2021 m. balandžio 16 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Diskusija „Visuomenė, žiniasklaida, teismai: ar kalbame bendra kalba?“

2021-03-30
 
Kovo 29 dieną Lietuvos teismai nuotoliniu būdu pristatė 2020 m. veiklos ataskaitą ir kvietė diskutuoti apie žiniasklaidos ir Temidės rūmų santykį. Diskusijoje buvo paliesti ne tik pasitikėjimo teismais, bet ir teisingumo jausmo, kovos su korupcija klausimai ir jų atspindžių žiniasklaidoje problematika.
„Dėkoju už pasitikėjimo problemą, šiandien keliamą pristatant 2020-ųjų teismų veiklos rezultatus: pasitikėjimo valdžios institucijomis klausimas tapo dar reikšmingesnis ir jautresnis pandemijos sąlygomis, - pradėdama renginį kalbėjo Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. - Matome, kad net ir itin sudėtingomis sąlygomis teismai užtikrino saugų ir nenutrūkstamą teisingumo vykdymą. Tikimės, kad teisingumo kokybę pavyks gerinti diskutuojant ir visoms valdžios institucijoms vieningai siekiant bendrų tikslų: teisėkūra ir teisingumo vykdymas turi būti grįsti konsultacijomis ir sutarimu". Ministrė taip pat trumpai pristatė teisėkūros tendencijas praeitais ir artimiausiais metais valstybiniu ir tarptautiniu lygiu.
2020-aisiais Lietuvos apylinkių, apygardų (I instancija) ir apygardų administraciniuose teismuose buvo išnagrinėtos 201 199 bylos ir net daugiau kaip 90 procentų iš jų - elektronine forma. „Gerėjančią teismų veiklos kokybę rodo faktai: išnagrinėjama daugiau bylų nei jų gaunama, mažėja užsitęsusių bylų, taip pat ir bendras bylų kiekis teismuose, o tai lemia geresnę arba stabilią teismų sprendimų kokybę, - pristatydama praeitų metų veiklos rezultatus kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė. - Persvarstomų teismų sprendimų tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu lygiu mažėja: per metus Lietuvoje buvo pakeista arba panaikinta mažiau negu 2 procentai sprendimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikiamų peticijų prieš Lietuvą skaičius sumažėjo: 2019 m. buvo pateiktos 448, o 2020 m. - 408 peticijos, iš kurių net 342 buvo atmestos kaip nepagrįstos."
Kaip ir kasmet didžiąją dalį teismuose nagrinėtų ginčų sudarė civilinės bylos (2020 m. išnagrinėta 151 181 šios kategorijos byla, 2019 m. - 161 617, 2018 m. - 175 052). Nors buvo tikėtasi, kad karantino sąlygos padidins šeimos ginčų skaičių, praeitų metų statistika rodo, kad šeimos teisinių santykių (dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kt.) bylų buvo mažiau: praeitais metais buvo išnagrinėtos 15 709 bylos (2019 m. - 18 066, 2018 m. - 18 564), iš jų dėl santuokos nutraukimo - 8 987 bylos (2019 m. - 9 910, 2018 m. - 10 041), dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išnagrinėtos 7 488 bylos (2019 m. - 7 729, 2018 m. - 7 708). Tikėtina, kad šeimos ginčų skaičių teismuose sumažino praeitų metų pradžioje privaloma tapusi mediacija: 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Mediacijos įstatymo pakeitimais mediacija tapo privalomu procesu sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, vien 2020 m. buvo baigta 390 teisminės mediacijos procesų, beveik pusėje jų (42 proc.) pasirašytos taikos sutartys.
