Sukaktys, jubiliejai

Žurnalistas, ilgametis „Kaišiadorių aidų" redaktorius, Jonas Laurinavičius 2018-aisiais šventė savo 80-metį. Jubiliejiniai metai jam buvo nepaprastai kūrybingi. Išleistos net 7 autorinės knygos, 3 leidiniai apie jį patį ir jo kūrybą. Dar 5 knygos redaguotos. Jo kūryba publikuota kolektyviniuose leidiniuose („Vardą rašysim ant laiko delnų", „Vingis"), periodinėje spaudoje („Karštas komentaras", „Lietuvos aidas", „Gintaro gimtinė") ir kt. Apie jo knygas palankiai rašė respublikiniai ir net užsienio laikraščiai („Čikagos aidas" (JAV), 2018 nr. 11).

„Trigubu žvilgsniu"

J. Laurinavičius išleido neįprasto žanro knygą „Trigubu žvilgsniu". Tai trieilų, primenančių japonų haiku, rinkinys, kuris sulaukė daug palankių vertinimų. „Jonas Laurinavičius turi Dievo dovaną meniškai užfiksuoti mūsų veržlios būties blyksnius. Trieiliai tinkama forma tą padaryti. Čia ir mąslus žvilgsnis, ir ironijos, ir romantikos akimirkos. Jo trieiliai gražiai įsilieja į mūsų literatūrinio gyvenimo kontekstą", - teigia literatūrologas dr. Rimantas Skeivys. Dr. Regina Kuzmaitė-Norkevičienė „Lietuvos aide" rašo, kad ši knyga jai buvo netikėtumas ir turinio, ir raiškos formos požiūriu: „Atsiskleidžia daugiabriaunė autoriaus asmenybė - ryški, spontaniška, žmogus be galo darbštus, neeilinės biografijos, nuėjęs netrumpą gyvenimo kelią..." („Lietuvos aidas", 2018 05 08-11)

„Taip jau gyvenimas norėjo"

Knygelėje „Taip jau gyvenimas norėjo" J. Laurinavičius rašo apie pirmąją savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Stasę Zubrickaitę. Baigęs Onuškio vidurinę mokyklą, jis išvyko mokytis toliau ir ryšiai mokytoja nutrūko ilgam. Ir tik beveik po 30 metų parašė jai laišką į Leipalingį (Lazdijų r.), kur ji tuomet gyveno. Mokytoja atsakė. Prasidėjo judviejų susirašinėjimas. Keletas jos laiškų spausdinami ir šioje knygelėje. „Ne per didžiausias leidinys, bet kiek jame telpa meilės ir pagarbos mokytojai. Pagarbos, kuri išliko šešis dešimtmečius nenublankusi", - teigia žurnalistas Algis Kusta. („Lietuvos aidas", 2018 04 07)

Artėjant Vėlinėms, J. Laurinavičius nuvyko į Leipalingio kapines, kur palaidota jo pirmoji lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja S. Zubrickaitė, uždegė ant jos kapo žvakę, paskaitė jai skirtą eilėraštį „Tamsta mokytoja" ir padėjo prie jos paminklo savo knygelę. Tai be galo jautru...

„Onuškio vidurinė - mano mokykla"

J. Laurinavičius sako, kad jo knyga „Onuškio vidurinė - mano mokykla" atsirado netikėtai, neturint išankstinio plano. Jis tiesiog rašė viso gyvenimo atsiminimus, tarp jų ir apie Onuškio vidurinę. Ilgainiui pamatė, kad vien mokykline tema susikaupė pakankamai tekstų, iš kurių ir sudarė šį leidinį. Pasak jo, ši knyga - tai dovana klasės draugams mokyklos baigimo (1958) 60-mečio proga.

„Dusmenų bažnyčia"

Išleistas J. Laurinavičiaus istorinės apžvalgos „Dusmenų bažnyčia" (su O. Trepuilaite-Virginavičiene) antrasis papildytas leidimas (pirmasis leidimas pasirodė 2000 m.). Knygoje pasakojama apie Dusmenų parapijos ir bažnyčios istoriją, čia klebonavusius kunigus, žymius kraštiečius, įdomesnius parapijoje vykusius įvykius, susitikimus. Knygos sutiktuvės vyko Dusmenyse iškilmingai švenčiant bažnyčios 200 metų jubiliejų ir kaimo 525-ąsias metines. Jose dalyvavęs kraštietis J. Laurinavičius 80-mečio proga buvo apdovanotas bendruomenės medaliu ir padėka už Dusmenų krašto garsinimą.

„Ties rudens aruodais"

Pasirodžius eilėraščių rinkiniui „Ties rudens aruodais", pats autorius sakė, kad tokios kontraversiškos, nevienalytės ir spontaniškos knygos nėra leidęs (o jų išleidęs daugiau nei 120). „Jonas Laurinavičius jau pirmuoju knygos eilėraščiu deklaruoja: „Aš - žurnalistas". Čia jo gyvenimo, kūrybos ir pačios knygos kodas. J. Laurinavičius sakosi einąs prie rašomojo stalo kaip prie altoriaus - išsakyti meilę Lietuvai, savo laiką liudyti..." - rašė A. Kusta, recenzuodamas šį rinkinį.

