Žiniasklaida Lietuvoje

Juozas Stasinas,

„Tėviškės gamtos" vyriausiasis redaktorius,

Lietuvos gamtos bičiulių asociacijos pirmininkas

„Išlydėdami gegužę žinome, kad pati jos pabaiga beveik nesiskiria nuo vasaros. Tačiau mums gegužė - vis dar pavasaris: brandus, žalias, žydintis ir mielas,"- šiais pastebėjimais, tik gamtos metraštininkui ir jautrios sielos žmogui, rašytojui Selemonui Paltanavičiui būdingais žodžiais, išsakytais jau skaitytojus pasiekusiame mėnraštyje „Tėviškės gamta",  atsisveikinome su gegužiu, kuris, žiedais išpuošęs parkus, miškus ir pievas, pasitiko visų  nekantriai lauktą birželį. Šiam metų tarpsniui gamta kelia ypatingus uždavinius: išsaugoti ir  subrandinti gegužio pagimdytą gyvybę. „Gegužės pradžioje gimė briedžiukai, mėnesio gale stirniukai, elniukai. Šių žvėrių vaikai labai greitai sustiprėja, tačiau pirmąsias dienas motinos juos palieka guoliuose: mažyliai nėra labai eiklūs, jiems geriau gulėti ir laukti, glūdėti ir nereaguoti į jokius aplinkos dirgiklius. Jie tikrai girdi, mato ir užuodžia viską, tačiau prigimtis liepia nekrutėti. Dėl šios savybės jaunikliai neretai nukenčia - ne, jiems žalos padaro ne plėšrūnai, o žmonės. Suradę tokį jauniklį jie kažkodėl mano, jog jis yra našlaitis, bejėgis, o jo motina - pražuvusi. Atrodytų, geriausių paskatų turėdami, žmonės ima tokius žvėriukus, neša į namus, o iš tikro - atplėšia juos nuo motinų. Visi tokie neteisėtai iš gamtos paimti žvėrių jaunikliai neturi jokios ateities: daugelis jų greitai žus, kiti taip pat nesulauks brandos amžiaus. Kokią teisę mes turime su jais taip pasielgti?"- klausia žymusis gamtininkas tokių „gamtos mylėtojų" savo straipsnyje „Žalia gegužės knyga."

Būti atidžiais ir rūpestingais gamtoje žmones kviečia ir Aplinkos ministerija  informacijoje „Perintiems paukščiams būtina ramybė". Joje specialistai ekologai primena, kad „Pavasarį ir vasaros pradžioje svarbiausia miškuose užtikrinti perinčių paukščių ramybę. Miško kirtimų taisyklės nustato, kad nuo kovo 1 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami pagrindiniai kirtimai antros grupės miškuose, saugomų teritorijų trečios grupės miškuose ir nacionalinių parkų ketvirtos grupės miškuose. Ištisus metus pagrindiniai kirtimai draudžiami zonoje aplink retųjų paukščių lizdavietes Miško kirtimų taisyklėse nurodytu spinduliu...".  Išsamiau su šiomis Taisyklėmis galima susipažinti „Tėviškės gamtoje", Aplinkos ministerijos bei Generalinės miškų urėdijos tinklalapiuose.

Mes pateikėme skaitytojams porą trumpų ištraukų iš Selemono Paltanavičiaus straipsnio „Žalia gegužės knyga" ir iš „Miško kirtimų taisyklių,"atspausdintų „Tėviškės gamtoje." Rašytojo gamtininko pastebėjimai ir aplinkosaugos specialistų parengtos bei įteisintos įvairios instrukcijos, elgesio gamtoje taisyklės bei nurodymai, ką, kuomet ir kaip reikia daryti, kad gamtai, aplinkai nepakenktume, verti gilesnio pamąstymo, pasvarstymo. Savaime kyla klausimas, ar žmogaus elgesį aplamai, o tuo labiau gamtoje, galima įsprausti į įvairiausias instrukcijas, taisykles. Gyvenimo patirtis teigia, kad visiškai sureglamentuoti žmogaus ir gamtos santykius, jo elgesį gamtoje nepavyksta. Vadinasi, išspręsti šią aktualią problemą nors žymia dalimi galėtume sutelkę dėmesį į visuomenės, ypač jaunimo, ekologinės kultūros bei dorovės ugdymą. O kol kas esame verčiami  kasmet, atėjus pavasariui ir vasarai,  atkreipti žmonių dėmesį į tai, kad nepamirštume elgesio gamtoje normų. Tačiau  ir mes patys, ištrūkę iš triukšmingo miesto, turime kontroliuoti save. Kiekvienas mūsų, atsidūręs gamtos prieglobstyje, turėtų stengtis pajausti ir atrasti tą vaižgantišką Gamtos šventovės dvasią, kurios turinys kviečia pamąstyti, patirti ramybės būseną  ir ištiesti globos ranką. Dažnai prisimenu kažkieno į viešumą paleistą lakią frazę - „Gamta - mūsų antrieji namai." Koks kvailas ir niekuo nepagrįstas posakis. Mano giliu įsitikinimu - „Gamta yra mūsų  pirmieji ir amžini namai", ir tik po tokio Kūrėjo namų pripažinimo, mes galime kalbėti jau ir apie savo namus. Todėl žmogus, nesvarbu kas jis bebūtų, kokias pareigybines aukštumas beužimtų, kokiais skambiais visuomenės gerovės kėlimo šūkiais beprisidengtų, privalo nepažeisti Gamtos harmonijos, per amžius nusistovėjusių  dėsnių. Kiekvienas mūsų turėtume išsiugdyti Moralinės konstitucijos nuostatas - elgtis Gamtoje taip, kad jos kūne nepaliktume žaizdų, kad neįskaudintume jos ir mylėtume ją taip, kaip mylime  savo Motiną. Galvoti apie tai privalome kasdien visi kartu ir kiekvienas asmeniškai, nesvarbu kur bebūtume ir ką beveiktume.

