2024 m. gegužes 29 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Jurgis Jašinskas: rašęs apie Julių Janonį

2015-08-26
 
Jurgis Jašinskas

Jurgis Jašinskas

 

Algirdas Butkevičius

 

Šis tekstas skirtas 105 - osioms Jurgio Jašinsko gimimo metinėms. Ir ne tik. Lietuvos evangelikų reformatų Čikagoje leistame žurnale „Mūsų sparnai" teko skaityti pedagogo, žurnalisto, evangelikų reformatų kuratoriaus Jurgio Jašinsko vaizdingus pasakojimus apie poetą ir vertėją Stanislovą Dagilį, Biržų reformatų kunigą prof. Povilą Jakubėną, išsamų straipsnį „Fanatizmas ir tolerancija" apie tariamus Šiluvos stebuklus.

Dar mokydamasis Biržų gimnazijoje Jurgis Jašinskas bendradarbiavo „Biržų žiniose", vėliau tikriausiai šimtai jo rašinių spausdinta „Lietuvos žiniose", „Socialdemokrate", „Karyje", „Lietuvos mokykloje", „Mintyse", „Mūsų kelyje", „Žiburiuose".

1949 metais atvykęs gyventi į JAV savo straipsnius spausdino „Draugo" dienraštyje, „Naujienose", „Sporte", „Mūsų sparnuose", „Keleivyje", „Lietuviškoje enciklopedijoje".

Jurgis Jašinskas prieš 105 metus gimė Kilučių kaime, Biržų valsčiuje..

1971 metais išleista jo knyga „Melagingas Miksės laiškas", o 1975 metais pasirodė J. Jašinsko monografija „Julius Janonis, poetas ir revoliucionierius". Literatūros kritikas Vladas Kulbokas „Aiduose" rašė, kad „Jurgis Jašinskas, literatas ir aktorius, kilimo biržietis, Janonio kampo žmogus, (paties J. Jašinsko žodžiais šiame nuostabiame tarp Biržų ir Papilio esančiame trikampyje gimę ir augę „kone visi Biržų apylinkės žymesnieji Lietuvos rašytojai - poetai" kaip poetas aušrininkas Stanislovas Dagilis, poetai Kazys Binkis, Julius Janonis, Kazys Jakubėnas, poetai ir novatoriškų filmų kūrėjai Jonas ir Adolfas Mekai - A. B.) surinko daug naujos medžiagos apie poeto vaikystę, jo veiklą ir pažiūras (...) Knygos tikslas - poeto 75 metų gimimo sukakties proga parodyti neiškreiptą Janonį, kurį vieni pavydžiai savinasi, kiti, nepažindami jo veiklos ir kūrybos, jį ignoruoja".

Prieš 105 metus (1907 metų kovo 16 dieną) Kilučių kaime gimęs Jurgis Jašinskas (mirė 1990 metų liepos 30 dieną Bostone) neatsitiktinai ryžosi rašyti monografiją apie netolimame Beržinių kaimelyje gimusį ir augusį poetą.

Abiejų gyvenimo keliai, bent jau vaikystėje, buvo panašūs. Anksti mirė Jurgio Jašinsko tėvas, palikęs žmoną su šešiais nepilnamečiais vaikais. Kaip ir Juliui, Jurgiui teko piemens dalia. Piemenaudamas pas ūkininką užtiko keletą religinio turinio knygų ir kelis Biržuose, Martyno Yčo spaustuvėje, spausdintus „Biržų kalendorius". Čia rado poetų Stanislovo Dagilio ir Vaidilos Ainio slapyvardžiu pasirašytų Juliaus Janonio eilėraščių bei vertimų iš latvių kalbos.

Mokėsi Biržų pradinėje mokykloje. „Klampodavau, - vėliau prisimins, - kartu su kitais mūsų kaimo „studentais" į tą mokyklą kasdien 3 - 4 kilometrus ir atgal. Dažnai šlapias iki „klyno", permirkusiomis nuo lietaus arba tirpstančio sniego naginėmis, kurias prieš pamokas ir pertraukų metu prisieidavo džiovintis prie klasėje, antrame aukšte, esančio sienoje įmūryto pečiaus. Prie to paties pečiaus galbūt ne kartą šildydavosi ir poetas Janonis, anksčiau toje pat mokykloje mokęsis pas mokytoją Protą."

Visiems, einantiems iš Beržinių į Biržus, tekdavo praeiti gimtąjį Jurgio Jašinsko Kilučių kaimą. Arčiausiame į Biržus kaimo pakraštyje buvo Kilučių kalvio Jokūbo Skeberdžio sodybėlė su lentiniu stogu, suodina, medinių rąstų kalve, „kurioje kalvis užkaldavo maistą sau, žmonai ir šešetui vaikų". „Kalvis, - prisimena J. Jašinskas, - buvo stambus, petingas, stiprus, gerokai viena koja raišas vyras, to meto sąlygomis - vienas labiausiai prasilavinusių kaimiečių. (...) Kasdieniniame gyvenime, ypač darbo metu kalvėje, būdavo griežtas, mažai kalbus, bet jam po kojų „pasimaišiusiems" nesigailįs stačiokiško žodžio. Nesvarbu, kas toks „pasimaišėlis" būtų: vaikpalaikis, pažįstamas kaimynas, biedniokas ar stambus ūkininkas. Visi jam būdavo vienodi ir už darbo trukdymą atsiimdavo priklausantį atlyginimą. Žodžių tokiais atvejais jis neieškodavo kišenėje."

Jurgis Jašinskas neabejoja, kad jaunas moksleivis ir poetas Julius Janonis, eidamas į Biržus ar grįždamas į namus, ne kartą sustodavo prie kalvės, gerai pažinojo kalvį, todėl 1914 metais parašytame, jo nuomone, viename iš geriausių, dramatiškiausių ir revoliucingiausių eilėraščių „Kalvis" atskleidė Kilučių kaimo kalvio charakterio kietumą ir kovingumą.

J. Jašinskui su Janonio kūryba teko susidurti ir vėliau, mokantis Biržų gimnazijoje. Juliaus Janonio jaunesnioji sesuo Emilija, kartu su tėvais iš Kilučių kaimo išvažiuodama į Ameriką, paliko savo draugei Jurgio seseriai Onutei poeto rankraščių. J. Jašinskas prisimena, kad tarp tų rankraščių būta paties Juliaus sukurtų ir užrašytų eilėraščių, ilgokas rašinys apie didingą Biržų pilį, vertimų iš latvių ir rusų kalbų, didokas pluoštas surinktos tautosakos. Rankraščius Emilija Janonytė paliko pasaugoti, kol ji pati paprašys juos į Ameriką atsiųsti. Tačiau kartą, Jurgiui Jašinskui mokantis Biržų gimnazijos antroje ar trečioje klasėje, lietuvių kalbos mokytojas Jurgis Kutra skaitė Juliaus Janonio eilėraščius, kalbėjo apie poeto gyvenimą ir veiklą. Po pamokos J. Jašinskas pasigyrė turįs Janonio rankraščių. Mokytojas, pasakęs, kad ruošiamas išsamus poeto raštų rinkinys, paprašė juos atnešti. „Pažadėjau, - rašo J. Jašinskas, - ir nieko seseriai nesakęs, paėmiau tuos rankraščius ir kitą dieną nunešęs į gimnaziją įteikiau juos savo lietuvių kalbos mokytojui. Kuriam laikui praėjus sesuo paklausė mane, ar aš nežinau, kur tie rankraščiai, nes Juliaus sesuo prašo jai nusiųsti į Ameriką. Tada seseriai pasisakiau, kur tuos rankraščius nudanginau."

Vėliau paaiškėjo, kad mokytojas J. Kutra rankraščius atidavęs vyresnės klasės gimnazistui Jonui Stružui. Netrukus Stružas, pasiturinčių tėvų vaikas, už komunistinę veiklą buvo areštuotas ir įkalintas Panevėžio kalėjime. Vėliau susirgęs psichine liga. Dingę ir tie rankraščiai.

Jurgis Jašinskas, 1929 metais baigęs Biržų gimnaziją, mokėsi Kauno karo mokykloje, lankė Eksperimentinio dramos teatro vaidybos studiją, o 1936 metais, baigęs Aukštuosius kūno kultūros kursus Kaune, iki 1942 metų mokytojavo Tauragės mokytojų seminarijoje, Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje ir „Aušros" berniukų gimnazijoje, dirbo mokyklų inspektoriumi Kauno kūno kultūros rūmuose. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. 1949 metais išvyko į JAV. Apsigyvenęs Bostone, vaidino Bostono lietuvių dramos teatro spektakliuose, buvo išrinktas „Ramovės" Bostono skyriaus pirmininku, aktyviai bendradarbiavo lietuvių išeivių spaudoje.

Tikriausiai matydamas, kaip jo kraštietis jaunas poetas idealistas, troškęs keisti pasaulį, kad jis būtų gražus ir teisingas, tampa Lietuvoje įsigalinčios sovietinės sistemos ir jos ideologijos įkaitu, Jurgis Jašinskas ryžtasi rašyti monografiją apie Julių Janonį, poetą ir revoliucionierių, neiškreiptą, bet tokį, koks jis buvo, kokį regėjo jo artimieji ir bendražygiai. Išstudijavęs ir reikliai įvertinęs Lietuvoje apie poetą paskelbtus straipsnius, knygas bei aštuntajame „Literatūros ir kalbos" tome išspausdintus atsiminimus, J. Jašinskas 1967 metais kreipiasi į JAV gyvenančius poeto artimuosius ir pažįstamus, prašydamas užrašyti atsiminimus. Šie atsiminimai (ypač jauniausios poeto sesers Emilijos Janonytės - Railienės) naujais faktais ir spalvomis praturtina, patikslina ir paneigia Janonio biografijoje įsitvirtinusius klaidingus faktus. Monografijoje pirmą kartą paskelbti ir 3 poeto laiškai vyresniajai seseriai Marei Janonytei - Rothamel. Trečiasis, kuriame daug naujos ir įdomios informacijos, net 8 puslapių.

Atsakydamas į klausimą „Ar Janonis buvo bolševikas - komunistas?" monografijos autorius įžvalgiai tvirtina, kad poetas ir revoliucionierius laikytinas naiviu idealistu, ėjusiu klaidingai socializmą supratusių keliais, negalėjusiu įsivaizduoti, kuo taps bolševikai, užgrobę valdžią Rusijoje. „Jis išėjo, - rašo apie poetą J. Jašinskas, - lydimas žavios vizijos. (...) Išėjo kaip apgaulės nepažįstantis naivus vaikas, tikėdamas, jog štai už netolimos ateities pertvaros stovi laimingoji gadynė, iki šiol skriaudžiamųjų ir vargingųjų žmonių laimės šalis, kurioje nėra rūpesčių, bėdų, skausmų, keršto bei neapykantos."

Knygos pabaigoje autorius skaitytojui pateikia paskutinį klausimą: „Kas būtų ištikę poetą ir revoliucionierių Julių Janonį - Vaidilos Ainį, jei jis po Spalio revoliucijos būtų buvęs sveikas ir galėjęs gyventi?"

Tarsi atsakymas į šį opų klausimą skamba Janonio mokslo draugo Voronežo gimnazijoje, vėliau karo istoriko, Lietuvos kūrėjo - savanorio Kazio Ališausko užrašytuose prisiminimuose žodžiai: „Jeigu Janonis būtų likęs gyvas pas bolševikus Rusijoje, manau, kad irgi būtų buvęs sušaudytas, - Stalinas smulkiai malė..."

Ši unikali ir tikriausiai objektyviausia monografija apie poetą ir kiti rašiniai liudija, kad J. Jašinsko būta įžvalgaus, brandaus ir darbštaus kultūrininko, atidavusio duoklę Biržų kraštui.

 

Iš Šiaurės rytai", 2012 metai

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-08-26 13:33
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Gražina

2015-09-08 09:34

Įdomi Janonio traktuotė

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media