2024 m. gegužes 29 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žiniasklaida Lietuvoje

*print*

Archyvas :: „Rokiškio Sirenos“ ir rajono vadovų susitikimas: sprendėme problemą, ką daryti, kad spaudai netrūkinėtų informacijos srautai

2023-08-30
 
Didžiausias džiaugsmas, kai mūsų laikraštį skaito rajono gyventojai. „Rokiškio Sirenos“ nuotrauka

Didžiausias džiaugsmas, kai mūsų laikraštį skaito rajono gyventojai. „Rokiškio Sirenos“ nuotrauka

„Rokiškio Sirena" auga, „storėja" ir stiprėja. Jūs pastebite tai, o mes stebime besiplečiančią jūsų, mieli skaitytojai, auditoriją. Ir tuo labai džiaugiamės, nes dirbame jums ir dėl jūsų.
Kartais sunku suskaičiuoti mūsų rubriką „Mano bėdos tavo" pasiekusius laiškus ir skambučius su jūsų dėstomomis problemomis ir dar sudėtingiau padėti jums jas išspręsti kaip galima greičiau: gauti atsakymus ar paaiškinimus iš atsakingų specialistų, paviešinti institucijų ar tarnybų jums duodamus pažadus padėti.
GELBSTI TIK VIEŠUMAS
Mes ne kartą girdėjome jus sakant, kad tik viešumas gelbsti.
Jūs kreipiatės į mus, nes atrodo, jog spauda - visagalė. Laikraštyje matote mūsų darbo rezultatą, tačiau neretai, kad gautumėme aktualią ir jus bei visus rajono gyventojus dominančią informaciją, mes, „Rokiškio Sirenos" korespondentų komanda, patys susiduriame su didžiule problema: tikslingu ar ne, informacijos slėpimu, nenoru komentuoti ar, elementariu, atsakymų pateikimo laiko vilkinimu.
ŽURNALISTŲ ATSIPRAŠĖ
Paskutinis lašas, perpildęs „Rokiškio Sirenos" žurnalistų kantrybės taurę buvo tas, kad į elektrinio autobuso, kuris pagal planą vos porą savaičių turėjo važinėti po Rokiškį, pristatymą buvo pakviesti tik vieno rajono laikraščio žurnalistai. Deja, tai nebuvo „Rokiškio Sirena".
Neva, įvyko žmogiška klaida iš bendrovės „Rokiškio autobusų parkas" pusės: abi žiniasklaidos priemones informuoti turėjęs asmuo mus pamiršo, tad naujos transporto priemonės pristatyme dalyvavo tik vieno laikraščio atstovai.
Rokiškio rajono vadovai: meras Ramūnas Godeliauskas ir vicemeras Antanas Taparauskas dėl nemalonios situacijos „Rokiškio Sirenos" žurnalistų atsiprašė.
SUSĖDOME KALBĖTIS
Gaila, bet tai nebuvo vienkartinis atvejis, kai mūsų redakcijos nepasiekė savivaldybės viešinama, Rokiškio miesto ir rajono gyventojams aktuali informacija.
Kartais žinias apie planuojamus projektus, svarbius įvykius ar susitikimus, apdovanojimus, kurie įdomūs visiems rajono gyventojams, vieną kartą gauna vienas, kitą kartą kitas rajono laikraštis, o nuo ko tai priklauso, neaišku.
Siekdami išsiaiškinti to priežastis, praėjusią savaitę Rokiškio rajono savivaldybėje ir susitikome su rajono meru R. Godeliausku, vicemerais Audrone Kaupiene ir A. Taparausku, taip pat savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Giedre Kublickiene.
ABU NEPOLITINIAI
Dvi valandas trukusiame susitikime „Rokiškio Sirenos" žurnalistai kėlė klausimus ir išsakė su kokiomis problemomis susiduria rinkdami informaciją.
Atsižvelgiant į faktą, kad abu rajono laikraščiai yra nepolitiniai, mūsų nuomone, ir savivaldybė turėtų vienodai ir vienu metu informacija dalintis su abiem leidiniais.
Gegužės mėnesį rajono vadovams problemą, kad norėtųsi daugiau informacijos iš savivaldybės, išsakė abiejų rajono laikraščių atstovai.
PROBLEMĄ IŠSAKĖ IR KOLEGOS
Beje, apie tai, kad rajono savivaldybės atstovai vangiai dalinasi žiniomis arba, kad jos teikiamos nevienodai, su savivaldybės vadovais buvo kalbėta daugybę kartų.
Problemą apie tai kėlėme ne tik mes. Bėdą apie informacijos trūkumą išsakė ir kolegos iš „Gimtojo Rokiškio", kai mero R. Godeliausko buvome pakviesti į Spaudos dienos pusryčius šių metų gegužės pradžioje.
