2024 m. kovo 1 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Romualdas Čėsna: Aukščiausioji Taryba - dienos ir naktys (5 dalis)

2017-02-09
 
Romualdas Čėsna

Romualdas Čėsna

 

Romualdas Čėsna

Pabaiga. Pradžia 2016 11 23

 

Kas provokuoja neramumus

 

.   Parlamente dirbama ir dienomis, ir  naktimis. Iki paryčių užsitęsė ir posėdis penktadienį, iki vėlumos deputatai dirbo ir šeštadienį. O sekmadienio, kovo 25 d. vakare, apie 22 valandą įvyko Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo posėdis. Priimtas nutarimas dėl priemonių įmonių ir organizacijų normaliam darbui užtikrinti. Kartu šiame dokumente išreikštas raginimas krašto žmonėms nepasiduoti galimoms provokacijoms.

   Jau naktį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas susitiko su Vilniaus  karinės įgulos aukštais karininkais, kurie atstovavo į Lietuvą atvykusiam TSRS sausumos vyriausiajam kariuomenės vadui, armijos generolui Valentinui Varenikovui. Parlamento pirmininkui paklausus, ką reiškia, kad  kai kurie pastatai kariškių tiesiog užgrobiami, atsakyta, kad šie pastatai yra TSKP nuosavybė. Jie užimti Lietuvos komunistų partijos (TSKP platforma) laikinajam Centro komitetui paprašius.

   - Šiuo atveju mes matome situaciją, kai pagal seną paprotį Tarybų Sąjungos komunistų partija naudoja kariuomenę kaip savo ginkluotą kumštį net tuo atveju, kai reikia dalytis turtą, - ironizavo V. Landsbergis.  

     TSRS ginkluotųjų pajėgų daliniai kelia vis didesnį nerimą žmonėms. Lietuvoje pasirodę kariškiai jau ima kištis į politinių organizacijų ginčus dėl nuosavybės, o joms priklausančiuose pastatuose įsikuria ginkluoti patruliai.. Vis dažniau girdime žmones su nerimu klausiant - ar tik nesiruošiama Lietuvoje surengti kruvinus susidorojimus su taikiais piliečiais, kaip kad  nutiko Užkaukazės respublikose?

   Beje, kalbėdamas per Lietuvos radiją, V. Landsbergis atkreipė dėmesį į tai, kad kariuomenei Lietuvoje vadovauja tas pats armijos generolas, kuris vadovavo veiksmams Azerbaidžane. Ir kai kurie veiksmų bruožai yra labai panašūs. Norima sudaryti įspūdį, kad  lietuviai ginkluojasi, sudaro savo ginkluotąsias pajėgas, kurios gali būti kam nors  grėsmingos ir todėl reikia nuginkluoti net medžiotojus, net orinius šautuvėlius atimti iš šaudymo mokymų  kabinetų, o galų gale galbūt ir pasiekti, kad į gatves ir aikštes pasipiltų jaunimas, studentija, protestuojanti, gal ir karingai nusiteikusi. Turėtume to išvengti. Tegu pakeltas kumštis smogia į tuštumą, tegu jis pasirodo karikatūriškai, juokingai, gėdingai. O mes būkime ramūs, ištvermingi, kaip iki šiol buvome, ir nugalėsim.  

