2024 m. spalio 9 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Šilutėje pristatoma vizualaus meno paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos“, skirtaVvydūno metams

2018-10-14
 
Vydūnas Tilžėje. Lilijos.Valatkeinės darbas

Vydūnas Tilžėje. Lilijos.Valatkeinės darbas

Spalio 17 d., trečiadienį, 17:15 val. Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) atidaroma vizualaus meno paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos", skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). Paroda vyks iki lapkričio 30 d.
Parodos tikslas - prisiminti Vydūno intelektinės bei meninės kūrybos palikimą, įvertinti jo reikšmę šiuolaikybėje, pristatyti Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalbos priemonėmis.
Parodos menininkai - Viktoras Binkis, Rokas Dovydėnas, Lida Dubauskienė, Eglė Gineitytė, Kęstutis Grigaliūnas, Marius Jonutis, Linas Jusionis, Linas Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, Mantas Maziliauskas, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas, Ugnė Žilytė. Kolekcijos kuratorius - Linas Liandzbergis.

 

 
Spindulys esmi begalinės šviesos. Vizualaus meno paroda, skirta Vilhelmo Storosto-Vydūno metams
 
Linas Liandzbergis,
Parodos kuratorius 
 
Šiuolaikinių lietuvių menininkų paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos" skirta Mažosios Lietuvos šviesuoliui, filosofui, publicistui, aktyviam antroposofijos judėjimo šalininkui, lietuvių tautinio atgimimo skatintojui, humanistinės etikos kūrėjui Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). Šios įvairiapusiškos asmenybės biografija yra glaudžiai susijusi ir su Vokietija. Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose Vydūnas studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas.
Vydūno vaidmuo Lietuvos kultūroje - ypatingas. Jo vardas visų pirma siejamas su Mažąja Lietuva, kuri po XX a. karų ir suiručių buvo inkorporuota į Sovietų sąjungos (dabar - Rusijos Federacijos) teritoriją. Vydūnas gyvai domėjosi istorija, skirtingų tautų santykiais Mažojoje Lietuvoje. Plačiausiai tai buvo aprašyta vokiečių kalba 1932 m. išleistoje jo knygoje „Vokiečių - lietuvių santykiai per septynis šimtmečius" („Sieben Hundert Jahre Deutsch - litauischer Beziehungen"). Antroposofija mąstytojui imponavo bandymu sujungti filosofiją, religiją ir mokslą. Savo filosofinėse pažiūrose Vydūnas plėtojo senovės indų filosofijos ir neoplatonizmo bei krikščionybės elementų jungtis. Tačiau indų filosofija - kertinis Vydūno pažiūrų akmuo. Kadangi didysis mąstytojo įkvėpimo šaltinis - Vedos, jo mąstymas neretai siejamas su XIX-XX amžiaus Indijos mąstytojais, induizmo religijos reformatoriais - Rabindranatu Tagore, Mahatma Gandi, Aurobindu Ghošu.
Formuojant šios parodos kolekciją, buvo siekta kuo įvairiapusiškiau atspindėti Vydūno asmenybės ir mąstymo aspektus. Todėl jos dalyviai - tai žinomi šiuolaikiniai Lietuvos menininkai, kuriantys tradicinėmis tapybos, grafikos išraiškos priemonėmis, taip pat - tarpdisciplininio meno kūrėjai, plėtojantys gana skirtingas menines strategijas, išsiskiriantys savitu, individualiu braižu ir mąstymu. Tačiau šiuos menininkus ir jų kūrinius sieja ir vienas bendras bruožas. Tai pozityvus mąstymas, mus supančiame pasaulyje ieškant atsparos, tvirtybės, vilties, žvelgiant į žmogaus būtį mąsliai ir filosofiškai, kartais - su švelnia ironija. Tai atliepia Vydūno mąstymo principams - jį visada žavėjo Indijos žmonių gebėjimas kovoti dėl savo teisių nenaudojant prievartos. Pasak Vydūno, išlikti greitai besikeičiančiame pasaulyje gali padėti tik tautos ištvermė, orumas, moralinis tvirtumas, jos narių atsakomybė. Daugelis Vydūno idėjų yra stebėtinai aktualios ir šiandien. Ypač - jo tautiškumo idealas. Nors mąstytojas teigė, kad žmonija negali egzistuoti be tautų, kaip ir be individų, tautiškumas anaiptol nebuvo galutinis jo tikslas. Bet koks nacionalizmas ir šovinizmas Vydūnui atrodė svetimas ir ydingas. Jam labiau rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti tautos paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste, skatinti įvairiapusį asmenybės švietimą, lavinimą. 
