2024 m. balandžio 19 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Panevėžio knygnešį Juozą Milašiūną prisiminus

2023-05-06
 
Juozas Milašiūnas

Juozas Milašiūnas

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė,

 

LŽS narė
Artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai norėčiau kolegoms priminti Panevėžio knygnešį Juozą Milašiūną.
Į Panevėžį jis atsikėlė iš Anykščių krašto. 1852 m. gimė Katlėrių kaime. Tėvą paėmė į rekrutus. Šeima sunkiai vertėsi. Vaiko noras mokytis skaityti nebuvo išgirstas. Tačiau mama įsiklausė į Anykščių bažnyčios klebono Stulginskio raginimą: mokyk vaiką rašto! Atidavė kaime gyvenusiam ūkininkui Žekoniui piemenautų su sąlyga, kad išmokys skaityti. Uoliai mokslų griebėsi ūkininko žmona. Buvusi prisiekusi davatka į rankas įdavė maldaknygę ir tris metus mokė skaityti.
1927 m. užrašytuose prisiminimuose J. Milašiūnas pasakoja apie savo ryšį su laikraščiais, įvairia spauda ir jos sklaidai pasišventusiais žmonėmis.
Pramokęs dailidės amato, nepaleisdamas iš rankos maldaknygės, Panevėžyje perėmė tėvo brolio, Gracijono Milašiūno ūkį. Tais metais, apie 1885-uosius, pamatė „Aušros" numerį. Įstrigo jam eilutė, privertusi susimąstyti: „Kodėl lietuviai tokie nuskriausti, neturi laisvos tėvynės, spaudos ir tikėjimo? Man taip įsmigo į širdį tie žodžiai..."
Panevėžyje Milašiūnas susipažino su knygnešiais Jonu Bieliniu, Kaziu Ūdra iš Garšvių kaimo, Adomu Laduku. Pirmą kartą, pasiskolinęs pinigų, nurodytu maršrutu išvažiavo link Tilžės. Nakvojo patikimose vietose. Kelią rodė, talkino patyręs knygnešys P. Vikiras. Tilžėje už 500 rublių prisipirko kalendorių, maldaknygių, elementorių, „Šaltinių". Vėliau gabeno „Aušrą", knygelių apie Kražių skerdynes ir kitokių.
Knygnešiui sekėsi neblogai. Policijai įkliuvo vos kelis kartus. Su knygomis vežimu važiuodavo dviese. Vienas „apdorodavo" policininkus, bandydavo kyšiu atsipirkti, kitas sugebėdavo su vežimu pasprukti. Kartą jį paskundė, teko ištverti kumščių smūgius, kruopščią kratą. Knygas dažniausiai slėpdavo daržinėje po šienu arba kur netolimame griovyje, šilelyje netoli Panevėžio Senamiesčio.
Buvo knygnešių, kurie neištverdavo policijos persekiojimų, kratų, kurių metu ieškodavo knygų, įvairių lietuviškų leidinių kontrabandos. Visus namus išversdavo. Iš rėmų išlupę šventųjų paveikslus plėšydavo, nors ant jų būdavo parašyta: „Dozvoleno cenzuroju"... Pagautus su lietuviška knyga rankose žandarai gąsdindavo katorga. Persekiojami bėgdavo į Ameriką.
Rašytinis tekstas, knyga visais laikais žmoniją vedė į šviesą, siekė priartinti mokslo žinias, atverti naujus kelius net į ekonominę gerovę, skirtingų šalių, žmonių pasaulį. Paėmęs į ranką knygą, esi nebe vienišas. Knyga - tai kitų patirtys, kuriomis dalinamasi, kad Tau būtų lengviau...
Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena!

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-05-06 12:02
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media