2022 m. liepos 1 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Šiandien žurnalistikos legendai Vytautui Gedgaudui būtų sukakę 110 metų

2022-04-05
 
Vytautas Gedgaudas

Vytautas Gedgaudas

Vytautas Žeimantas
Vytautas Gedgaudas gimė 1912 m. balandžio 5 dieną. Šiandien jam sukaktų 110 metų.
1922-1930 m. jis mokėsi Viekšnių progimnazijoje ir Mažeikių gimnazijoje. Nuo 1930 m. gyveno Kaune. 1933-1939 m. Kaune redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis", „Laiko žodis", „Laikas", „Telegramos".
1939-1950 m. gyveno Paryžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą įstojo į Svetimšalių legioną, kovojo Afrikoje. 1945-1950 m. slapyvardžiu Vytautas Arūnas rašė politines apžvalgas Čikagos lietuvių dienraščiui „Draugas". 1946-1948 m. Paryžiaus universitete studijavo literatūrą, Kinematografijos aukštojo mokslo institute - kino režisūrą. Buvo Prancūzijos žurnalistų sąjungos narys ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas, taip pat Laisvųjų žurnalistų sąjungos narys, jos valdybos narys.
1950 m. išvyko į JAV. 1950-1954 m. ir 1956-1958 m. Brukline dirbo laikraštyje „Vienybė", 1954-1956 m. grįžęs į Prancūziją, kūrė dokumentinius filmus, nuo 1958 m. Klyvlende dirbo laikraštyje „Dirva", 1968-1991 m. buvo jo redaktorius. 1964-1967 m. Klyvlende ir Čikagoje turėjo meno galerijas, kuriose parodas rengė ir lietuvių dailininkai. Parašė novelių rinkinį „Aistrų kovos" (1935 m.).
Nuo 1991 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos ir buriuotojų klubo garbės narys.
2022-IEJI ŽURNALISTAMS SU VYTAUTO GEDGAUDO ŽENKLU
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija vertindamos žurnalisto ir ilgamečio tautinės minties JAV lietuvių laikraščio „Dirva" vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Gedgaudo indėlį puoselėjant profesionalios žurnalistikos skatinimą atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje 2022-uosius metus paskelbė Vytauto Gedgaudo metais.
Ta proga Vilniuje, Žurnalistų namuose veikė paroda „Laiko sūpuoklėse", skirta legendinio žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo (1912-1999) gyvenimui ir kūrybai. Parodos sumanytoja ir autorė Vilniaus universiteto doc. dr. Jolanta Mažylė parodos atidaryme sakė, kad amžininkų atsiminimuose dažnai pabrėžiamas Vytauto Gedgaudo akiračių platumas. Nors Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo patyręs karo kautynių ugnį, o pokariu kaip žurnalistas stebėjęs pasaulinio masto įvykius, lėmusius XX amžiaus istoriją, Vytautas Gedgaudas išliko paprastas, atsakingas žmogus, atliekantis savo pareigas tyliai ir su giliu pasišventimu.
Dainius Radzevičius pabrėžė, kad šią iniciatyvą LŽS ir NŽKA organizacijų nariai palaikė siekdami deramai pagerbti Vytauto Gedgaudo darbus atkurtai Lietuvai jo 110-ųjų gimimo metinių proga.
2022-aisiais ketinama surengti ir Vytauto Gedgaudo skaitymus, mokslinę konferenciją, skirtą išeivijos žiniasklaidai ir žurnalistikai, įvairiuose Lietuvos regionuose surengti susitikimus su V. Gedgaudo premijos laureatais. Vienas iš tokių renginių vyks rytoj Seime.
SEIME -TARPTAUTINĖJE KONFERENCIJOJE, SKIRTOJE VYTAUTUI GEDGAUDUI, BUS APTARTA IŠEIVIJOS ŽINIASKLAIDA
Balandžio 6 d., trečiadienį, 9 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) prasidės tarptautinė konferencija „Išeivijos žiniasklaida ir žurnalistai". Renginys skirtas pagerbti žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo darbus atkurtai Lietuvai jo 110-ųjų gimimo metinių proga. Tarptautinę konferenciją organizuoja Seimo Kultūros komitetas ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė.
Pagerbdamos Vytauto Gedgaudo 110-ąsias gimimo metines Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacija 2022-uosius paskelbė atminimo metais.
