Savaitės tema

R. Veikšaitė: Pakalbėkime apie tai, kuo, Jūsų nuomone, gyvena redaktorius 2011 metų rudenį? Politikai, pavyzdžiui, intensyviai planuoja rinkimus, o ką tuo tarpu veikia redaktoriai?

R. Burba: Planų turime ir mes, tačiau tenka pripažinti, kad šiais metais turime ir nuostolių - Dzūkijoje baravykai prastai dygsta (su šypsena). Šiemet prasta situacija ne tik miškuose, bet ir redakcijose. Rimtai kalbant, bendrame katile skirtingo skonio sriubos neišvirsi, todėl Dzūkijoje tos pačios problemos, kokios ir Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir visoje Lietuvoje. Šios sudėtingos redakcijų situacijos priežastys seniai žinomos. Pati pradžia - tai naktinės mokesčių reformos, PVM padidinimas nuo 5 iki 21 procento ir pan.

Sudėtinga tiksliai atsakyti, bet pasamprotauti galima, kad valdžia tiesiog siekia spaudą nustekenti. Dėl kokių priežasčių - vėlgi nėra aišku. Galbūt todėl, kad esame nepriklausomi, galbūt todėl, kad atliekame „sarginio šuns", tarpinės grandies tarp politikų ir visuomenės, vaidmenį...Sunku suvokti, kad tai tiesa, tačiau daugeliui žinoma visiškai priešinga situacija kitose Europos Sąjungos šalyse, kur spauda dosniai yra remiama valstybės.

R. Veikšaitė: Vienas europarlamentaras yra pasakęs tokią frazę, kad politikai, valdžia turi mokyti valstybės tarnautojus vis rimčiau elgtis su socialinėmis žiniasklaidos priemonėmis ("Facebook", "Twitter" ir pan.), kuriomis naudojantis ir kuriuose dalyvaujant valstybės tarnautojai galėtų tiesiogiai bendrauti su piliečiais, be jokių tarpininkų. Kaip, Jūsų nuomone, atrodo tokia situacija, kuomet vis daugiau investuojama į žinių visuomenę, skiriama lėšų interneto plėtrai, o spauda tuo tarpu atsiduria kažkur nuošalyje? Ar tai tarpusavyje susiję dalykai?

R. Burba: Šios tendencijos, žinoma, yra aiškiai matomos ir suprantamos, tačiau, mano nuomone, labiau technologiškai pažangiose šalyse taikytina pratikta, kažin, ar galėtų visiškai tikti mūsų šalyje. Pavyzdžiui, regionuose interneto aprėptis tesiekia dar tik 40 procentų ir regionų skaitytojai mieliau renkasi spausdintinį leidinį. Tačiau, žinoma, daug kas priklauso ir nuo turinio.

Dauguma spausdintinių leidinių redaktorių, leidėjų supranta ir sutinka, kad pažanga ir interneto plėtra yra natūralus dalykas, tačiau, mano nuomone, nereikia to skiepyti dirbtinai. Bent jau regiono skaitytojas dar nėra tinkamai tam parengtas. Visada atsiras tokių, kuriems mielesnis yra spausdintinis leidinys.

Be to, pastebėjau tokią įdomią tendenciją - naujais „Alytaus naujienų" prenumeratoriais tampa 40-ies sulaukę skaitytojai. Vadinasi, visgi pasiilgstama natūralaus produkto.

Apskritai, interneto erdvė labiau skirta pokalbiams su kitais, net pačiu savimi, tai didelis informacijos srautas, kuriame lengvai galima pasiklysti, todėl reikia skaitytojui dar gerai pagalvoti, kaip ir kokią jam reikalingą informaciją atsirinkti.
Mano nuomone, spauda - tai demokratijos garantas, todėl valdžia į tai turėtų atkreipti dėmesį ir kiek galima ją labiau remti.

R. Veikšaitė: „Alytaus naujienų" laikraštis, regis, stengiasi taikytis prie vartotojo - leidinys spalvotas, leidžiate pasireikšti nevyriausybinėms organizacijoms, jame taip pat yra ir pramoginio pobūdžio informacijos, „špilkavimų" valdžiai ir t.t. Kas, Jūsų nuomone, šiandieninį skaitytoją labiau traukia skaityti tokį leidinį?

