Žiniasklaida Lietuvoje

Žurnalistų bendruomenei gerai žinoma radijo laida “Žiniasklaidos anatomija”, kurioje daug kalbama apie aktualijas žiniasklaidos rinkoje, žurnalistiką ir pačią žurnalisto profesiją. Laidos mielai klauso, apie ją diskutuoja ir kitų profesijų atstovai, o pakviesti į radijo studiją neatsisako tapti laidos dalyviais.

Kolegos pripažįsta, kad neretai būna ypač smagu, netikėta išgirsti šioje radijo laidoje prabylant kokį nors tylenį spaudos žurnalistą arba paklausyti redakcijos vadovo minčių vertinant procesus žiniasklaidoje. Įdomu išgirsti ir kolegą, kurio, regis, ilgai nematei, su juo nekalbėjai…

Kiekvieną antradienį Žinių radijo eteryje girdima laida savo klausytojus pasiekia įvairiai. Jei nespėji ar neturi galimybės įsijungti radiją 10.10 val., galima bet kada paklausyti laidos įrašo internetu arba išgirsti jos kartojimą sekmadieniais 11 val.

Tad ir šį sekmadienį lzs.lt ragina žurnalistų bendruomenę neakivaizdžiai pabendrauti su kolegomis klausant “Žiniasklaidos anatomijos”. Laidoje, kurios tema ir įžūli, ir intriguojanti (“Kieno užsakymus vykdo žurnalistai – visuomenės ar ...?”), mintimis apie žurnalistikos profesijos perspektyvas ir jos kūrybinę nepriklausomybę dalinsis prozininkė, eseistė, Vilniaus universiteto žurnalistikos katedros absolventė, Vaižganto premijos laureatė Gintarė Adomaitytė bei ilgus metus Lietuvos žurnalistų sąjungai vadovavęs Rimgaudas Eilunavičius.

Šįkart laidoje, kurią bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas, taip pat girdėsite ne vieną įdomų komentarą.

“Vienas garsus Lietuvos verslininkas yra pasakęs, kad „žiniasklaida yra skulptorė su geležiniu platktuku ir kaltu, iš lietuviško akmens tašanti savo supratimo skulptūras, paprastai – pagal kieno nors užsakymą“.  Užuomina apie žurnalisto profesijos kūrybinę prigimtį atrodo yra sunkiai suderinama su užsakovo interesais. Visi puikiai supranta esminius skirtumus tarp to meno, kuris gimsta nepriklausomo kūrėjo galvoje, ir kuris atliekamas pagal konkretaus užsakovo „dūdelę“. Lietuvoje daugelį metų bandyta kurti ir nepriklausomą žiniasklaidą, ir užtikrinti joje dirbančių žurnalistų nešališkumą. Draudimai ir ribojimai, etikos prižiūrėtojai ir politikų moralizavimas kol kas, panašu, netenkina nei žiniasklaidos priemonių nei jos auditorijos,” – teigia laidos vedėjas, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Tačiau žiniasklaidos stiprybė visais laikais buvo ne tik joje dirbantys reporteriai. Žurnalistikoje savo ryškų pėdsaką yra palikęs ne vienas žymus rašytojas, visuomenininkas, net politikas. Tačiau šiandien ne tik vis mažiau jaunų žmonių renkasi žurnalisto profesiją. Net ir žymūs visuomenėje žmonės vis rečiau savo apibendrinimus, įžvalgas ir mintis skelbia periodinėje spaudoje. Ar vis dar užtikrinama nuomonių įvairovė žiniasklaidoje? Kas lemia visuomeninių diskusijų temų ir pašnekovų parinkimą – visuomenės interesai ar konkretaus užsakovo tikslai?