PASITAIKĖ VISKO
O praėjusią savaitę susitikę su rajono vadovais kalbėjome apie elementarų bendravimą, pasitaikančius atvejus, kai savivaldybės administracijos skyrių vedėjai ar specialistai su savo darbą dirbančiais žurnalistais kalba nemandagiai.
Taip pat apie informacijos pateikimą, kai atsakymus į užduotus paprastus klausimus gaudavome tokius, kad ir ne kiekvienas konkrečios srities specialistas susigaudytų sprendimų, projektų aprašų, lentelių ar apverstų skenuotų dokumentų „džiunglėse".
Paprašius paaiškinti išsamiau, paprasčiau, kad suprastume patys, o juo labiau - mūsų skaitytojai, pasitaikydavo visko: ir atžagarumo, ir auklėjimo, ir nepasitenkinimo atodūsių ar siuntinėjimo nuo vieno specialisto pas kitą...
Kai spauda nesulaukdavo atsakymų į klausimus, tekdavo kreiptis tiesiai į merą, nors kai kurių savivaldybės darbuotojų žurnalistai ir būdavo išvadinami skundikais, tačiau tai buvo vienintelis šansas operatyviai surinkti informaciją.
GELBĖDAVO PATS MERAS
Kai nepavykdavo susikalbėti su savivaldos darbuotojais, žurnalistus kartais gelbėdavo pats meras ar administracijos direktorius.
Skambindavome jiems prašydami „normalių" atsakymų. Matyt, vidinė savivaldybės komunikacija, padėdavo specialistams tapti mandagesniais ir parengti suprantamus atsakymus.
Tiesa, ne visi aštuonaukštėje savivaldybėje tokie. Nuoširdžiai dėkojame tiems, su kuriais malonu bendrauti, kurie supranta mūsų darbo specifiką - kai reikia, suteikia informaciją „čia ir dabar" ir išsamiai, o kartais net patys „užveda" aktualią temą.
Nekyla problemų su rajono seniūnais, kurie noriai dalinasi informacija, komentuoja, duoda patarimų, jei reikia į kažką labiau įsigilinti.
SITUACIJA YRA PAGERĖJUSI
Reikia pripažinti, kad bendradarbiavimas su savivaldybės administracija, turint galvoje žemesnio rango darbuotojus ir tik atsakymus raštu ar žodžiu į žurnalistų klausimus, yra pagerėjusi maždaug pusmetį.
Jau tik retkarčiais „prapuola" laiškai ar pažeidžiami Visuomenės informavimo įstatymo terminai, kurių laikantis mums turi būti pateikti atsakymai, kai informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, - ne vėliau kaip per savaitę.
NUSIRAŠYKITE NUO KITŲ
„Smagiausia", kai renkant informaciją ar norint interviu sulaukiame mums jau chrestomatiniu tapusio sakinio: „Ai, kad mes jau kalbėjom su kitu laikraščiu, tai gal nusirašykite nuo jo...".
Deja, tą išgirstame iš savivaldybės administracijos skyrių vedėjų ar specialistų ir vis dar pasitaiko iš bendruomenių, organizacijų, įstaigų, įmonių atstovų ar pavienių asmenų, kurių interviu prašome.
Tada natūraliai kyla klausimas, ar mūsų temomis „sekdami" kolegos išgirsta tokį patį pasiūlymą?
KODĖL „KABINĖJAMĖS"?
Tiems, kuriems neaišku, kodėl žurnalistai „kabinėjasi" prie savivaldybės, reikėtų pasakyti, kad ši įstaiga yra vienintelė rajone, valdanti visą aktualiausią informaciją, susijusią su visomis rajono gyventojus liečiančiomis sritimis: sveikata, švietimu, kultūra, turizmu, investicijoms, infrastruktūra, projektais, susitikimais, vizitais ir kt.
Todėl patys, nelaukdami, kol savivaldybė mus informuos apie galimus įvykius, stebime rajonų vadovų darbotvarkes, kad surinktume informaciją, kuri operatyviai pasiektų rokiškėnus.
Tuščių darbotvarkių klausimas tampa aktualus ir tuo atveju, kai stengdamiesi gauti reikalingos informacijos skambiname vienam ar kitam rajono vadovui, atsakingam už dominančią sritį, ir išgirstame repliką: „Jei galima - trumpai, aš pasitarime, susirinkime, susitikime...".
Nenorime trukdyti, nenorime blaškyti, bet - negalime žinoti, jog mūsų skambutis - ne laiku, nes jų darbotvarkės tiesiog neužpildytos reikšminga informacija.