  Nepaisant nepalankios įvykių eigos, baigiama sudaryti Lietuvos Respublikos vyriausybė. Jau turime penkiolika ministrų. Finansų ministru paskirtas visuomenei gerai žinomas finansininkas Romualdas Sikorskis, kuris šiame poste dirbo 33 metus. Tarptautinės teisės specialistas, teisės mokslų daktaras, profesorius Pranas Kūris tapo teisingumo ministru. Po rimtų diskusijų  dabartinėmis sąlygomis ypač svarbus užsienio reikalų ministro postas patikėtas 32 metų biofizikui, Kauno medicinos akademijos centrinės mokslinio tyrimo laboratorijos vyriausiajam inžinieriui Algirdui Saudargui. O štai tik vienas naujojo Ryšių  ministro Kosto Birulio biografijos štrichas: ryšių sistemoje jis darbuojasi 45 metus. Gerai visiems žinomas naujasis Statybos ir urbanistikos ministras Algimantas Nasvytis, palikęs ryškius pėdsakus Vilniaus architektūroje. Pramonės reikalus tvarkys gamybą su mokslo ir technikos naujovėmis siejantis, gerų idėjų nestokojantis „Vilmos" gamybinio  susivienijimo generalinis direktorius Rimvydas Jasinavičius.  Lietuvos Žemės ūkio akademijos auklėtinis, mokslinis agronomas Vytautas Knašys toliau vadovaus šalies žemės ūkiui. Už Energetikos ministerijos vairo stoja žymus  šiluminės energetikos specialistas, technikos mokslų daktaras  Leonas Ašmantas, be kita ko, daug nuveikęs  sprendžiant Ignalinos atominės elektrinės problemas. Vidaus reikalų ministru dirbs Marijonas Misiukonis, šias pareigas ėjęs ir iki šiol. Sveikatos apsaugos ministru absoliučia balsų dauguma patvirtintas jaunas, bet gerai žinomas mikrochirurgas Juozas Olekas. Lietuvos ministrų komandoje vienintelis ne lietuvis - karaimas Romualdas Kozyrovičius. Jis  paskirtas Materialinių išteklių ministerijos vadovu. Mūsų socialinio aprūpinimo reikalais  rūpinsis buvęs Lietuvos KP CK ekonomikos ir socialinių klausimų skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Dobrovolskis. Susisiekimo ministerijai vadovaus didelę patirtį automobilių transporte ir  kelių ūkyje turintis Jonas Biržiškis. Miškų ūkio ministru paskirtas vienas iš Sąjūdžio lyderių, buvęs  Žemės ūkio akademijos miškotvarkos katedros vedėjas Vaidotas Antanaitis. Pats  jauniausias ministrų kabinete - kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. Jam, ligšioliniam Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros aspirantui, tik  dvidešimt aštuoneri.

   Paskirtieji ministrai iškart pradeda darbą. Jau po mėnesio turi būti parengta Vyriausybės programa artimam laikotarpiui  ir tolimesnei perspektyvai. Nuo darnios ministrų veiklos, darnaus darbo daug priklausys visos šalies rytdiena..

   Ministro pirmininko pavaduotojas Romualdas Ozolas pasidžiaugė, kad bene svarbiausias valstybės darbas  - Vyriausybės formavimas - beveik užbaigtas. Neužmirštami ir tęstiniai darbai. Jie bus Vyriausybės nuolatinio dėmesio centre.

   - Naujasis ministrų kabinetas pirmiausia tarsis, kaip greičiau patikslinti mūsų valstybinio biudžeto metmenis. Būdamas socialinės krypties ir kultūros reikalų kuratorius, šiuo metu aiškinuosi bendrus Lietuvos ir TSRS objektus - statybas, firmas ir t.t. Pasirodo, tokių objektų yra labai daug, ir tai gali būti viena derybų su TSRS inicijavimo prielaida, - įsitikinęs Romualdas Ozolas.

      O už Aukščiausiosios Tarybos sienų toliau dirbtinai kuriama įtampa. Prie to daugiausia prisideda ginkluotųjų pajėgų gausinimas, jų laikysena, galų gale jų veiksmai.

    Prasidėjo ir kruvinas smurtas, pastatų užgrobimai. Naktį į kovo 27 dieną buvo užpulta Naujosios Vilnios psichoneurologinė ligoninė, kur laikiną prieglobstį buvo radę 38 iš tarybinės armijos pasitraukę Lietuvos piliečiai. Desantininkai išlaužė duris, nutraukė telefono ryšį, žiauriai sumušė ir prievarta išsivežė jaunuolius nežinoma kryptimi. Po poros valandų panašus scenarijus pasikartojo Žiegždriuose prie Kauno. Desantininkai buvo įsiveržę į  ten esančią ligoninę.

   Vilniaus centre kariškiai užgrobė LKP CK pastatą. LKP CK pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas dėl pastatų užėmimo Lietuvoje parašė protesto laišką M. Gorbačiovui .

   Padangė virš Lietuvos niaukiasi. Plinta gandai, kad gali atsirasti mėginimų teisėtą valdžią pašalinti jėga - tam okupacinė kariuomenė irgi ne kartą naudota. Taip buvo Vengrijoje, Čekoslovakijoje...

