Paskutinį spalio ketvirtadienį sukanka lygiai septyni dešimtmečiai nuo pirmosios lietuviškos radijo transliacijos iš Vilniaus. 1939 m. spalio 29 d. vakarą iš Gedimino prospekte įsikūrusios Valstybės radiofono studijos nuskambėjo žodžiai: „Kalba Vilnius. Dabar yra 18 valandų. Pradedame pirmąją transliaciją iš Vilniaus radiofono studijos – Lietuvos sostinėje Vilniuje“. Pastarąja fraze rašytojas ir pranešėjas Kazys Inčiūra iš esmės pradėjo naują Lietuvos radijo epochą.

Šia proga Lietuvos radijas šį ketvirtadienį dalį programos transliuos tiesiogiai iš istorinės vietos – Mažojo dramos teatro (Gedimino pr. 22). Lietuvos radijo laidų vedėjus bus galima ne tik girdėti, bet ir pamatyti.

Iš Mažojo dramos teatro bus transliuojamos šios programos: „Ryto garsai“ - nuo 6.30 iki 10 val.; Spaudos apžvalga - 10 val.; „VRM tarnybos informuoja“ - 10.30 val.; „Lietuvos diena“ - nuo 13 iki 15 val.; Žinios - 18 val.

Bandymą atkurti 1939 metų atmosferą pagyvins Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas (kapelmeisteris – kpt. Ričardas Čiupkovas), 8.30 val. atliksiantis kelis tarpukario maršus.

Smalsuolius ir praeivius nuo 8 iki 10 val. kariai prie Mažojo dramos teatro vaišins arbata.

Suvokti visą įvykio svarbą bei simbolinę reikšmę nesunku, tereikia atsiminti anų laikų politinį kontekstą. Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, nepriklausomybės saulėlydyje, šalis džiaugėsi viena paskutinių užsienio politikos pergalių. Remiantis spalio 10 d. Maskvoje pasirašyta sutartimi, Vilniaus kraštas, 19 metų gyvavęs kaip Lenkijos teritorijos dalis, buvo grąžintas Lietuvai. Apie Raudonosios armijos įgulas, krašte įkurdintas tuo pačiu susitarimu, viešoje erdvėje stengtasi nutylėti.

Sykiu su nepriklausomos Lietuvos kariuomene Vilniuje pasirodė ir Pašto valdybos technikai. Iš Kauno atvežta aparatūra buvo sumontuota Centriniame pašte, anuomet – Pilies ir šv. Jono gatvių sankryžoje. Prireikė vos kelių valandų, kad būtų suderinti radijo siųstuvai, o senamiesčio stogais nutiesta 130 m ilgio antena. Po kelių dienų – spalio 29-ąją – atkurta Vilniaus radijo studija pradėjo savo darbą.

Pirmosios transliacijos laida, skirta rinktinės žygiui, skambėjo ir tėvynėje, ir užsienyje. Pranešus apie istorinės sostinės ir Vilniaus krašto atgavimą, suskambo maršai, kariuomenės chorų atliekamos dainos, poetų deklamuojamos eilės. Klausytojai išgirdo žygio dalyvių pasakojimus, pasisakė ir divizijos generolas Mikas Reklaitis bei Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas pulkininkas Juozas Šarauskas.

Vilniaus radiofonas iš lenkų perėmė studiją Mickevičiaus gatvėje, stotis, esančias Liepkalnyje ir Viršuliškėse. Deja, daugeliu laimėjimų pasinaudoti nespėta. Galop tarpukario Lietuvos radijo centru taip ir liko Kaunas. Tačiau vis tiek 1939 m. spalio 29-oji – pirmosios radijo transliacijos iš Vilniaus dienų – lieka viena reikšmingiausių, netgi atskaitinių, datų Lietuvos žiniasklaidos istorijoje.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-11-04 13:21

Atgal