Administracinės (2020 m. išnagrinėtos 14929 bylos), administracinių nusižengimų (19245) ir baudžiamosios (16779) bylos sudarė tik ketvirtį visų Lietuvos teismuose išnagrinėtų bylų. Pernai Lietuvos teisėjai savo nuosprendžiais didžiausio žiniasklaidos susidomėjimo sulaukiančiose baudžiamosiose bylose dažniausiai parinkdavo su laisvės atėmimus nesusijusias bausmes: baudos buvo paskirtos 4 918 asmenų (2019 m. - 5 234, 2018 m. - 5 715), laisvės apribojimas - 4 074 asmenims (2019 m. - 4 314, 2018 m. - 4 825), o terminuoto laisvės atėmimo atvejų kaip ir kasmet mažėjo - ši bausmė buvo paskirta 3 389 asmenims (2019 m. - 4 307, 2018 m. - 4 882). Nors bausmės tikslo (padėti suklydusiam suprasti savo poelgį ir pasitaisyti) dažniau siekiama skiriant kitokio pobūdžio bausmes, remiantis „World Prison Brief" duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių 100 000 gyventojų, Lietuva kaip ir ankstesniais metais užima 5 vietą Europoje (įkalintų asmenų skaičiumi Lietuvą lenkia tik Rusija, Baltarusija, Turkija ir Sakartvelas) ir pirmauja Europos Sąjungoje.
Vis dėlto, daug privatumo ir uždarumo atnešę pandeminiai metai nepadidino smurto artimoje aplinkoje statistikos: asmenų, nuteistų už smurtą artimoje aplinkoje, skaičius išliko panašus kaip ir 2019 m. Praeitais metais 11 asmenų buvo nuteisti už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą (2019 m. - 14, 2018 m. - 17), už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymą trečius metus iš eilės buvo nuteisti 26 asmenys, o už nesunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymą bausmės sulaukė 104 asmenys (2019 m. - 140, 2018 m. - 135).
2020 m. bylas nagrinėjo 746 teisėjai, o teisingumo vykdymu Temidės rūmuose iš viso rūpinosi net 3439 teismų bendruomenės nariai. Vienam teisėjui per dieną pernai tekdavo išnagrinėti daugiau kaip po vieną bylą, o per metus vienam apylinkės teismo teisėjui teko net 393 bylos (2019 m. - 398, 2018 m. - 422);. Matomas kiek mažėjantis, bet vis dar gana didelis darbo krūvis neatbaidė norinčiųjų tapti teisėjais: net 19 iš 26 praeitais metais naujai paskirtų teisėjų anksčiau yra dirbę teisėjų padėjėjais.
„Beveik 18 tūkstančių vartotojų pasiekęs portalas e.teismas.lt, per praeitus dvigubai išaugęs nuotolinių posėdžių skaičius, dar paaugusi teismų psichologų komanda, nuolat besiplečiantis teismų lankytojams padedančių savanorių tinklas, daugiau kaip 10 tūkstančių nuotolinių susitikimų teismų veiklos optimizavimo tikslais - skaičiai ir faktai, parodantys, kiek pastangų vien per praeitus metus įdėjo teismai, siekdami nepertraukiamo teisingumo vykdymo ir prisitaikydami prie visą pasulį sukrėtusios panedmijos sąlygų, - reziumuodama kalbėjo E. Tamošiūnienė. - Tikimės, kad mūsų veiklos turinys ir toliau bus atviras ir teisingas, o forma - moderni."
Pradėdama diskusiją „Visuomenė, žiniasklaida, teismai: ar kalbame bendra kalba?" Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė pasitikėjimą teismais įvardijo kaip siekiamybę, kurią reikia atstatyti. „Pasitikėjimas reikalingas ne tik teismams, bet ir visomis institucijoms, ir kiekvienam žmogui, - teigė S. Rudėnaitė. - Atviri, modernūs, teisingi - tokiais mes siekiame būti kasdieniais savo darbais. O kaip atrodome kitiems? Regis, gerai dirbti nebeužtenka - reikia apie tai kalbėti ir rasti būdą kalbėti taip, kad būtume išgirsti. Teismais pasitiki net apie 70 proc. teismų lankytojų, iš arti pamačiusių teimų darbą, o plačiosios visuomenės pasitikėjimo kiekis rodo teismų veiklos viešinimo poreikį: teismais pasitiki tik kiek daugiau nei 20 proc. visuomenės apklausose dalyvusių apklaustųjų."
Drauge su Teisėjų tarybos pirmininke aktualias problemas studijoje kėlė ir analizavo, sociologas, kriminologas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dr. prof. Aleksandras Dobryninas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, o tarptautinės organizacijos „Transperancy International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos doc. Eugenijus Laurinaitis diskutavo nuotoliniu būdu. Renginį moderavęs BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis dalyviams uždavė tiesioginės transliacijos metu žiūrovų pateiktus klausimus.