   Situacija sudėtinga ir pavojinga, bet mes jau ne vieni. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas įsitikinęs, kad susilauksime labai didelės  paramos iš demokratinių šalių visuomenės, taip pat ir iš judėjimų Tarybų Sąjungoje.

   - Jau esame gavę mus labai palaikančią telegramą, kurią vakar vakare pasirašė Estijos komunistų partijos suvažiavimo delegatai, - darydamas pranešimą plenariniame posėdyje sakė Vytautas Landsbergis. - Joje sakoma, kad tik lygiateisėmis Vilniaus ir Maskvos derybomis galima išvengti konflikto gilėjimo, ir reiškiamas visapusiškas pritarimas Lietuvos Respublikos nutarimui susigrąžinti savo valstybingumą, kurį likvidavo 1940 metų aneksija.

   Svarbiausias galbūt yra prezidento Dž. Bušo posakis,  tiesa, persakytas anglų laikraštyje „The  Times", kurį pateikė neįvardintas  aukštas Amerikos pareigūnas. Jeigu Maskva panaudotų jėgą,  Dž. Bušas esą pasiryžęs paaukoti net būsimas sutartis dėl ginklavimosi kontrolės ir prekybines sutartis su Tarybų Sąjunga. Tai, ko gero, vienas pačių rimčiausių ligi šiol padarytų įspėjimų.

    Labai savalaikiu ir reikšmingu buvo pačioje kovo pabaigoje įvykęs Lenkijos Respublikos  senatorių, kuriems vadovavo seimo komisijos ryšiams su užsieniu pirmininkas profesorius Bronislovas Geremekas, atsakomasis vizitas Lietuvoje. Kaimyninės šalies politiniai veikėjai, susitikę su mūsų parlamentarais, tarp jų ir su Lietuvos lenkų atstovais, Vyriausybės nariais, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio atstovais, sveikino lietuvių tautos apsisprendimą dėl  nepriklausomybės. Buvo pratęstos anksčiau pradėtos derybos dėl tolesnio abiejų šalių parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimo, pasikeista nuomonėmis dėl Lietuvos konsulato Lenkijoje  ir Lenkijos konsulato Lietuvoje  atidarymo, tartasi dėl anksčiau veikusios geležinkelio linijos atstatymo.

   „Nepriklausomai Lenkijai reikalinga nepriklausoma Lietuva", - išvykdami sakė aukštieji kaimyninės šalies svečiai.   

 

 

 

 

   Vienos dienos kronikos pėdsakais

 

  Tą,  kovo 29 -ąją:  Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresą, prašydamas pripažinti Lietuvos Vyriausybę.

  TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pareikalavo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą ir savo reikalavimą sustiprino tarybinės kariuomenės judėjimu Lietuvoje.

 JAV prezidentas D. Bušas pasiuntė laišką TSRS  Prezidentui M.Gorbačiovui. Šiame laiške D. Bušas siūlo TSRS  ir Lietuvos ginčą spręsti taikiai ir užtikrina, kad JAV nemėgins apsunkinti reikalų nei vienai, nei kitai pusei.

   Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas parašė laišką Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir pasiūlė tarpininko pagalbą. „Čekoslovakija, šalis, kuri aktyviai siekia įsijungti į taikų visos Europos procesą, yra pasirengusi pasiūlyti tam dialogui savo paslaugas ir neutralią dirvą",- rašoma šiame laiške. 

  Vilniuje ši diena praėjo palyginti ramiai. Užtat kitądien -  TSRS vidaus kariuomenės padalinio  Vilniuje  išpuolis. Užgrobti LKP CK partinis archyvas, spaustuvė.                       

   Prieš Respubliką ir toliau imamasi priešiškų veiksmų, balandžio 2 d. Seime surengtoje spaudos  konferencijoje pareiškė Aukščiausiosios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis. Jis parodė žurnalistams sostinėje platinamus lapelius, kuriuose TSRS piliečių Lietuvoje gynimo komitetas (tokia organizacija Lietuvoje nėra net įregistruota), ragina žmones nepaklusti Aukščiausiosios Tarybos priimtiems sprendimams.