„Lietuvos žurnalistikos tradicijos buvo ir yra siejamos su asmenybėmis, kurios kūrė sąžiningą, etišką ir stiprią misiją įkūnijančią žurnalistiką. Deja, didžioji dalis šių žurnalistų dirbo arba sovietmečio pogrindyje, arba išeivijoje. Vytautas Gedgaudas ir jo redaguotas laikraštis „Dirva" yra išskirtinė, unikali ir daugeliu vis dar neatrasta arba mažai žinoma istorija. Istorija, kuri padėjo ir padeda kurti laisvą bei nepriklausomą Lietuvą. Todėl šiandien pagerbdami Vytauto Gedgaudo 110-ąsias gimimo metines galime iš naujo atrasti ir jo darbus, ir jo siekius ir žurnalistikos istoriją", - pabrėžia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius.
Tarptautinės konferencijos dalyviai kalbės apie išeivijos žiniasklaidą ir jos santykį su Lietuva, naująją žurnalistiką ir inovatyvius projektus, aptars informacijos sklaidos kanalus, pasidalys gerąja praktika skleidžiant naujienas nišinėse žiniasklaidos priemonėse.
Renginyje pranešimus skaitys Vilniaus universiteto ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslininkai, apie žiniasklaidos ir žurnalistikos aktualijas pasisakys Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo atstovai, taip pat išeivijos žiniasklaidos priemonių vadovai ir žurnalistai iš „Draugo", Klivlando lietuvių radijo redakcijų, Lenkijos lietuvių „Aušros" leidyklos, Airijos lietuvių žiniasklaidos priemonių atstovai, Italijos lietuvių interneto portalo Itlietuviai.it ir naujienų portalo „The Lithuania Tribune" vyriausieji redaktoriai.
VYTAUTO GEDGAUDO PREMIJA
Žurnalistas, redaktorius Vytautas Gedgaudas puoselėjo ir atkurtos Lietuvos žurnalistiką. Jis paskyrė asmeninių lėšų fondui, kuris ir tapo pagrindu kasmet skiriamai jo vardo premijai. Nuo 1997 metų Vytauto Gedgaudo premija yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kasmetinė premija.
Vytauto Gedgaudo premija skiriama LŽS nariui už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus už praėjusius metus.
Kandidatus premijai gali siūlyti LŽS skyriai/klubai, LŽS valdyba ir taryba, visuomenės informavimo priemonės ir patys žurnalistai. Kandidatūros premijai pateikiamos raštu iki balandžio 15 dienos.
Premijos laureatas paskelbiamas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
VYTAUTO GEDGAUDO PREMIJOS LAREATAI:
1997 m. - Egidijus Aleksandravičius.
1998 m. - Ferdinandas Kauzonas.
1999 m. - Kęstutis Petrauskis.
2000 m. - Leopoldas Rozga.
2001 m. - Irena Petraitienė.
2002 m. - Laimonas Tapinas.
2004 m. - Viktoras Rudžianskas, už knygą „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus".
2005 m. - Aldona Žemaitytė-Petrauskienė.
2006 m. - Janina Bačiliūnaitė, už knygą „Tauta - tai šimtmečiai į priekį".
2007 m. - Daiva Budrienė ir Antanas Budrys.
2008 m. - Audronė Jankuvienė, už knygą „Žodžiai kaip smėlis. Žvilgsniai".
2010 m. - Audrius Lelkaitis, už dokumentinį filmą „Vilniaus getas 2009".
2011 m. - Julija Šliažienė, už knygą „Nutolęs laikas".
2012 m. - Marytė Marcinkevičiūtė, už knygą "Valdas Adamkus - sporto žmogus"
2013 m. - Aldona Armalė, už knygą „Jonas Biržiškis. Nenuspėjami gyvenimo viražai".
2014 m. - Vilma Jankienė, už radijo laidų ciklą "Skriskime".
2015 m. - Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis, už knygą „Rūta Staliliūnaitė. Aš esu Barbora".
2016 m. - Juozas Kundrotas už knygą „Būti ar atrodyti".
2017 m. - Jolanta Mažylė už knygą „Žiniasklaidos atskaitingumas ir žurnalisto atsakomybė".
2018 m. - Dovydas Pancerovas už knygą "Kiborgų žemė" ir paramos projektą.
2019 m. - Jonas Nekrašius už ciklus "Iškilieji šiauliečiaii" ir "Atkurtos Lietuvos šimtmečiui".
2020 m. - Rytis Sabas už nuotykinį istorinį romaną "Gaono kodas".
2021 m. - Aurelija Arlauskienė už knygą „Operos legenda Irena Milkevičiūtė".
 
Rubrika Savaitės tema yra SRTRF projekto dalis. 
 
 
 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-07-01 12:33
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media