2023 m. sausio 29 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Vytautas Alantas: Žurnalistas ir visuomenė

2015-05-12
 
Vytautas Alantas, 1931 metai

Vytautas Alantas, 1931 metai

 

Vytautas Alantas

 

Mes mėgstame kartoti, kad Lietuvos valstybę prikėlė plunksna. Kadaise ir Napoleonas išsitarė, kad spauda yra didelė pasaulio galybė. Jei spauda iš tikrųjų yra tokia didelė galybė, tai visiškai natūralu, kad jos atstovai turėtų būti taip pat nepaprasti galiūnai. Tačiau gyvenime toli gražu nevisada taip išeina. Dar ne taip seniai mūsų visuomenė buvo linkusi žiūrėti į laikraštininko darbą, kaip į žemesnės rūšies verslą. Tik paskutiniaisiais metais mūsų spaudos darbininkams pavyko išsikovoti jei ne pakenčiamesnes medžiagines sąlygas, tai bent pakelti savo moralinį autoritetą visuomenės akyse. Dabar vargu ar berasime žmonių, kurie žiūrėtų i žurnalisto darbą, kaip į žemesnį verslą, sakysime, už advokato arba gydytojo. Be abejojimo, žurnalisto autoritetui pakelti daug padarė Žurnalistų Sąjunga.

Žurnalisto santykiai su visuomene? Jie tokie pat platūs ir įvairūs, kaip platus ir įvairus pats gyvenimas. Žurnalistas nuolat skuba su visuomeniniu bei politiniu gyvenimu, stengdamasis jam užbėgti už akių ir retai kada atsigręždamas atgal. Jo žvilgsnis visą laiką nukreiptas j tai, ką daro visuomenė „šiandien", jis kuria jos akimirksninį vaizdą, kuris „ryt" jau išblanksta. Jokios kitos profesijos žmonės negyvena taip „sulig ta diena", kaip žurnalistas. Kas jam šiandien įdomu ir labai svarbu, ryt dažniausiai nebeturi jokios reikšmės. Žurnalistui nėra kada gilintis į gyvenimo gilumas, jis neturi laiko kurti gyvenimo filosofinių sistemų, nes jis per daug turi gilintis į gyvenamojo momento smulkmenas. Žurnalistas „per arti prisikišęs į gyvenimą žiūri, per daug jo mažmenomis rūpinasi", sako Antanas Smetona. Jis užkliūva už kiekvieno kad ir menkiausio mažmožio, kuris vienu ar kitu požiūriu gali būti reikšmingas ir žinotinas didesniam žmonių skaičiui. Jo darbo esmė yra gyvenamojo momento ryškesnių bruožų suvokimas, iškėlimas, apibūdinimas. Žurnalistą kai kuriais atžvilgiais būtų galima palyginti su klajojančiu fotografu, kuris užfiksuoja pakeliui pasitaikančius ryškesnius vaizdus.

Tačiau toli gražu nevisada žurnalistas yra „laivas be vairo" visuomeninio gyvenimo jūroje. Labai dažnai jis nori tą jūrą suvaldyti, kitaip sakant, daryti įtakos visuomeniniam gyvenimui. Žurnalistas nesigilina į gyvenimo gilumas, bet užtat jo pareiga gerai pažinti gyvenimo paviršių, jo „platumas". Čia jam negali būti paslapčių. Jis mato visuomeninio gyvenimo geruosius ir bloguosius reiškinius, štai dėl ko jam ne kartą ten¬ka pavartoti labai svarbų savo ginklą - žodį - kovai su visuomenės gy-venimo blogybėmis. Laikraštininkas gali ir nereikšti savo nuomonės, bet jau pats blogybės iškėlimas aikštėn yra galinga priemonė su ja kovoti.

Žurnalistas yra viešosios nuomonės dorotojas. Paskatinti tūkstančius vienodai galvoti vienu ar kitu klausimu reiškia sudaryti milžinišką jėgą, kuriai niekas negali atsispirti. Ta prasme tenka suprasti ir mūsų kartojamus žodžius: Lietuvą prikėlė plunksna. Plunksnos pažadinta maža lietuvių tauta atsispyrė milžiniškoms išorinėms jėgoms. Spausdintu žodžiu galima uždegti minias, galima jas pastūmėti į karą, galima jas ir nuraminti. Dideliam sąjūdžiui sukelti nereikia daug žmonių. Prancūzai sako, kad visos Prancūzijos viešąją nuomonę formuoja 20 Paryžiaus žurnalistų. Šiuo atveju laikraštininkas iš tikrųjų gali didžiuotis savo galybe. Žinoma, ta galybė gali būti panaudota ir piktam.