   Beje, priešiški Lietuvai veiksmai parlamento darbo nesutrikdė. Kaip sakė L. Sabutis, Aukščiausioji Taryba iš esmės baigė formuoti Vyriausybę, patvirtino teisėtvarkos institucijų vadovus, Televizijos ir radijo valdybą. Toliau svarstomi Lietuvos jaunuolių tarnybos tarybinėje armijoje ir jų gynimo klausimai.

   Respublikos prokuroras Artūras Paulauskas informavo žurnalistus, kokia šiuo metu padėtis Respublikos prokuratūroje. Pasak jo, TSRS  generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Vasiljevas jaučiasi Lietuvos prokuratūroje ne kaip svečias, bet kaip šeimininkas. Prokuratūros patalpose išlaužtos durys į teletaipų patalpas, čia  slampinėja daugiau kaip dvi dešimtys  kareivių. Darbuotojai terorizuojami, jiems neleidžiama išvežti Lietuvos prokuratūros pašto. Nepaisydami to, mes dirbame, pabrėžė Respublikos prokuroras.

   Aukščiausiosios Tarybos  pirmininkas Vytautas Landsbergis  paskelbė džiugią žinią, kad ir mūsų sesė  Estija suka nepriklausomybės keliu. Estijos telegramų agentūros ETA pranešimu, šalis pareiškė TSRS okupaciją esant neteisėta ir kreipėsi dėl derybų į Maskvą.

   Kitas dėmesio vertas pranešimas. Vilnių pasiekė Švedijos parlamento spykerio telegrama, kurioje siūloma pradėti glaudų bendradarbiavimą su šios valstybės parlamentu.                                

    Ketvirtoji parlamento savaitė pažymėta ir nerimo, ir vilties ženklu. Griežtas TSRS prezidento M. Gorbačiovo  kreipimosi į Aukščiausiąją  Tarybą ir  į Lietuvos liaudį tonas, Maskvos mėginimas nušalinti paskirtąjį Lietuvos prokurorą, milicininkais perrengtų kareivių įsitvirtinimas  prokuratūroje, buvusio partijos istorijos instituto užgrobimas, nesiliaujančios pasitraukusių iš tarybinės kariuomenės Lietuvos vaikinų gaudynės toliau didina įtampą. Vėl virš sostinės mėtomi lapeliai, raginantys žmones provokaciniams pareiškimams prieš Respubliką, reikalaujantys įvesti prezidentinį valdymą iš Maskvos. Surengtas TSRS piliečių komiteto mitingas, kuriame  kurstytojiškas, provokacines kalbas sakė į Vilnių atvykę TSRS liaudies deputatai, griežtos  linijos puoselėtojai, grupės „Sojuz" nariai Alksnis, Petrušenka. Neapsieita ir be kraujo praliejimo. Mitinge buvo sumuštas kitaip,  negu susirinkusi minia, manantis jaunuolis.

    Ryškėja bandymai diskredituoti kai kuriuos Aukščiausiosios Tarybos deputatus, žlugdyti mūsų laikraščių ir žurnalų leidybą.

   Trečiadienį, balandžio 4 d., spaudos konferencijoje apžvelgdamas šios dienos posėdžius ir susitikimus, Vytautas Landsbergis priminė, kad su deputatais buvo pasikeista nuomonėmis dėl rengiamo Aukščiausiosios Tarybos atsakymo į TSRS  prezidento kreipimąsi.                                 

    - Atsakymas TSRS prezidentui dar nebaigtas rengti - norime  įsiklausyti į dabar vykstančių mitingų tonaciją, į formuluotes tų žmonių, kurie siunčia M. Gorbačiovui  telegramas, - sakė jis. - Mes nenorime, kad tas atsakymas būtų atšiaurus ar kietas, nes matome ir TSRS prezidento ketinimus tuos sunkius klausimus bandyti spręsti taikiai, nors armijos veiksmai Lietuvoje galėtų sukelti ir abejonių. O gal yra kitų jėgų, kurios kaip tik ir nori tokio dvilypumo? Galimas dalykas, kad į šį klausimą padės atsakyti Vašingtone prasidėjusios TSRS  užsienio reikalų ministro E. Ševarnadzės ir JAV valstybės sekretoriaus Dž. Beikerio derybos, kuriose svarstomas ir Lietuvos klausimas.

