Žiniasklaida Lietuvoje

Kornelija Ežerskytė

„Yra žmonių, per kurių mąstymo prizmę tarsi veidrodyje atsispindi epochos veidas, jos žmonių dvasinės vertybės. Viena iš jų - televizijos laidų ciklo "Mūsų miesteliai" sumanytoja ir vedėja Nijolė Baužytė. Kai ji lankosi tuose nedideliuose miesteliuose, smarkiau plaka širdis bei aplanko dvilypis jausmas: ir džiaugsmas, ir nostalgija,"- tokia įžanga prasideda žurnalistės Giedrės Milkevičiūtės publikacija „Respublikoje".

Įdomiai ir labai jautriai apie televizijoje dirbančią kolegę N.Baužytę parašiusi Giedrė ir skaitytojus, ir žurnalistų bendruomenę priverčia stabtelėti ir susimąstyti: juk yra ir tarp mūsų puikių asmenybių, vertų tapti nacionalinėmis vertybėmis.

"Nijolės Baužytės laidų ciklas "Mūsų miesteliai" tarsi chirurgo skalpelis skrodžia pokomunistinę Lietuvą, sunkios komunistinės ligos nuniokotą jos dvasią (...), ieško joje sveiko audinio ląstelių ir radęs miestelio išminčių, dorą žmogų, kūrybingą asmenybę, Lietuvos laisvės kovotoją kaip didžiausią džiaugsmo radinį ir viltį dovanoja Lietuvos žmonėms", - tokius epitetus žurnalistei ir žiūrovų mėgstamai nepamainomai LRT laidos vedėjai yra išsakiusi profesorė Ona Voverienė.

Viena iš publikacijos autorės pasirinktų pašnekovių - ilgametė televizijos režisierė Laima Lingytė. Ji taip pat žavisi šia kūrybinga asmenybe. Nijolė Baužytė, Laimos įsitikinimu, kartu su jos unikaliomis laidomis tikrai verta pripažinti Nacionaline vertybe.

"Aš Nijolę pažįstu jau daugelį metų, - sako režisierė. - Teko ir keletą filmų kartu sukurti. Miestelius ji pradėjo filmuoti Atgimimo laikotarpiu. Ir pradėjo nuo savo gimtojo miestelio - Pušaloto. Paskui buvo tėvelio ir mamytės tėviškės. Po premjeros redakciją užplūdo gausybė laiškų ir skambučių. Žmonės maldavo, kad televizija įamžintų ir jų miestelius. Taip su režisieriumi Romu Jarašausku, operatoriumi Henriku Trumpakoju bei garso režisieriumi Mariumi Apanavičiumi tęsėsi įdomus ir neįkainojamas darbas. Nijolės kūryba prasidėdavo bibliotekoje prie kronikų, lietuviškų leidinių, daug žinių sėmėsi iš Broniaus Kviklio leidinio - "Mūsų Lietuva".

"Mūsų miestelių" laidose itin ryški autorės praeities nostalgija",- pastebi Giedrė Milkevičiūtė. Jai N.Baužytė yra sakiusi, jog "tai veikiau nostalgija tai Lietuvai, kai žmonės nerakindavo trobų... Nebuvo miestelio, kur jaunuoliai nebūtų dalyvavę kokioje nors veikloje ir daug savo miesteliui darydavę visiškai neatlygintinai. Aš dar noriu nutverti tuos žmones, kurie augo kitame laike, kurie žinojo papročius, tautosaką".

Šią vasarą N.Baužytė vėl lankėsi keliuose miesteliuose ir dabar intensyviai rengia medžiagą filmams. O publikacijos autorė pateikia tokį palyginimą: enciklopedinio leidinio "Mūsų Lietuva" duomenimis, Lietuvoje yra 2207 miesteliai. Nijolė Baužytė su savo kūrybine grupe aplankė per 100.

Lzs.lt pastebėjus, jog pavyko sukurti įtaigų ir įdomų pasakojimą apie N.Baužytę, nors kartais apie kolegas rašyti būna net sudėtingiau, Giedrė Milkevičiūtė sakė, jog Nijolės asmenybė verta pastangų. Rašyti apie Nijolę buvo įdomu, gera. Ir prasminga.

Dabar svarbu, kad tuo, jog Nijolė verta būti pripažinta Nacionaline vertybe, patikėtų kiti.

Trumpai apie Nijolę Baužytę:

Gimė 1938 metais rugsėjo 6 d. Panevėžio rajone, Pušaloto miestelyje. Mokėsi Panevėžio pradinėje, vėliau 2-ojoje vidurinėje mokyklose (1943-1954). Studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete (1955-1960). Nuo 1960 iki 1988 m. dirbo LTV literatūros ir dramos redakcijoje jaunesniąja, vėliau - vyresniąja redaktore ir skyriaus vedėja.

Laidų ciklų "Literatūrinių herojų klubas", "Amžiaus poezija", "Įžymūs kultūros ir meno veikėjai", videofilmų ciklo "Mūsų miesteliai" autorė ir vedėja, televizijos filmų "Vilčių laivas", "Kur eini, televizija", "Aistringai gyvenimą nešu", "Mūsų baimė ir mūsų viltis" ir kt. scenarijų autorė. "Atgimimo bangos" redaktorė.

Aktyviai dalyvavo Lietuvos sąjūdžio veikloje, Sąjūdžio Seimo Tarybos narė, Vilniaus miesto pirmojo šaukimo deputatė.

Apdovanota: Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu Riterio kryžiumi, Stasio Lozoraičio premija, Radijo ir televizijos fondo prizu "Auksinė bitė" už geriausią laidą ir kt.