Šiais laikais visuomeninis gyvenimas be laikraščio, be laikraštininko neįmanomas. Tiesa, dabar jį ima pavaduoti, papildyti, o iš dalies ir jam konkuruoja radio ir kinas, tačiau žurnalisto svarba bei reikšmė nuo to nė kiek nemažėja. Gal būt, kada nors ateis tokie laikai, kada laikraščiai nebebus reikalingi. Tada, žinoma, ir žurnalisto profesija turės įgyti naujas formas. Bet tie laikai, greičiausiai, dar ne taip greit ateis..!

Iš „Pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio", Kaunas 1934 metai. Kalba netaisyta.

 

 

Vytautas Alantas

Tai literatūrinis slapyvardis, Iki 1937 m. jis buvo Vytautas Benjaminas Jakševičius.

V. Alantas - žinomas Lietuvos žurnalistas, publicistas,  prozininkas, dramaturgas ir poetas gimė 1902 m. birželio 18 d. Sidabrave, Naujamiesčio valsčiuje. Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir Šeduvoje. Nuo 1912 m. su pertraukomis mokėsi Šiaulių gimnazijoje, iš pradžių rusiškoje,o  nuo 1917 m. ir lietuviškoje. 1923 m. ją baigė.

1919 m. buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. Iš kariuomenės po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo ateitininkų veikloje. 1923-1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos neįstengė tęsti studijų, 1924-1925 m. mokytojavo Plungės gimnazijoje.

Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai slapyvardžiu pasirinko kairiojo Minijos intako - Alanto - pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, 1937 m. oficialiai įteisino vietoj Jakševičiaus kaip pavardę.

1925-1929 m. studijavo Monpeljė universitete (Prancūzija). 1930-1934 m. buvo prancūzų skyriaus redaktorius Eltoje. 1934-1939 m. valstybinio laikraščio „Lietuvos aidas" vyr. redaktorius. Tapo vienas iš žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. 1940 m. išleido knygą „Žygiuojanti Lietuva", giriančią Lietuvos prezidento Antano Smetonos vadovavimą. 1940 m. buvo  Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Buvo pakviestas pirmininkauti Lietuvių aktyvistų fronto kultūros komisijai.

 Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) 1941 m. birželio mėn. buvo ištremta į Sibirą. 1941-1944 m. V.Alantas buvo Vilniaus dramos teatro direktorius.

Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių.  Kaune išleido knygas "Artisto širdis" (1930), "Tarp penkių ir septynių" (1934), "Vadovybės principas valstybės gyvenime" (1937), "Žygiuojanti tauta" (1940)

 1944 m. vėl pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė Detroite, paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „Ford". Ten dirbo  devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis.

1967-1971 m. buvo Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas.

Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama baltų kultūra, neigiamai vertinamas krikščionybės poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas.

Išeivijoje išleido knygas: "Ant siūbuojančios žemės" (Nordlingemas, 1946), "Dramos veikalai" (Dillingenas, 1947), "Pragaro pošvaistės" (Memmingenas, 1951), "Svetimos pagairės" (Londonas, 1954), "Tarp dviejų gyvenimų (Čikaga, 1960), " Dramos veikalai" (Čikaga, 1963), "Nemunas teka per Atlantą" (Londonas, 1970), "Amžinasis lietuvis " (Londonas, 1972), " Šventaragis" (Londonas, 1972-1974), "Atspindžiai ūkanose" (Bostonas, 1976), "Romas Kalanta: gyvieji deglai Nemuno slėnyje" (Klyvlendas, 1976), "Liepkalnio sodyba" (Čikaga, 1977), "Paversmiai" (Čikaga, 1982), "Gelmių balsai" (Klyvlendas, 1984),"Aušra Paliūnuose" (Klyvlendas, 1986), "Tauta istorijos vingiais" (Čikaga, 1990).

 Vilniuje išėjo jo ideologiniai pamąstymai "Tauta istorijos vingiais" (1992) ir istorinio romano "Šventaragis" dvitomis (1998).

Mirė 1990 m. balandžio 24 d. Detroite. 1992 m. birželio 12 d. buvo  perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Vytautas Žeimantas

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-06-26 12:08
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media