R. Burba: Esame priversti keistis, ieškoti naujų dalykų ir taip taikytis prie skaitytojo poreikių, norėdami jį išlaikyti ar pritraukti naujų vartotojų. Tai natūralu, nes vartotojas yra visada teisus.

Pavyzdžiui, prieš trejus metus nusprendėme, kad „Alytaus naujienas" reikia išleisti ir skaitmeniniu formatu, o prieš metus įdiegėme skaitmeninio laikraščio prenumeratos galimybę. Tokią naujovę įdiegėme tam, kad leidinį galėtų laisvai skaityti ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje užsienio šalyje esantys lietuviai. Įdomu, kad esama prenumeratorių ir kitapus redakcijos gatvės (su šypsena). Vadinasi, elektroninis skaitytojas yra, todėl redakcijos pareiga ir garbė patenkinti tokį vartotojo poreikį.

O kodėl skaitomas regioninis laikraštis? Tokių leidinių poreikis visada, manau, bus, nes juose pateikiama informacija 90-95 proc. yra pritaikyta konkretaus regiono skaitytojui - rašoma apie regiono problemas, naujienas, kasdieninius reikalus. Tokiu būdu regioninis laikraštis atlieka tikro tarpininko tarp rinkėjo ir valdžios vaidmenį. Malonu, kad yra politikų, kurie suvokia tokio vaidmens reikalingumą ir mielai atsako į klausimus.

R. Veikšaitė: Jūsų redakcijoje esama kolegų, kurie rūpinasi jaunųjų žurnalistų arba besidominčių žurnalistika ugdymu. Kokia, Jūsų nuomone, viso to prasmė? Populiaru dabar sakyti, kad lengviau ir paprasčiau žurnalistą pasiimti tiesiog „iš gatvės".

R. Burba: Gero žurnalisto tiesiog „gatvėje" nerasi.

O mūsų redakcijoje veikiančio žurnalistų būrelio, kuris skaičiuoja jau aštuntus metus, atsiradimo idėja yra gana paprasta - tiek teorinių, tiek praktinių žinių, patirties perdavimas jauniesiems kolegoms.

Malonu, kad baigę lankyti šį būrelį, toliau siekia žurnalistinio išsilavinimo: iš 12 lankiusiųjų būrelį net 4 įstoja į aukštąsias mokyklas mokytis žurnalistikos profesijos. Džiaugiamės, kad dauguma buvusių mūsų „mokinių" nori su mumis bendrauti, palaiko ryšį net tęsdami studijas užsienyje.

R. Veikšaitė: Ką norėtumėte palinkėti žurnalistams, kurie šiandien išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį, kurie blaškosi ir net galvoja keisti profesiją?

R. Burba: Žinoma, leidėjai, žurnalistai išgyvena sunkius laikus. Tačiau, mano nuomone, savo darbuotojus gerbiančios redakcijos kaip įmanydamos stengiasi laikytis su kolektyvo nariais solidariai ir padėti vieni kitiems.

Taip, buvo tokių atvejų, kai mūsų redakcijos žurnalistams siūlyta dirbti spaudos atstovais ar Seimo narių patarėjais, tačiau visi jie liko dirbti laikraštyje. Manau, kad mūsų redakcijos žurnalistams atstovauti visuomenę - iškelti problemas, jas analizuoti, „iškapstyti blogybes" - yra kur kas garbingiau.

Gyvenimas tarsi spiralė - vieną dieną blogiau, bet nereiškia, kad taip bus visada. Anksčiau ar vėliau sulauksime šviesesnių dienų, nors kartais ir būna sunku laikytis iškelta galva, ginti savo nuomonę, atsispirti spaudimui. Tikiu, kad buvimas drauge ir solidarumo laikymasis padės išlaukti geresnių laikų.

R. Veikšaitė. Geresnių laikų nuoširdžiai ir linkime.

Ačiū už pokalbį.

Rubriką "Savaitės tema" remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas