Apolinaras JUODPUSIS
Šiandien virtualiosiose erdvėse nardome kaip ichtiandrai: mums pavaldūs visi šiuolaikinių technologijų kanalai - internetas, mobilusis išmanus telefonas, neįtikėtinų galimybių robotai, netgi kosminis turizmas ir taip toliau, ir panašiai.
O juk visai neseniai tekstai laikraščiui spaustuvėje buvo renkami rankomis sugraibant kiekvieną literą pirštais, vėliau atsirado linotipas, gilioji spauda. Kokios dabar laikraščių, knygų spausdinimo galimybės, kokia visagalė televizija, kartais net nebeįmanoma tų galimybių vaizduote apčiuopti ar suvokti.
Kam toji mano įžanga? Mat neseniai rūsyje tarp savo „turto" suradau rašomąją mašinėlę ROYAL, ir tada plūstelėjo prisiminimai, savotiškai susiję su dabartimi. Buvo gal 1960-ieji, jau dirbau Akmenės redakcijoje, gretinausi į žurnalistų luomą. Dabar nepamenu, gal buvo kokia proga ar šventė, netikėtai mano dabar jau a. a. Mama padovanojo tą rašomąją mašinėlę.
Iki šiol jausmingai prisimenu tą Jos dovaną: iš mizernos pensijos susitaupė šimtą rublių ir iš viekšniškio S. K. nupirko ją man.
Čia vėl istorijos gabaliukas. Tas mano minimas viekšniškis anais laikais visų nuostabai valdžios ir saugumo buvo išleistas į JAV aplankyti ten gyvenančios sesers - žmogelis mažaraštis, tylus, ant valdžios viešai nepykęs (nors Amerikos balso kai kada paklausydavome abu), tad ten nuvažiavęs nieko pikto neburnos ir nepasiliks. Nepasiliko, o grįždamas dar ir lauktuvių parsivežė tą RUYAL. Kartą bandžiau jį prakalbinti, manau, padarysiu interviu apie „pasakų šalį" Ameriką. Nepavyko - „turistas" tik stebėjosi, kad sesers šeimoje net trys lengvosios mašinos esančios, kas jos sode -kieme su žoliapjove (oho!) šienavęs, tik ten, Amerikoje, žolė visai nekvepianti, ne kaip pas mus, Lietuvoje... Ir visas interviu.
Žiūriu šiandien į tą archainę mašinėlę ir prisimenu: nemažai straipsnių Akmenės laikraščiui priklebenau, su ja net tekstus pirmajai savo knygai rašiau, kol gavau kompiuterį, o dabar, manau, paliksiu sūnaus šeimai, gal neišmes į metalo laužo sąvartyną: šiaip ar taip - šiokia tokia praeities relikvija ir istorijos kruopelytė.
Komentarai (3)