A. Dobryninas diskusijoje analizavo pasitikėjimo bylą nagrinėjančiu teisėju ir teismų sistemos patikimumo sąvokas, kėlė teismų bendruomenės tarpusavio pasitikėjimo ir korupcijos rodiklių įtakos teisminės valdžios reputacijai problemas. S. Muravjovas skatino teismus imtis ryškesnių antikorupcijos iniciatyvų, o S. Rudėnaitė reflektuodama tokią nuomonę pabrėžė svarbius bylų skirstymo automatizavimo žingsnius, kuriais teismai vien per praeitus metus aplenkė daugelį neteisėtas veikas vertinančių institucijų. Ji taip pat užsiminė apie nekaltumo prezumpcijos pamynimą žiniasklaidoje ne tik korupcijos, bet ir kitų baudžiamųjų bylų atvejais ir reiškė norą bendradarbiauti su žinių skleidėjais bei siekį objektyviau atspindėti itin platų teismų veiklos spektrą žiniasklaidoje.
Apie žiniasklaidoje formuojamą teismų įvaizdį kalbėdamas D. Radzevičius įspėjo, kad pernelyg didelis pasitikėjimas gali tapti ir nenaudingu veiksniu: „per geras visuomenės vertinimas lemia per didelius lūkesčius, kurių nepateisinus galima sulaukti išties neigiamo atsako". Pašnekovas pastebėjo, kad pasitikėjimo didinimas nėra tik teismų problema, o teisingumo vykdymo aiškinimo iniciatyvos yra neatskiriamos nuo teisinio švietimo teisėkūros atžvilgiu iniciatyvų. Taip pat jis pabrėžė, kad dabartiniame begalinės informacijos pasiūlos ir didžiulio jos pateikimo greičio pasaulyje būtina gerąsias žinias iškomunikuoti nedelsiant ir suprasti, kad „žiniasklaida tėra būdas susipažinti, o ne sužinoti visą tiesą". Jis ragino diskusijos stebėtojus ir žiniasklaidos atstovus visada ieškoti pirminių informacijos šaltinių ir į juos įsigilinti prieš darant bet kokias išvadas.
E. Laurinaitis pastebėjo, kad norint įtikinti pasitikėjimo pagrįstumu, pakanka aiškiai nušviesti teisingumo mechanizmą: „užtenka žmogų atvesti į teismą ir parodyti, kaip vykdomas teisingumas ir jis iš Temidės rūmų išsineša objektyvų ar net teigiamą įspūdį". Pašnekovas teigė, kad didelis plačiosios visuomenės pasitikėjimas tuo, su kuo ji tiesiogiai nesusiduria, nėra tikėtinas. „Bet kas, kas baudžia, skiria bausmę, yra baisus, o žmogus jaučiasi mažas prieš didelę nepažįstamą sistemą. Tai, ko aš nepažįstu, man kelia nerimą", - visuomenės požiūrio į teisminę valdžia principus aiškino docentas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į pasitikėjimui ir reputacijai kylančias grėsmes svarbiausių institucijų asmenų padaromų klaidų atvejais: „Reikia būti atsargesniems, nes vieno svarbaus sistemos žmogaus suklupimas visada pastebimas ir ištransliuojamas garsiau nei daugybė gerų visos sistemos darbų."
Papildydamas diskusijos kolegas, A. Dobryninas akcentavo kertinius pasitikėjimo valdžios institucijomis ir teisingumo vykdymo aspektus. „Nuo seno teisėjas buvo suvokiamas kaip garbingas žmogus. Kiekvienas teisėjas turi toks būti, o kiekvienas žmogus - tai suprasti", - kalbėjo profesorius. Jis taip pat priminė, kad teismai yra viena iš pagrindinių demokratijos atramų, kurios vaidmens svarbą turėtų įvertinti visų valdžių bei žiniasklaidos atstovai ir priminti plačiajai visuomenei.
Kontaktai žiniasklaidai:
Nacionalinės teismų administracijos
Komunikacijos skyrius
El. p. komunikacija@teismai.lt
Tel. nr. (8 5) 251 4120
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-03-30 12:22
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media