Šioje parodoje pristatomi Vydūno asmenybės veidai ir jo filosofijos aspektai. Štai Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato KĘSTUČIO GRIGALIŪNO sukurtame portrete jis iškyla tarsi XX a. antrosios pusės poparto ikona, kiek primenanti Andy Warholo vaizduojamus populiariosios kultūros herojus. ROKO DOVYDĖNO keramikos kolekcija taip pat nestokoja ironijos ir minčių žaismės. Menininkas kvestionuoja paprastą archajišką indo formą, lenkdamas, maigydamas molio masę. Kūrinį papildo ir kalbinis žaidimas - juk lietuviškai žodis indas reiškia ir buities daiktą, skirtą valgiams virti bei valgyti, ir Indijos gyventoją, žmogų, kilusį iš šios šalies. MARIUS JONUTIS, kurio kūryba išsiskiria žaismingu dekoratyvumu, archajiškais ir jaukiai vaikiškais herojais, parodoje pristatomas su kūriniu „Tas, kuris mato". Jis primena mandalą ir yra sudarytas iš spalvingų koncentrinių apskritimų. Pasak Mariaus, Vydūno pseudonimas reiškia matantį, arba suvokiantį pasaulio sandarą. Todėl jo kūrinį galima vadinti simboline paties mąstytojo vizija, regėjimu. Kompozicijos centre - stilizuota figūra su atvira, pulsuojančia širdies kiauryme. Nes juk viskas pasaulyje prasideda nuo meilės, arba - nuo širdies... UGNĖS ŽILYTĖS ofortas „Pusryčiai su Vydūnu" - metaforiškas filosofo portretas, susijęs ir su autorės vaikystės įspūdžiais. Lyg ant medžio rievių atveriamas menamo interjero fragmentas su stalu, nuklotu riešutais. Tai prasminga užuomina apie kasdienius žmogaus poreikius, kuklų ir tausojantį gyvenimo supratimą, kuris buvo artimas Vydūnui, skleidusiam ir vegetariškos mitybos idėjas. Kita grafikė LIDA DUBAUSKIENĖ Vydūno temą perteikia per abstrahuotą padūmavusį peizažą. Mišrios technikos darbuose, kuriuose derinamas ofortas ir piešinys tušu, menininkė fiksuoja efemeriškus kelionės Lietuvos pajūrio regione - mąstytojo žemėje - įspūdžius. Tuo tarpu tapytoja SIGITA MASLAUSKAITĖ sukūrė darbą, būdingą jos aistringai ekspresionistinei tapybos manierai. Jis kiek primena Vincento van Gogh‘o motyvą su kėde. Tačiau ant jos vaizduojama gėlė, veržliai besistiebianti į viršų, tarsi Vydūno idėjų gyvybingumo ženklas. Autorėi žalia spalva - Vydūno spalva. Fotomenininkė, žurnalistė LILIJA VALATKIENĖ ėmėsi meninės dokumentikos žanro ir sukūrė fotokoliažus, kuriuose ryškėja ir paties Vydūno atvaizdai, ir jo minčių laukas, vietos, erdvės, paženklinusios šio ypatingo žmogaus gyvenimo kelią. Istoriniai siužetai nuo seno domina ir tapytoją ALEKSANDRĄ VOZBINĄ, tačiau savo pasakojimą apie Vydūną jis grindžia beveik abstrakčiomis dėmėmis ir emocine kūrinio nuotaika - efemeriškas skrendantis angelas yra paveikslo ašis. VIKTORAS BINKIS sukūrė savitą šrifto, verbalinių žaidimų ir su Vydūno gyvenimu, asmenybe susijusių simbolių derinį. Tapytoja EGLĖ GINEITYTĖ, savo kūryboje originaliai derinanti suprematistinės tapybos replikas, pateikė itin apibendrintus, beveik abstrakčius pamario peizažus. Juose juntamas ypatingas šio krašto gamtos alsavimas, atsiveriantis žiūrovui tarsi Vydūno filosofijos šviesos ir dvasingumo laukas. O jaunosios kartos tapytojas LINAS JUSIONIS, kurio darbai pasižymi racionaliomis, išgrynintomis formomis, kalba apie nežemiškų, dematerializuotų erdvių sandūrą, kuri siejasi su kiekvieno iš mūsų vidiniu, dvasiniu gyvenimu ir jo paslaptimis. Parodos idėjų ir formų lauką savitai pratęsia menininkas, architektas MANTAS MAZILIAUSKAS, pristatantis minimalius lakoniškus „natiurmortus be daiktų" - skirtus Šviesiai Atminčiai. Jo abstrakcijos įprasmina kontempliatyvų požiūrį, paliečia kasdienybės šventumo, dvasios lengvumo temas, išreiškia pagarbą mąstytojo atminimui.
Savo tapybos darbuose interpretuoju Vydūno asmenybę ir idėjas per asmenines kelionių patirtis, Mažosios Lietuvos peizažo ir vietos istorijos sąsajas. Pasirinkau grafinį raiškos būdą, suteikiantį pasakojimui rimties ir kartu paslapties. Tikrovės inspiruotus vaizdus perkuriu, kad jie taptų apibendrinančiomis metaforomis, atspirties tašku žiūrovo vaizduotei. 
Kolekcijoje siekiau sudaryti polifonišką, įvairialypį skirtingų meninės kūrybos metodų, pasaulėvaizdžių, idėjų dialogą, pokalbį su iškiliu mąstytoju. Tikiuosi, tai padeda žiūrovui atrasti arba iš naujo įvertinti Vydūno asmenybę ir įžvalgas. Kartu ši keliaujanti kūrinių kolekcija pristato nedidelį, tačiau margą ir savitą šiuolaikinės lietuvių dailės fragmentą. 
Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-10-25 14:12
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media