Daryti gerus darbus gamtai, aplinkai, žmonių gerovei galime kiekvienas visur ir visuomet. Tam tereikia noro ir moralinio nusiteikimo. Štai dr. Laimutis Januškevičius, leidinio skaitytojams gerai pažįstamas iš publikuojamų straipsnių „Tėviškės gamtoje", 1995 metais iš tėvų paveldėtoje žemėje, 4 ha plote, sumanė sukurti grožio oazę - „Dzūkijos" arboretumą. Šiandien savo kūriniu džiaugiasi ne tik Laimutis, gretimo Balninkų kaimo gyventojai, bet ir visi Lietuvos dendrologai, grožio bei augalų puoselėtojai. „Tėviškės gamtoje" atspausdintame straipsnyje „Dzūkijos" arboretumas" dr. Laimutis Januškevičius atskleidžia šio sumanymo motyvus: „Pagrindinė to priežastis - praturtinti šiaip jau gana skurdžią šio šalies regiono introdukuotą dendroflorą. Juk Pietų Lietuvoje kol kas neturime nei botanikos sodų, nei arboretumų, nedaug čia yra ir senųjų dvarų parkų," - rašo žymusis dendrologas.

Žurnalistas Vytautas Žeimantas, jau daug metų besidomintis ekologinėmis problemomis ir energetika, straipsnyje „Biokuras - nauda gamtai ir žmonėms" sau ir skaitytojams kelia ne vieną klausimą ir ieško į juos atsakymų. Jis klausia: „Kaip Lietuvai išspręsti energetines problemas nepažeidžiant gamtoje nusistovėjusios biologinės pusiausvyros? Kaip racionaliai panaudoti miško, žemės ūkio, buitines ir kitas biokuro gamybai tinkamas atliekas? Kur dėti pelenus, kurių susidaro šimtai tonų? Kaip pagaminti iš jų lengvai transportuojamas ir išbarstomas trąšas?"

Dar daugiau kolega Vytautas kelia minčių apie išmetamų dujų kiekius, jų optimizavimą, biokuro, biodegalų ir biodujų deginimo technologijų tobulinimą ir pan. „Kokias galima padaryti išvadas? - klausia straipsnio autorius ir pateikia atsakymą - Mes turime siekti, kad gyventume valstybėje, kurioje didžioji dalis suvartojamos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Reikėtų įvairiais būdais, suprantama, laikantis ekologinių kriterijų, skatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių, ypač biomasės, panaudojimą energetikoje. Ir svarbiausia - mums turėtų būti aktuali ne atsinaujinanti energetika bet kokia kaina, bet ekonomiškai ir ekologiškai pagrįsta, mokslu paremta bei darniais sprendimais išplėtota."

Šio leidinio naujajame numeryje skaitytojai ras daug įdomios medžiagos ir kitomis temomis: aplinkosaugos, gamtosaugos, saugomų teritorijų, etnokultūros ir istorijos, miškininkystės, žuvininkystės bei pasaulio gamtos pažinimo tema. Eilinį kartą susitiksite su laukiamais autoriais: prof. Libertu Klimka, prof. Algirdu Stanaičiu, dr. Laimučiu Januškevičiumi, gamtininku ir rašytoju Selemonu Paltanavičiumi, žuvivaisos specialistu Valdu Gečiu, žurnalistais Diana Rakauskaite, Vytautu Žeimantu ir kitais.

Leidinio pristatymas skaitytojams vyksta Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos - birželio 5-sios- išvakarėse. Todėl Lietuvos gamtos bičiulių asociacijos, „Tėviškės gamtos" redakcinės tarybos ir redakcijos kolektyvo vardu sveikinu su jau tradicine tapusia aplinkosaugos švente, dėkoju už tai, kad mylite Gamtą, už tai, kad prenumeruojate žaliąją spaudą, už tai, kad tokie esate. Straipsnių autoriams ta proga linkiu neišsenkančių minčių, šilto bei geranoriško bendradarbiavimo siekiant bendro tikslo - neleisti niekam skriausti Gamtos.

Plačiau susipažinti su leidinyje „Tėviškės gamta" Nr. 5(299) spausdinama medžiaga galite internetiniame puslapyje „teviskesgamta.weebly.com

Rubrika Žiniasklaida Lietuvoje yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.