KARAS IR TAIKA
Tad penktadienį ir aptarėme susidariusią situaciją, kad jau kurį laiką mūsų laikraštis iš savivaldybės informaciją gauna dozuotai: jei valdžiai „neužkliūva" straipsnio antraštė ar patys tekstai nebūna kritiniai ir vyrauja ramus periodas, tuomet su mumis informacija dalinamasi noriai. Priešingu atveju, net tas sąlyginiai nedidelis informacijos srautas užsidaro.
Savivaldybės vadovams pabrėžėme, kad daug informacijos susirinktume iš viešai skelbiamų jų darbotvarkių, tačiau pastaraisiais mėnesiais jos praktiškai tuščios. O paprastai rajono gyventojams svarbiausią informaciją randame ne oficialiame informacijos kanale: savivaldybės svetainėje ar socialinio tinklo Facebook paskyroje, bet stebėdami mero asmeninį Facebook profilį...
DARBOTVARKIŲ YPATUMAI
Planuodami savo darbus, aktualias temas, mes ne kartą per dieną peržiūrime rajono vadovų darbotvarkes. Juk tai - informacija ir visuomenei, ne tik žurnalistams, apie vykstančius susitikimus, pasitarimus, vizitus ir visą kitą rajono vadovų darbą.
Netrukome pastebėti, kad įpusėjus vasarai jose reguliarus - vos vienas, 8 val. ryte vykstantis savivaldybės vadovų pasitarimas.
Todėl kilo klausimas, ką veikia rajono vadovai: meras, du vicemerai ir administracijos direktorius, jeigu tolimesnėje kiekvieno iš jų darbotvarkėje nenurodyti jokie darbai, renginiai, susitikimai, susirinkimai ir pan., juk nei vienas jų - neatostogauja.
SLĖPIMAS AR NESUSIPRATIMAS?
Ar tai - sąmoningas informacijos slėpimas, nesusipratimas, kas būtų ganėtinai keista, nes iki savivaldos rinkimų ir mėnuo po jų, visų vadovų darbotvarkės buvo itin išsamus lobynas. O gal tai - kažkieno tiesioginių pareigų neatlikimas?
Šį ir daugybę su vadovų darbotvarkėmis susijusių kitų klausimų paprašėme atsakyti susitikimo metu. Meras R. Godeliauskas pabrėžė, kad dalis jų darbotvarkių yra neprognozuojamos, nes neretai apie įvykius, vizitus ar susitikimus sužinoma pačiu įvairiausiu dienos metu, tad jų skubiai nespėjama įtraukti. Anot jo, už tai prie darbotvarkių ir nurodytas punktas „Darbotvarkė gal keistis".
KAS PILDO IR KOKIU TEMPU?
Mus sudomino, kas sudaro visų rajono vadovų (mero, vicemerų, administracijos direktoriaus) darbotvarkes: planuoja susitikimus vietoje, vizitus, išvykas, einamos darbo dienos veiklas ir t. t.; koks specialistas jas surašo, pildo ir koreguoja viešojoje erdvėje - savivaldybės tinklalapyje bei kuriam laikui (savaitei, dviem, o gal - vienai dienai) ji sudaroma, nes dažniausiai svarbūs vizitai ar priėmimai savivaldybėje, o ypač, vykstantys ne mūsų rajone, suplanuojami iš anksto - neįvyksta „čia ir dabar".
Klausėme, kaip operatyviai, pasikeitus minėtų asmenų planams, pakeičiama ir darbotvarkė internete.
Tačiau sužinojome tik tiek, kad meras R. Godeliauskas turi savo darbo knygą, kurią pats pildo ir, neretai, pamiršta pasakyti savo sekretorei-administratorei, kad užpildytų viešą darbotvarkę internete. Jo teigimu, kartais darbotvarkę užpildo ir patarėja, ir jo priimamojo darbuotoja, Bendrojo skyriaus vyresnioji specialistė.
VICEMERAI IR JŲ DARBO KRŪVIS
Taigi, konkretus asmuo, atsakingas už darbotvarkių pildymą internete - nebuvo įvardintas.
Nesužinojome ir kas sudaro bei pildo administracijos direktoriaus bei dviejų vicemerų darbotvarkes. Nors mus patikino, kad tuščios darbotvarkės nereiškia, jog vadovai nedirba. Teliko suprasti, jog visi vadovai savo dieną ir darbus planuojasi patys.
Ką daro - pasakyti sunku, nes, pavyzdžiui, vicemerės A. Kaupienės darbotvarkėje nuo liepos mėn. pradžios kasdien - vos po 1-2 susitikimus: 8 val. savivaldybės vadovų pasitarimas arba dar ir 8.30 val. pasitarimas su savivaldybės administracijos skyrių vedėjais.
