2021 m. spalio 24 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Adelė Urbonaitė: pogrindinės religinės spaudos ir kultūrinio religinio žurnalo „Rūpintojėlis“ leidėja

2021-09-02
 
Adelė Urbonaitė

Adelė Urbonaitė

Arvydas Gelžinis

 

Adelė Urbonaitė gimė 1921 m. rugsėjo 3 d. Kėdainių aps. Pašušvio vls. Minaičių k. ūkininkų Igno ir Izabelės Urbonų šeimoje. 1937 m. įstojo į Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių kongregaciją, gyveno šalia Kretingos esančiame Padvarių vienuolyne. 1939 m. rugpjūčio 28 d. davė amžinuosius įžadus, pasirinko sesers Benvenutos vardą. Tais pačiais metais vienuolijos vyresniųjų buvo išsiųsta dirbti į pranciškonių įkurtą Montessori pedagoginės krypties vaikų darželį Kaune, ten dirbo sovietų ir nacių okupacijos metais. Po karo iki 1948-jų dirbo pedagoginį darbą įvairiose mokymo įstaigose. Vėliau stojo į Vilniaus universitetą, sėkmingai išlaikė egzaminus, tačiau dėl socialinės kilmės („iš buožių") mandatinės komisijos nebuvo priimta. Po poros metų istorija pasikartojo. Tuomet lankė vienerių metų bibliotekininkystės kursus Respublikinėje bibliotekoje, juos baigusi liko ten dirbti. 1951 m. perėjo dirbti į profsąjungų biblioteką, kurioje dirbo iki pensijos. Bičiulių ir bendražygių faktiškai visą gyvenimą buvo vadinama Ados vardu.
Perskaičiusi kun. Juozo Zdebskio duotą Antano Maceinos „Jobo dramą", A. Urbonaitė suvokė savo naują misiją - platinti draudžiamas knygas perspausdinant jas rašomąja mašinėle. Perspausdino daug didelės apimties religijos filosofijos veikalų - Juozo Girniaus „Žmogus be Dievo", A. Maceinos raštus ir kt. Apie 1960 m. pradėjo talkinti iš lagerio grįžusiam kunigui Juozui Šalčiui, rašiusiam apie žymius Lietuvos žmones: arkivyskupą Mečislovą Reinį, prelatą Mykolą Krupavičių ir kitus.
Perrašinėjo, redagavo pranciškonių vienuolijos steigėjos Onos Galdikaitės, sesers Augustinos-Vynmedžio Šakelės iš užsienio kalbų verčiamus teologinius, dogminius bei asketinius veikalus (ypač minėtina Šv. Jėzaus Teresės Avilietės knyga „Gyvenimas, jos pačios aprašytas"). Parengė leidinius: „Marijos žemė: Stebuklingos Marijos šventovės Lietuvoje" (1982), „Palaimintasis Mykolas Giedraitis" (1983), „Arkivyskupas Mečislovas Reinys" (1984), „Prelatas Mykolas Krupavičius" (1985), „Profesorius Pranas Dovydaitis" (1986), „Palaimintasis Jurgis Matulaitis - Lietuvos Krikšto jubiliejaus vainikas" (1987) ir kitus.
1977 m. artėjant arkivyskupo Jurgio Matulaičio 50-osioms mirties metinėms, kartu su bendraminčiais kun. Lionginu Kunevičiumi, mokytoju Kazimieru Šapalu, studentu mediku Donatu Stakišaičiu nutarė pradėti leisti pogrindinį kultūrinį religinį žurnalą. Jis buvo pavadintas „Rūpintojėliu". Leidžiant šį pogrindžio leidinį, A. Urbonaitė bendradarbiavo su Edvardu Šiugžda, kuris skaitydavo ir redaguodavo pirmuosius egzempliorius, pats rašydavo bei rinkdavo žurnalui žinias iš krikščioniško pasaulio.
