laisvosios Europos radijas
1992 m. vasario 2 d.
LDDP [Lietuvos demokratinės darbo partijos] vadovai Algirdas Brazauskas, Gediminas Kirkilas ir Povilas Gylys Lietuvos televizijos savaitinėje laidoje „Apvalus stalas" praėjusį savaitgalį aktualiais politikos klausimais diskutavo su Demokratų partijos pirmininku Sauliumi Pečeliūnu.
Nei iš šio, nei iš to, paskubomis nutraukus diskusiją, televizijos ekrane pasirodė Laisvės lygos Kauno skyriaus lyderis Vytautas Šustauskas ir be jokios priežasties pradėjo skaityti savo paties laišką, kaip jis įvardijo pareiškime, „piliečiui Antanui Terleckui".
15 minučių užtrukęs skaitymas, kuriame buvo reiškiamos asmeninės, perdėm privataus pobūdžio pretenzijos ir dėstomi organizacijos vidaus sunkumai, nors ir paliko tam tikra prasme šokiruojantį įspūdį, nenusipelno būti toliau aptarinėjami. Tačiau mačiusiems šį keistą dvasios striptizą iškilo keletas klausimų.
Kokia viso šio apgailėtino spektaklio prasmė? Ką apie tokio pobūdžio medžiagas mano valstybės išlaikomos įstaigos vadovybė? Ar visų partijų bei visuomeninių judėjimų susivaidiję lyderiai gali gauti pusvalandį televizijos ekrane išsiaiškinti santykius? Ar šitokios transliacijos nepakerta valstybinio Lietuvos radijo ir televizijos reputacijos?
„Man regis, tokių laidų neturėtų būti. Ir čia, be abejo, yra mūsų visų klaida, - Laisvosios Europos radijui sakė Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininkas Laimonas Tapinas. - LRT turėtų siekti žmonių susiklausymo, ramybės, orumo, o ne užsiimti šitokio lygio transliacijomis, kurios yra aiškiai partijos vidaus reikalas. O be to - tokiu stilium ir tokiu lygiu, kad, žinoma, garbės mums nedaro. Nėra kalbos, kad artimiausiame valdybos posėdyje apie tai bus kalbama. O kuris ten iš jų teisus - Terleckas ar Šustauskas - čia turbūt jau ne televizijai spręsti."
Tapinas tvirtino, kad valdyba būtinai išsiaiškins, kokiu būdu ši transliacija pateko į eterį, nes tokio, jo žodžiais, „apatinių baltinių skalbimo visos Lietuvos akivaizdoje" visiškai neturėtų būti.
Tuo metu Skirmantas Valiulis, Lietuvos radijo ir televizijos vadovas, į klausimą kokiu būdu panašios problemos atsiduria Lietuvos TV žiūrovų dėmesio akiratyje, samprotavo:
„Kad tokios problemos atsiduria - tai normalu. Tik nenormalu, kad retsykiais jos atsiduria lyg atsitiktinai būtų patekę į ekraną. Čia jau ir vadovybė, konkrečiai aš, galiu prisiimti kaltę. Mes siekiame, kad panašios nuomonės būtų išsakomos partijų ir visuomeninių judėjimų tribūnoje, kuri tam ir yra skirta."
Ar tokie privatūs biografinių peripetijų aiškinimaisi nekenkia LRT prestižui? Skirmantas Valiulis:
„Privatūs biografijų aiškinimaisi viešai, žinoma, valstybinės televizijos nepuošia. Bet jie taip pat nepuošia ir spaudos. Ypač tos spaudos, kuri laiko save rimta. Tokių dalykų ir spaudoje pasitaiko. O šiuo atveju buvo tikėtasi, kad žmogus kalbės kaip Kauno laisvės lygos vadovas, t. y. kalbės išskirtinai politine plotme. Na, čia jau ne tik TV, bet ir to žmogaus problema, kad jis visas pasirodė, kaip rentgeno spinduliu save perverdamas. Tai, tam tikra prasme, ir naudinga."
Antanas Terleckas, Laisvės lygos vadovas, vertindamas savo politinius oponentus, ilgai žodžio kišenėje irgi neieško. Išklausęs savo bendražygio pastabas per televiziją, Terleckas Laisvosios Europos radijui sakė:
„Aš jaučiuosi visiškai ramiai. Per mano žmones, pažįstamus Šustauskas įspėjo, kad jo reikia už kažką neva atsiprašyti, surasti bendrą kalbą. Aš pasakiau: dėl savo ryšių su KGB esu visiškai švarus, 100 proc. švarus. Esu žmogus su ydomis, turiu daug nuodėmių, bet jau dėl KGB - tai man niekada niekas nieko neprikiš. Ir finansinių machinacijų niekas neprikiš. Todėl aš nebijau: ką jis nori, tegul kalba. Ir dėl to esu labai ramus. Na, namiškiai, žinoma, truputį pergyveno, bet dabar jau apsiprato."
Į nuostabą, kad jam, privačiam asmeniui, - nei valstybės pareigūnui, nei atsakingam politinio pasitikėjimo asmeniui, - buvo parodyta tiek dėmesio iš valstybinės televizijos ekrano, Terleckas atsakė:
„Matot, Televizijos ir radijo vadovybę aš nuolat atvirai kritikuoju. Aš laikau juos aiškiais Lietuvos nepriklausomybės priešais, apie tai kalbu atvirai. Be to, pradėjau naują akciją, tokią pat įnirtingą, kaip kadaise prieš ponią Kazimierą Prunskienę, šiandien - prieš poną Audrių Butkevičių. Butkevičių aš laikau Lietuvos interesų išdaviku ir tiesiai aiškinu, kad jis sąmoningai trukdo Lietuvos kariuomenės kūrimą, jos apginklavimą. Poną Butkevičių kviečiau į TV, jis pats nedrįsta su manim diskutuoti. Tai jis susirado savo draugužį Šustauską. Sužinojęs apie mūsų konfliktą, nuėjo pas jį (tai man yra žinoma), o Šustauskas, Butkevičiaus iniciatyva, - į televiziją. Ir ten surengė šį labai negražų spektaklį."
Šeštadienį [1992 m. vasario 1 d.] Laisvės lygos Kauno skyrius sušaukė suvažiavimą-susirinkimą ir iš pirmininko pareigų pašalino Antaną Terlecką. Tačiau pastarasis Vilniaus radijui pareiškė, kad suvažiavimas buvo neteisėtas.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-02-05 11:39
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Klausimas

2021-02-09 12:07

O kas dabar pasikeitė?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media