Kiek „gyvesnė" vicemero A. Taparausko vasaros sezono darbotvarkė, nors balandžio 14 d. darbą savivaldybėje pradėjęs vicemeras birželio 29 d.-liepos 14 d. jau turėjo kasmetinių atostogų.
KĄ VEIKIA, KAI TUŠČIA
Kad darbotvarkės, visgi, yra kažkieno „prižiūrimos", liudija netikėtai atsiradę ankščiau nebuvę įrašai apie jau praėjusius renginius, susitikimus, išvykas ar vizitus, kuriuose dalyvavo rajono vadovai.
Lygiai taip pat žurnalistams pradėjus domėtis vienu ar kitu darbotvarkės punktu bei galimybe dalyvauti viename ar kitame vadovų susitikime, yra pakeičiamos formuluotės į aptakias, bendrines, sunkiai suprantamas, išnyksta ar atsiranda nauji jos punktai. Ir tai - ne vienkartinis atvejis.
Jei pažvelgtume į situaciją kiek ironiškai, tikriausiai „Rokiškio Sirenos" komandai reikėtų džiūgauti, dėl tokios vietos valdžiai daromos įtakos.
TIKIMĖS RADĘ KOMPROMISĄ
Mūsų ir rajono vadovų diskusija vyko apie pora valandų. Viliamės radę kompromisą ir bendrą sutarimą, kaip rajono gyventojams svarbi informacija iš savivaldybės ateityje pasieks mus.
R. Godeliauskas pripažino, kad savivaldybėje trūksta darbuotojų savalaikei ir tinkamai komunikacijai, nes vienas už savivaldybės viešuosius ryšius atsakingas asmuo nespėja susitvarkyti su esamu darbo krūviu.
Rajono meras puse lūpų pažadėjo daugiau dėmesio skirti viešai skelbiamos savo darbotvarkės priežiūrai. Apie vicemerus ir administracijos direktoriaus darbotvarkes nesakė nieko.
Ir įgyvendinti savo pažadą ėmėsi iš karto - jau šeštadienį mero ir kitų vadovų darbotvarkių punktai buvo kur kas išsamesni - užpildyti į priekį, nurodyti svarbūs susitikimai.
Tiesa, klausimą apie tai, kad reikėtų gerinti ir stiprinti savivaldybės komunikaciją dar birželį vykusiame rajono tarybos posėdyje kėlė ir opozicijos lyderiai. Tuomet jiems savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas aiškino, kad savivaldybės svetaine ir Facebook paskyra mažai kas domisi, o tai, kas privaloma, ten yra skelbiama. Tiesą sakant, normalu, kad mažai kas užsuka į savivaldybės svetainę, kur daugiausiai rasi informaciją apie teikiamas paraiškas, projektus, sveikinimus ir oficialius kitų įstaigų, įmonių pranešimus spaudai. To, kas rūpi visiems krašto gyventojams ten nerasi.
PILNA KOMANDA
Tiesą sakant, apie rajono savivaldybės pateikiamos informacijos sklaidą, specialistų ir vadovų bendradarbiavimą su „Rokiškio Sirenos" žurnalistais kalbame tik imant vienerių metų laikotarpį.
Kodėl? Todėl, kad tik nuo tik nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos pas mus buvo suformuota stipri ir savo darbą išmananti komanda, turinti darbo patirties šioje srityje.
Būtent praėjusių metų rugpjūtį laikraštyje pradėjo dirbti vyr. redaktorė Aušra Malinauskienė, buvusi ilgametė dviejų Kėdainių laikraščių žurnalistė, tarp pat Kėdainių savivaldybės viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistė.
Spalio mėnesį „Rokiškio Sirena" žurnalistų kolektyvą papildė Kristina Ramanauskaitė, ilgus metus dirbusi žurnaliste ir laikraščio vyr. redaktore Utenoje.
Šių metų vasarį prie komandos prisijungė rokiškietė Miglė Dambrauskaitė, kelerius metus buvusi kito rajono laikraščio žurnaliste.
Rokiškėnas studentas Domantas Šinkūnas, kurį laiką tik savaitgaliais talkinęs laikraščiui, nuo šio birželio taip pat aktyviai ėmėsi darbų ir papildė mūsų redakcijos korespondentų komandą.
KAIP KITOSE SAVIVALDYBĖSE?
