2024 m. gegužes 26 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Virgilijus Juodakis: Skirmantui Valiuliui sutrukdė sąžiningumas

2015-08-28
 
Skirmantas Valiulius

Skirmantas Valiulius

 

Virgilijus Juodakis

 Skirmantui Valiuliui sutrukdė sąžiningumas

Ne vienerius metus dirbau ir bendravau su Skirmantu Valiuliu (1938.10.22 Šiaulių aps., Gražaičių k. - 2011.01.28 Vilniuje). Jo buvo pilna visur. Ir seminaruose, ir paskaitose, ir aptarimuose ir spaudos puslapiuose. Visur, kur tik reikalas lietė kino-tele-foto dalykus. Ir visur su savo nuomone ir su nedidelėmis užrašų knygutėmis rankose. Iš čia jo mintys persikeldavo į daugybę didesnių ir mažesnių rašinių bei pasipasakojimų. Jo klausytojų ir skaitytojų auditorija buvo nepaprastai plati. Jis buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, LR Kultūros ministerijos Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, Kultūros ir meno tarybos narys. Daugelio įvairaus pobūdžio publikacijų kino, fotografijos ir TV klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius. Ne vieno tarptautinio kino festivalio žiuri narys.

Be viso to dirbo leidinių „Ekrano naujienos", „Kinas" redakcijose, buvo Lietuvos fotografijos meno draugijos atsakingasis sekretorius. Skaitė televizijos, kino, elektroninės žurnalistikos kursus Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros, Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams. Dar buvo ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius.

 Ne dyvas buvo girdėti jį guodžiantis, kad per tuos darbus neturi net laiko su moterimis intymiai paflirtuoti.

 Atsakyti į klausimą kuris jo darbas, straipsnis ar leidinys labiausiai vertas dėmesio, tiesiog neįmanoma. Mano atsakymas į tokį paklausimą galiamas tik vienintelis: labiausiai vertinu jo prieš keturiasdešimt metų pradėtą, bet iki galo taip ir nebaigtą darbą apie mūsų televizijos dokumentinius filmus. Tai turėjo būti analitinis, visus aspektus apimantis solidus darbas. Tai turėjo būti mokslinė studija, disertacija.

Deja, per didelis kruopštumas ir sąžiningumas neleido jam to darbo užbaigti ir išbaigti. Dalykas tas, kad jis nesugebėjo apsibrėžti sau galutinės ribos. Anot jo, turėjo būti taip - vakar peržiūrėjo paskutinius televizijos dokumentinius filmus, šiandien aprašė savo mintis, apdorojo medžiagą iki „paskutinio skambučio", o rytoj jau turėtų ginti disertaciją. Deja, per tas tris dienas atsirasdavo naujų dalykų ir jis vėl stūmė į ateitį „paskutinius skambučius". Jis negalėjo sustoti ir palikti be dėmesio paskutines naujienas.

Ne kartą jį raginau - sustok, nuleisk sau uždangą, užsibrėžk galutinę ribą, vėliau papildysi ką dabar paliksi neaprėpęs, arba kiti pratęs, papildys. Ne, šitaip jis nepajėgė padaryti. O ir mokslinio vadovo disertacijai Lietuvoje neatsirado, tiesiog nebuvo. Teko Maskvon važinėti. Betgi ten ne lietuvių kalba šnekama.

Sakiau - taigi rašyk ir ginkis disertaciją be mokslinio vadovo. Tai visai įmanoma. Aš gi būtent taip pasielgiau. Kiek galėsiu, tiek padėsiu patarimais iš savo nesenos praktikos. Mano pastangos nuplaukė nieko nepasiekusios.

Todėl ir sakau - labiausiai vertinu jo sumanymą ir pastangas tarsi iš ambonos apžvelgti, suprasti ir įprasminti Lietuvos televizijos dokumentinį kiną.

Jo interesų laukas man panašus į išlakų medį - kamienas ir plati, gausi šakomis šakelėmis persipynusi laja. Bet kamienas tai buvo dokumentinis TV kinas.

 

 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-08-28 10:11
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media