Vasarį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje suintensyvino pastangas diskredituoti šalies strateginius sprendimus. Su Kremliumi siejami naratyvai Lietuvoje daugiausia sukosi apie nacionalinį saugumą, NATO ir dezinformaciją, nukreiptą prieš Ukrainą bei Lietuvos Vyriausybę.
Dezinformacijos kampanijos siekė skleisti baimę, didinant neišvengiamos karo grėsmės įspūdį ir vaizduojant Lietuvą kaip nepasiruošusią bei lengvai pažeidžiamą. Vietos valdžia taip pat buvo nuolat kritikuojama, ypač dėl sprendimo pasitraukti iš BRELL elektros tinklo, kuris buvo pateikiamas kaip neatsakingas ir ekonomiškai žalingas. Didelis dėmesys buvo skiriamas ir Nepriklausomybės dienos minėjimui, Miunchene vykusiai saugumo konferencijai ir Donaldo Trumpo bei Volodymyro Zelenskio pokalbiui Baltuosiuose rūmuose, siekiant kurstyti baimę dėl galimo konflikto, peržengiančio Ukrainos ribas. Šie naratyvai siekė stiprinti nepasitikėjimą, atgrasyti nuo tolesnės paramos Ukrainai ir sėti abejones dėl Lietuvos nacionalinio saugumo bei strateginių aljansų.
Lietuvos sprendimas atsijungti nuo BRELL elektros tinklo buvo nuolat kritikuojamas Kremliui palankioje žiniasklaidoje ir vaizduojamas kaip visiškai neatsakingas ir net savidestrukcinis žingsnis. Priešiški naratyvai teigė, kad taip Lietuva savo noru grimzta į energetinį nesaugumą, rizikuoja elektros tiekimo sutrikimais ir be reikalo didina energijos kainas savo gyventojams. Kremliaus palaikomi portalai akcentavo, kad Lietuva buvo „priversta" priimti šį sprendimą Vakarų interesų naudai, o likimas BRELL tinkle būtų užtikrinęs stabilumą ir prieinamą kainą, juolab kad tai esą buvo „gerai veikianti ir pažįstama sistema". Kai kurios platinamos žinutės netgi teigė, kad šis žingsnis gali pastūmėti Lietuvą į milžiniškus ekonominius sunkumus, didinant priklausomybę nuo užsienio paramos.
Tuo tarpu Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio pokalbis buvo išnaudotas Kremliui palankioje žiniasklaidoje siekiant sukelti abejones dėl Vakarų įsipareigojimų Ukrainai ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kremliaus palaikomi leidiniai interpretavo susitikimą taip, kad Trumpo retorika esą rodė silpnėjančią JAV paramą Ukrainai, o tai reiškė, jog Lietuvos pasitikėjimas NATO ir Vakarų sąjungininkais turėtų būti trapus kaip niekada anksčiau. Prorusiški naratyvai siekė pavaizduoti NATO kaip nepatikimą sąjungininką, kurį valdo savanaudiškos elito grupės, taip stiprinant netikrumą dėl Lietuvos geopolitinės ateities ir didinant jau ir taip aukštą įtampą šalyje.
Kaip ir per Sausio 13-osios minėjimus, Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje Nepriklausomybės dienos renginius pavertė dezinformacijos atakų taikiniu, siekdama sumenkinti istorinę atmintį ir destabilizuoti politinę situaciją šalyje. Prorusiški aktoriai vaizdavo šiuos minėjimus kaip tuščius, perdėtai nacionalistinius renginius, kuriais valdžia neva siekia nukreipti dėmesį nuo ekonominių ir socialinių problemų. Kai kurie naratyvai bandė sumenkinti Lietuvos nepriklausomybės reikšmę, vaizduodami ją kaip mažiau saugų ir stabilų variantą, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste.
„YouScan" žiniasklaidos stebėsenos įrankis vasario mėnesį fiksavo daugiau nei 59 tūkst. su Kremliui palankia žiniasklaida Lietuvoje susijusių turinio vienetų - net 40 procentų daugiau nei sausio mėnesį. Įsitraukimas ypač išaugo mėnesio viduryje, Miuncheno saugumo konferencijos metu, o tai rodo didesnį Lietuvos saugumo klausimams skiriamą dėmesį, NATO patikimumo kvestionavimą ir kurstomas baimes dėl Lietuvos geopolitinės padėties.
Kaip parodė išsami analizė, reikšmingiausias pakilimas vasario 25 d. įvyko dėl išleisto gausaus turinio apie karą Ukrainoje, Vokietijos rinkimus ir didėjančią įtampą tarp Rusijos ir Lietuvos.
*
Daugiau informacijos apie antivaltybines melagienų kampanijas Lietuvoje ir Baltijos šalyse:
Tomas Kazulėnas
Director & Co-Founder
CIVIC RESILIENCE INITIATIVE
info@cri.lt
+39 328 2206938
arba https://balticdisinfo.eu/.
.jpg)
Komentarai (0)