Šių metų gegužę Prezidentūroje neformaliame susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda regionų žiniasklaidos atstovai, tarp kurių buvo ir „Rokiškio Sirenos" žurnalistės, kaip vieną iš didžiausių bėdų, kišančių koją operatyviai gauti informaciją, įvardino apsunkintą kelią žurnalistams gauti informaciją iš valdiškų institucijų, ypač rajonų savivaldybių, kurios prisidengdamos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu spaudai nepateikia reikiamos arba iš viso nesidalina informacija, nekomentuoja arba piktnaudžiaujama savo teisėmis.
Praėjusią savaitę mūsų laikraščiui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė teigė, kad jų tarnyba taip pat sulaukia klausimų dėl informacijos teikimo žurnalistams, tačiau tai nėra itin dažni atvejai. Ganėtinai problemiški santykiai dėl informacijos teikimo yra susiklostę Radviliškio rajone.
PASTARUOJU METU PADAUGĖJO
Tuo tarpu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad per pastarąsias pora savaičių skambučių iš šalies rajonų laikraščių redakcijų dėl to, kad sunku gauti informaciją iš savivaldybių, o rajonų vadovų darbotvarkės tuščios, padaugėjo.
„Praėjusią savaitę skambino žurnalistai iš Anykščių ir Jurbarko, dar savaitę prieš tai - iš Širvintų. Tai galvoju, kas toliau? Kokios čia naujos tendencijos?", - nuoširdžiai piktinosi D. Radzevičius.
Dar jis pridūrė, kad atsirado jausmas toks, lyg rajonų vadovai lankė kažkokius „kursus", iš kurių sugrįžę nusprendė dirbti vienodai - neteikti žurnalistams informacijos arba ją riboti kuo labiau.
GERIAU NEVENGTŲ
Pašnekovą šokiruoja, kad informacijos ribojimai ir kontrolė vyksta kvailiausiose situacijose, apie kurias bet kuriuo atveju savivaldai komunikuoti reikės ir kurių negali nuslėpti, pvz., pasišnekėjome uždarame ratelyje apie mokyklų, ligoninių reformas ir išėjome, o slapta aptarta tema niekur ir niekada neišlys į viešumą. Tema tikrai išlys ir bus skandalas, įsitikinęs LŽS pirmininkas.
„Dažniausiai kaip tik ten yra probleminiai klausimai. Tai vietoje to, kad pasiruoštų ir viešai pristatytų ar parodytų problemą, žurnalistus kviestų į susitikimus, tų klausimų neįtraukia į darbotvarkę ir išvis vengia svarbių dalykų. Jei savivaldybės vieši ryšiai tokie, tai jie nėra jokie vieši ir jokie ne ryšiai, akivaizdu, kad tai jau tiesioginis kenkimas demokratiniams procesams", - kalbėjo D. Radzevičius.
TURI UŽTIKRINTI ĮVAIROVĘ
LŽS pirmininkas priminė svarbų dalyką, jog žiniasklaidos pliuralizmą - įvairovę, turi užtikrinti pati savivaldybė.
„Rajone savivaldybė turi daryti viską, kad sėkmingai, džiaugsmingai ir laimingai veiktų visa žiniasklaida, įskaitant ir nepalankią valdžiai. Tai - tiesioginė savivaldybės priedermė. Spėju, kad 99,99 procentai merų nėra šios normos nei skaitę, nei žiūrėję, nes Visuomenės informavimo įstatymas yra, kaip ir ne jiems, jie, matyt, taip įsivaizduoja, pritaikytas", - sakė D. Radzevičius.
KODĖL SLEPIASI NUO ŽINIASKLAIDOS?
Pokalbį LŽS pirmininkas užbaigė sakydamas, kad valdžios žmonės, kurie slepiasi nuo žiniasklaidos turi dvi savybes, dėl kurių jie negali būti valdžioje: „Pirma, jie yra silpni, nes bijo kritikos ir kitokių nuomonių. Antra, jie greičiausiai yra nekompetentingi, nes kompetentingas žmogus pats turi idėjų kaip spręsti problemas ir turi žinių, kokios idėjos yra labiausiai pasiteisinusios. O jei turi gerų idėjų, tai nėra ko jas slėpti. Visada sakau, kad žmogus yra silpnas ir kvailokas, kai slepiasi nuo kitų ir jam tikrai ne vieta valdžioje".
„Rokiškio Sirenos" redakcija
Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-08-30 13:12
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Vida Stankuvienė

2023-08-30 13:21

Negalima leisti savivaldybių klerkams slėpti informaciją nuo visuomenės.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aurimas Graliauskas

2023-08-30 13:15

Šaunuoliai rokiškėnai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media