2020 m. gegužes 29 d., Penktadienis

Žiniasklaida Lietuvoje

*print*

Archyvas :: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 metų veiklos ataskaita (4 dalis)

2020-04-29
 
(Tęsinys. Pradžia - balandžio 24 d.)

 

NUSTATYTŲ PAŽEIDIMŲ ANALIZĖ


2019 metais žurnalistų etikos inspektorius priėmė 234 sprendimus. Tai 12 proc. daugiau palyginti su 2018 metais priimtais 207 sprendimais ir 26 proc. daugiau nei 2017 metais, kai buvo priimti 178 sprendimai.
Iš visų 2019 metais ištirtų pareiškėjų skundų 64 skundai pripažinti pagrįstais arba jų pagrįstumas patvirtintas iš dalies. 57 pareiškėjų skundai pripažinti nepagrįstais. 2019 metais žurnalistų etikos inspektorius savo iniciatyva pradėjo 8 tyrimus.
Per ataskaitinį laikotarpį priimti 34 sprendimai nutraukti tyrimą, iš jų 15 dėl pritaikytos mediacijos ir Tarnybos dėka pasiekto taikaus susitarimo. 2018 metais šiuo pagrindu nutrauktų tyrimų buvo 13. 2019 metais 72 atvejais atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundus, dar 8 skundai atmesti vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatyme ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pagrindinės tokių sprendimų priežastys: pareiškėjas atsisako skundo, prašomas jo nepatikslina, neįmanoma pradėti skundo tyrimo dėl duomenų trūkumo, kreipiasi netinkamas subjektas, tyrimas nepriklauso žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai, suėjusi senatis, dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Analizuojant per ataskaitinį laikotarpį nustatytus visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimų skaičius išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais. 2019 metais nustatytas 21 privataus gyvenimo pažeidimas, 2018 metais konstatuoti 23 privataus gyvenimo pažeidimai (2017 m. konstatuota 18 tokių pažeidimų).
Lyginant su ankstesniais metais, nustatyta mažiau asmens garbės ir orumo pažeidimų: 2019 m. - 10, 2018 m. - 13, 2017 m. - 18. Nustatytas 1 nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.
Tarnyboje konstatuotų asmens duomenų tvarkymo pažeidimų visuomenės informavimo priemonėse skaičius išaugo: 2019 metais nustatyta 30 pažeidimų, 2018 metais - 8, o 2017 metais - 7 pažeidimai. Ataskaitiniais metais dažniausiai pažeisti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai ir teisėto duomenų tvarkymo sąlygos, taip pat 6 kartus buvo nepaisyta draudimo viešai skelbti asmens kodą.
Kitų pažeidimų skaičius, palyginus su ankstesniais metais, per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo perpus - nuo 61 pažeidimo, nustatyto 2018 metais, iki 32 pažeidimų 2019 metais. Kitais pažeidimais laikomi pagrindinių visuomenės informavimo principų (informaciją teikti teisingai, tikslai ir nešališkai, laikytis pagarbos žmogui, nuomonę reikšti sąžiningai ir etiškai) nesilaikymas, nuomonių įvairovės neužtikrinimas, objektyvumo ir nešališkumo stoka bei kitų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų nesilaikymas.
Per ataskaitinį laikotarpį žurnalistų etikos inspektorius priėmė 5 sprendimus, kuriais įspėjo viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimų.
2019 metais žurnalistų etikos inspektorius nustatė 12 rimtų profesinių pažeidimų. Rimtu profesiniu pažeidimu laikomi Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimai. Tokių pažeidimų esmę sudaro draudžiamos informacijos, žeminančios žmogaus garbę ir orumą, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją, paskelbimas. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu, šios rūšies pažeidimų šiek tiek sumažėjo (2018 m. konstatuota 14 draudžiamos informacijos paskelbimo atvejų). Po 2 kartus per 2019 m. rimtą profesinį pažeidimą padarė UAB „Patikimas verslas", UAB „Lrytas" ir UAB „15 min.lt". Po vieną kartą - UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas", UAB „Lietuvos telegramų agentūra ELTA", UAB „Delfi", Krikščioniškos kultūros institutas, MIA „Rossija Segodnia", interneto portalo ldiena.lt valdytojas bei du fiziniai asmenys, kurie pagal Visuomenės informavimo įstatymą laikytini viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais).
Viešosios informacijos rengėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, vienerius metus nuo pažeidimo nustatymo dienos negali būti teikiama valstybės finansinė parama.
2019 metais priimti 35 sprendimai, kuriuose vertinta socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Instagram ir kt.) paskelbta informacija. 2018 m. dėl socialinių tinklų turinio priimti 32 sprendimai. 2017 m. priimti 25 sprendimai.
Tai sudaro 15 proc. visų per metus priimamų sprendimų.
Analizuojant žurnalistų etikos inspektoriaus atliktų tyrimų rezultatus matyti, kad nemažai gautų skundų pripažįstami nepagrįstais. Toks skundo nagrinėjimo rezultatas vis dar yra dažnas, kai kalbame apie viešųjų asmenų, ypač valstybės ar vietos politikų, skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą. Teismų praktikoje pripažinta, kad viešieji asmenys turi būti pakantesni kritikai, jiems taikytinos daug platesnės komentavimo ir kritikos ribos. Antroji kategorija pareiškėjų, kurių atžvilgiu dažnai priimami sprendimai
pripažinti skundą nepagrįstu, yra teisės pažeidimus padarę asmenys. Jų skunduose keliami nekaltumo prezumpcijos, teisės į privatų gyvenimą, atvaizdą, garbės ir orumo, teisės būti pamirštam klausimai.