„Virš gimtinės nutilo vieversiai"

Ilgametę J. Laurinavičiaus tautotyrinę veiklą vainikavo 272 puslapių apimties knyga „Virš gimtinės nutilo vieversiai". Knygoje aprašoma dauguma buvusio Onuškio valsčiaus kaimų, pasakojama apie iškilius žmones, taip pat apie pokario metų kaimiečių buitį, papročius, valsčiaus mokyklas, kultūros įstaigas, kolūkių kūrimasi ir jų žlugimą. Nemažą knygos dalį užima autoriaus atsiminimai, taip pat medžiaga surinkta iš archyvų, periodikos ir kt.

„Sztrychy" („Brūkštelėjimai" lenkų k.)

Apie šios knygos sutiktuves Maišiagaloje, Houvaldų rūmuose platų reportažą išspausdino Vilniaus savaitraštis „Tygodnik Wileńszczyzny" (2018 07 05-11). Sutiktuvėse dalyvavo autorius, knygos vertėja Vladislava Orševska-Kursevičienė, LR Seimo narė Rita Tamašunienė, koncertavo moterų ansamblis „Czerwone Maki" („Raudonos aguonos").

Redaguoti leidiniai

Išrinktas Tėvynės pažinimo draugijos pirmininku, J. Laurinavičius tapo ir jos gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties leidinio „Tautotyros metraštis" vyr. redaktoriumi. Jis redagavo didelės apimties „Druskininkų krašto tautotyros metraštį", dalyvavo jo sutiktuvėse Druskininkuose ir Leipalingyje. 2018-aisiais išleistos dar keturios jo redaguotos knygos: Tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis" almanacho lietuviškoji dalis, J. Perednienės - „Tautos dvasios žadintojai" (kun. A. Mackevičius, Tėvas Stanislovas), O. Uzdilaitės-Ališauskienės eilėraščių rinkinį „Mintys tarsi paukštės", O. Trepuilaitės-Virginavičienės „Kur ošia šilai". Rudenį baigė redaguoti pirmąjį vilnietės dailininkės Loretos Pladienės romaną „Nuodėminga vienatvė".

Dar sykį primenu: visa tai vien 2018-aisiais metais padarė savo aštuoniasdešimtmetį švenčiantis žurnalistas, tautotyrininkas, rašytojas J. Laurinavičius.

Knygos apie jubiliatą

Negalime nepaminėti, kad per tuos metus ir apie patį jubiliatą bei jo kūrybą išleisti trys leidiniai. Tai „Bendraplunksniai" - knyga, į kurią sudėtos publikacijos apie J. Laurinavičiaus knygą „Žurnalistai". Žinomas žurnalistas Vytautas Žeimantas recenzijoje „Nuo „Žurnalistų" iki „Bendraplunksnių" teigia: „Turiniu, manau, ji išskirtinė, net unikali, nes joje skelbiami atsiliepimai tik apie vieną, pernai J. Laurinavičiaus išleistą knygą „Žurnalistai". („Lietuvos aidas", 2018 04 14)

Ne mažiau įdomi ir kita knyga - „Su žurnalisto bloknotu", kurią parengė prof. Viktoras Urbonas ir Ernestas Valiūnas. Tai informatyvus žinynas apie J. Laurinavičiaus gyvenimą ir kūrybinę veiklą, pateiktas visų jo išleistų autorinių leidinių, sudarytų ir redaguotų knygų sąrašas, iš spaudos parinktos citatos iš rašinių apie jo kūrybą ir kt. Galiu pasidžiaugti, kad tarp jubiliejinių leidinių atsirado ir mano knygelė „Gimtinės aidai" - apie kraštiečio ryšius su gimtosiomis apylinkėmis.

Ateities planai

Paklaustas, kaip sekasi dabar ir ką dar žada nuveikti, J. Laurinavičius atsakė: „Viskas priklauso nuo sveikatos. Tokiame amžiuje žmonių ateities planai būna nuliniai: jeigu jie dar juda kruta, gali šį bei tą dirbti - tai ir dirba... Krapštausi ir aš. Daugiausia prie atsiminimų. Viena knyga „Skristi reikalingi sparnai" jau maketuojama. Ją sudaro mano rašiniai iš laikraščio „Karštas komentaras". Be to, Vladislava Orševska-Kursevičienė didelį pluoštą mano eilėraščių išvertė į lenkų kalbą. 2019 m. turėtų išeiti knyga, tik dar nežinau, kaip ji žada ją pavadinti. Laukiu. Kiekvienos knygos pasirodymas užsienio kalba malonus."

Prieš dvejus metus J. Laurinavičiaus knyga „Brūkštelėjimai" išėjo rusų kalba („Haброски"). Ją palankiai įvertino periodiniai leidiniai, o žurnalas „Express Nedelia" (2018, nr.1) išspausdino platų interviu su autoriumi.

Onutė Trepuilaitė-Virginavičienė

Dusmenų (Trakų r.) krašto metraštininkė

Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.