   Atsakymas TSRS prezidentui M. Gorbačiovui dėl jo kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą buvo išsiųstas kitos dienos vakare. Be kita ko, jame siūloma surengti pirmines dvišales konsultacijas, kurių tikslas - išsiaiškinti abiejų šalių pozicijas jas dominančiais klausimais. Atsakyme pabrėžiama, kad Lietuva yra pasiruošusi palaikyti su TSRS nusistovėjusius ekonominius, kultūrinius ir humanitarinius ryšius.

    O tą patį vakarą Seime gaivesnio vėjo gūsiu tapo žurnalistų susitikimas su ką tik iš Maskvos grįžusiais Lietuvos įgaliotaisiais parlamentarais Romualdu  Ozolu, Romu  Gudaičiu  ir Mečiu Laurinkumi.

     Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos atstovų kelionė į Maskvą buvo savotiškas bandymas užmegzti abiejų šalių kontaktus, konsultuotis dėl galimo dialogo. Romualdo Ozolo nuomone, jis buvo naudingas. Tikslinėms išvykoms į Maskvą bus orientuojami ir ministerijų, ir žinybų vadovai. Naudodamiesi savo tarnybine padėtimi, jie taip pat galėtų ir turėtų užsiimti kontaktų paieškomis. Patvirtinimas, kad mes norime bendradarbiauti, yra labai reikalingas ne tik Lietuvai.

    Ministro pirmininko pavaduotojo nuomone, įtampos  šalių santykiuose šiuo metu tikrai esama ir ji dar išliks ilgą laiką. Ta įtampa yra blogos valios produktas. Bene svarbiau, kad tą vieniems kitų nesupratimą galima  įveikti.

   R. Ozolas informavo, kad Lietuvos atstovai susitiko su TSRS prezidento tarybos nariu   Aleksandru Jakovlevu. Pokalbis buvo neoficialus.

   - Pasakyčiau, kad susitikimas nuteikia gerai.  Iš jo negalima laukti nei didelio optimistinio įkvėpimo, nei kokios nevilties. Labiau jis  turėtų pasitarnauti  kaip orientyras tolesniems mūsų veiksmams „derybose dėl derybų", - įsitikinęs vicepremjeras.  

      O Lietuvos parlamente toliau  vyko įprastiniai darbai - plenariniai posėdžiai, nuolatinių komisijų posėdžiai, konsultacijos, įstatymų priėmimas. Rengiamas parlamento pareiškimas dėl karinio perversmo grėsmės Lietuvoje.

    Svarbus įvykis - baigtas Respublikos vyriausybės formavimas. Jau turime visus septyniolika ministrų. Aštuonioliktosios - Krašto apsaugos ministerijos - nutarta atsisakyti. Vietoje jos bus steigiamas šios paskirties valstybės departamentas.

   Su penkiolika patvirtintų ministrų supažindinome kiek anksčiau,  dabar pristatome dar du. Ekonomikos ministro pareigos patikėtos 38 metų ekonomikos mokslų kandidatui Vytui Navickui, daug nuveikusiam rengiant šalies ekonominio savarankiškumo koncepciją. 47 metų inžinierius, buvęs lengvosios pramonės ministro pavaduotojas Albertas Sinevičius patvirtintas  prekybos ministru.

     Svarstant visus labai jaudinantį klausimą dėl pavasarinio šaukimo į TSRS ginkluotąsias pajėgas ir dėl ten tarnaujančių jaunuolių likimo Seime vyksta ilgi ir karšti debatai. Kas bus nuspręsta - dar sunku pasakyti, bet viena aišku, kad šios sunkios ir skaudžios problemos  be derybų su Maskva  tikrai neįveiksime.

Visus šiuos įvykius, man kaip Eltos korespondentui teko aprašyti. Šios žinios per Eltos kanalus buvo platinamos Lietuvoje ir užsienyje.

Gyvenimas buvo sunkus, bet mes tikėjome Lietuvos laisve, tikėjome ir laimėjome.

 

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 

 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-03-30 11:09
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Jonas

2017-02-16 10:09

Nelengvas buvo ELTOS darbas

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media