Palyginti su privačiu asmeniu, viešajam asmeniui taikytinas didesnės tolerancijos kritikai reikalavimas, tačiau tai nereiškia, jog apie tokį asmenį gali būti skelbiama nepagrįsta, nepatikrinta, faktais neparemta informacija.
Informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus.
Tarnybos funkcijų nulemta sprendimų įvairovė yra gana plati. Analizuojant nustatytus garbės ir orumo pažeidimų atvejus matyti, jog šios neturtinės teisės pažeidimas dažniausiai konstatuotas dėl asmeniui priskirto teisės, moralės ar kitoms visuomenėje pripažintoms normoms priešingo elgesio. Vienu atveju, nesant įrodymų, asmeniui priskirtas dokumentų klastojimas. Kitu teigiama, jog pareiškėjas yra žinomas masinių riaušių skirtinguose miestuose organizatorius.
Masinių riaušių organizavimas, kaip ir dokumentų klastojimas ar kiti panašaus pobūdžio veiksmai visuomenėje suprantami neigiamai, nepriklausomai, ar už tai yra baudžiama baudžiamąja ar administracine tvarka. Garbės ir orumo pažeidimas buvo įžvelgtas ir paskelbus pareiškėjo atvaizdą pašaipiame kontekste, užfiksavus jį neapsirengusį ir nesant viešojo intereso. Kitame sprendime nustatyta, jog nors asmens priskyrimas seksualinėms mažumoms savaime nereiškia neigiamų savybių išryškinimo, tačiau vertinant visa publikacijos kontekstą neabejotina, kad tokiu būdu siekiama pažeminti, įžeisti pareiškėją: vartojami užgaulūs žodžiai, necenzūriniai pasakymai („pedikai", „homopedas", „pederast gomosek"). Atsižvelgus į skelbiamų žinių turinį, įžeidžių epitetų kryptingumą, akivaizdu, kad paskleidžiant tokio pobūdžio žinias viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo vienintelį tikslą - įžeisti, paniekinti pareiškėją, pažeminti jo garbę ir orumą. Be kita ko, nustatyta, jog į pareiškėjo asmenį nukreipti necenzūriniai, niekinantys, vulgarūs apibūdinimai yra nesuderinami su normine leksika ir nevartotini viešojoje erdvėje, galintys
įžeisti bet kurį asmenį, kuris yra jais vadinamas. Tuo nekvestionuojama teisė viešai skleisti informaciją, taip pat ir savo subjektyvų požiūrį į konkrečius asmenis, tačiau negali būti skleidžiami pasakymai, kurių kryptingumas ir intensyvumas prilygintini viešam tyčiojimuisi iš pareiškėjo, paskelbti turint tikslą paniekinti, įžeisti žmogų.
2019 metais nustatytas nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją. Tai yra imperatyvi teisės norma ir jokios išimtys jai netaikomos. Sprendime nustatyta, kad ginčo teiginiuose formuojama išankstinė neigiama visuomenės nuomonė apie tai, kad pareiškėja yra kalta nusikaltimo padarymu, nors tai neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Informuojant visuomenę apie teisėsaugos institucijų vykdomus ikiteisminius tyrimus, jų aplinkybes, neturi būti vertinamas arba iš anksto sprendžiamas asmens kaltumo klausimas.
Aptariant ataskaitiniais metais nustatytus teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimus, matyti, jog dažnu atveju be sutikimo privačių duomenų viešinimas yra perteklinis, nesama teisėto ir pagrįsto viešojo intereso, o skelbiama problema gali būti plėtojama ir be paskelbtos informacijos. Tokiu atveju konstatuojama, jog prioritetas turi būti teikiamas žmogaus teisei į privatų gyvenimą, o ne viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) laisvei skleisti informaciją arba visuomenės teisei žinoti.
Socialinės dokumentikos programos ir 2019 metais išliko probleminėmis platformomis neturtinių teisių pažeidimo požiūriu.
Vieno pažeidimo atveju pareiškėjo atvaizdas buvo rodytas be sutikimo, nors neatskleidė jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių. Pareiškėjo reakcija (nuostaba) pavaizduota humoristine forma, siekiant didesnio programos žiūrimumo. Būtinybė ginti asmens privatumą nustatyta, kai publikacijoje pateiktame elektroniniame laiške be sutikimo paskleisti privataus asmens duomenys (pareiškėjos vardas, pavardė, darbovietė, pareigos, telefono numeriai, elektroninio pašto adresas, darbo vietos adresas). Kitu atveju nustatyta, kad visuomenei nebuvo jokios būtinybės žinoti pareiškėjos itin jautrios informacijos - sveikatos būklės, taip pat privataus susirašinėjimo turinio. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas. Privatumo pažeidimas konstatuotas publikacijoje paskelbus pareiškėjos atvaizdą, turint tikslą nustatyti galimai nuo jos nukentėjusius asmenis. Toks privačios informacijos skleidimas peržengia saviraiškos ribas, nes tik tam įgaliotos institucijos gali atlikti ikiteisminių tyrimų veiksmus, skelbti nukentėjusių asmenų paieškas, bet ne viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) savo iniciatyva. Socialinio tinklo Facebook įraše paskelbta pareiškėjos susirašinėjimo nuotrauka, joje matomas pareiškėjos atvaizdas, socialinio tinklo vartotojo vardas pripažinti pertekliniais. Šiuo atveju prioritetas taip pat teiktas pareiškėjos teisei į privatų gyvenimą, o ne viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) laisvei skleisti informaciją arba visuomenės teisei žinoti.
(Bus daugiau)

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-05-28 17:44
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media