Iki 1989 m. išleisti ir išplatinti 26 žurnalo numeriai buvo skirti skaitytojui, pavargusiam nuo melo ir dvasinės nelaisvės, puoselėjančiam žmogiškąsias vertybes. Leidėjai spausdino originalius ir verstus straipsnius, rašytus Lietuvoje ir emigracijoje, istorijos, filosofijos, religijos, teologijos temomis. Taip pat buvo publikuojami politinių kalinių laiškai, pamokslai, žinios apie religinį gyvenimą Lietuvoje ir užsienyje. Žurnalui rašė apie 60 autorių: kunigai Jonas Lauriūnas (Laukys, Žiemys, Jaunius, L. Kovas), Karolis Garuckas (Vaidevutis), Lionginas Kunevičius (K. Aušrys, K. Tylenis), Juozas Zdebskis (J. Dz., J. Z.), pedagogas Antanas Patackas (A. Kalnėnas), etnologas Aleksandras Žarskus (Kazimieraitis), dailėtyrininkė Alė Počiulpaitė (R. Palaukytė). Šis žurnalas vienas iš pirmųjų pateikė Vasario 16-osios Akto tekstą ir faksimilę, Molotovo-Ribentropo pakto dokumentus. Daug dėmesio žurnalo publikacijose buvo skiriama asmenybės krikščioniškam, pilietiniam ugdymui, istorinės atminties žadinimui. Buvo spausdinamos ir stambesnės studijos apie krikščionybės vietą Lietuvos istorijoje, ateitininkų organizacijos istorijos bruožus bei kita tuo metu skaitytojams įdomi, bet neprieinama medžiaga. Visus tuos 15 metų pagrindinė - leidėjo ir redaktoriaus - našta gulė ant A. Urbonaitės pečių. Saugumiečiai, darę kratas ieškodami „LKB kronikos" leidėjų, visur rasdavo ir „Rūpintojėlį".
A. Urbonaitė, taip pat organizavo minėjimus, skirtus žymių Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimui ir sukaktims paminėti: kunigo Antano Mackevičiaus 150-osioms gimimo metinėms, prelato Mykolo Krupavičiaus ir prof. Prano Dovydaičio 100-osioms gimimo metinėms.
Jau 1970 m. A. Urbonaitei užvesta operatyvinė sekimo byla. 1980 m. spalio 14 d., ankstyvą rytą, ji suimama traukinyje Vilnius-Kaunas. Krata namuose Kaune tęsėsi apie 10 val., buvo paimta apie 300 knygų, daugiausia religinio turinio. Tuo metu buvo suimti „LKB kronikos" platintojai Povilas Buzas ir Anastazas Janulis, norėta „Rūpintojėlio" leidybą ir platinimą prijungti prie jų bylos. Tačiau tardoma A. Urbonaitė atkakliai įtikinėjo, jog viena pati leidžianti ir platinanti žurnalą. KGB tardytojai suvokė, kad toks darbas ne vieno asmens jėgoms, ir sakė žiną, kad redaktorius yra ir mokytojas K. Šapalas. A. Urbonaitė į tardytojų grasinimus pakliūti penkeriems metams į lagerį ramiai atsakydavo, kad viskas Dievo valioje. Tardytojai nesugebėjo surinkti įrodymų, kas talkina leidžiant žurnalą, byla į teismą nepateko. A. Urbonaitė sąlyginai buvo palikta ramybėje ir „Rūpintojėlio" leidyba buvo tęsiama.
A. Urbonaitės (sesers Benvenutos) tvirtumo ir pasiaukojimo dėka keliolika metų sovietinėje Lietuvoje buvo skleidžiamos laisvos mintys, nagrinėjami religinio gyvenimo klausimai, tautos istorijos epizodai, kurie tuo metu buvo nutylimi ar falsifikuojami. 2000 m. buvo išleistas A. Urbonaitės sudarytas ir parengtas leidinys „Rūpintojėlis: pilnas 1977-1990 m. pogrindyje išleistų numerių (1-26) rinkinys".
Mirė A. Urbonaitė 2009 m. gegužės 26 d. Kaune. Palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse, palydint monsinjorui Alfonsui Svarinskui ir gausiam ją pažinojusiųjų būriui.
Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. vasario 5 d. dekretu apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (po mirties).
Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir tlelevizijos rėmimo fondo projekto dalis. 
 
 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-09-29 09:22
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media