Savaitės tema

Viktoras Denisenko

Skirtingi populiariausių socialinių tinklų sąrašai demonstruoja vieną aiškią tendenciją: socialinis tinklas - labai plati sąvoka. Paminėtuose sąrašuose į vieną eilę surikiuojami ne tik tokie „pavyzdiniai" socialiniai tinklai (savotiški socialinių tinklų etalonai), kaip Facebook ar Google+, bet ir vaizdų dalijimosi svetainė Youtube, mikrotinklaraščių tarnyba Twitter ir tinklaraščių platforma Livejournal. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad pagrindinė socialinio tinklo funkcija (o taip pat pagrindinė sąlyga, kuri leidžia vieną ar kitą tinklalapį pripažinti socialinio tinklo atmaina) yra galimybė palaikyti ryšį ir dalintis informacija su kitais vartotojais. Tai svarbu pažymėti, prieš tęsiant pokalbį apie populiariausius socialinių tinklų servisus.

Socialinių tinklų populiarumas yra vertinamas pagal įvairius kriterijus. Pavyzdžiui, žiūrint į unikalių vartotojų vieno mėnesio apsilankymo statistiką, populiariausių socialinių tinklų trejetukas atrodo taip: Facebook (750 mln. unikalių vartotojų per mėnesį), Twitter (250 mln. unikalių vartotojų per mėnesį), LinkedIn (110 mln. unikalių vartotojų per mėnesį).

Kiek kitaip viskas atrodo, jeigu vertinti socialinius tinklus pagal aktyvių vartotojų dalį. Nenuginčijamas ir kol kas nepavejamas lyderis čia ir vėl išlieka Facebook. Juo naudojasi daugiau nei 50 proc. visų aktyvių interneto vartotojų. Į antrą vietą šiame reitinge įsiveržė Google+ - socialinis tinklas, kuris neslėpė savo ambicijų konkuruoti pirmiausiai su Facebook platforma. Pagal turimus duomenis, Google+ šiandien naudojasi apie 25 proc. interneto vartotojų. Trečioje vietoje yra vaizdų dalijimosi svetainė Youtube (virš 20 proc. interneto vartotojų) nuo kurios tik šiek tiek atsilieka mikrotinklaraščių tarnyba Twitter.

Paminėtas pasiskirstymas yra gana įdomus. Pirmiausiai vertėtų trumpai panagrinėti Facebook fenomeną. Bent jau šiandien tai yra neabejotinas lyderis socialinių tinklų sferoje ir net neįmanoma prognozuoti, kada ir kas jį galėtų nuvainikuoti (žinoma, nieko neįmanomo nėra, bet padaryti tai bus nelengva). Nepretenduodamas į kokius nors rimtesnius apibendrinimus, o juo labiau - analizę, tiesiog paminėsiu, kad, mano manymu, didelę Facebook sėkmę be kitų pranašumų lėmė jo paprastumas, o taip pat dvi funkcijos - „Like" („Patinka") ir „Share" („Dalintis"). Pirmoje straipsnio dalyje minėjau, kad dauguma interneto vartotojų tiesiog neturi laiko arba noro aktyviai dalyvauti tinklaraštininkų bendruomenėje bei kurti savo socialinius ryšius tokiu pagrindu. Facebook parodė išeitį tokiems vartotojams ir, faktiškai, sukūręs socialinio aktyvumo priemones tingiems (ar labai užsiėmusiems) žmonėms. Jeigu kitose platformose ankščiau, siekiant parodyti dėmesį vienam ar kitam įrašui, tekdavo rašyti komentarą, tai dabar pakanka paspausti „Like" mygtuką Facebook tinkle. Lygiai taip pat „naujas" turinys asmeninėje paskyroje yra „kuriamas" legaliai jį pasiimant iš kitų paskyrų (čia praverčia mygtukas „Share").

Žinoma, Facebook sėkmę siekia pakartoti kitas didelis socialinis tinklas - jau minėtas Google+, tačiau jam sekasi sunkiau jau vien dėl to, jog jis startavo ne taip seniai - 2011 metais, o Facebook buvo sukurtas 2004 metais kaip Harvardo universiteto studentų tinklas, o dar po poros metų tapo visuotinai prieinamas.

Šiuo atveju įdomiau būtų pakalbėti apie kitus sąrašo lyderius. Ypač norėčiau išskirti mikrotinklaraščių tarnybą Twitter. Iš esmės, tai yra trumpųjų žinučių tinklaraščio platforma. Kiekvienas įrašas Twitter sistemoje neturėtų viršyti 140 ženklų apribojimo. Daug tai ar mažai - klausimas filosofinis, tačiau nemaža dalis interneto vartotojų priėmė tokias žaidimo taisykles. Taip pat šiandien tenka girdėti kalbų ir apie „Twitter stile" (Twitterio stilistikos) žurnalistiką. Greitėjančiame informaciniame pasaulyje greita ir trumpa informacija atrodo vis patraukliau. Be to, tai yra ir tam tikras iššūkis - sudėti visą esmę (apie ką berašytum) į 140 ženklų. Ko gero, šis iššūkis irgi traukia dalį šio resurso naudotojų.

Vaizdų dalijimosi svetainės Youtube populiarumą taip pat galima paaiškinti gana paprastai. Naujos technologijos leido kiekvienam norinčiam tapti vaizdo operatoriumi (o taip pat ir režisieriumi). Vaizdai šiandien fiksuojami ne tik vaizdo kameromis ir filmuojančiais skaitmeniniais fotoaparatais, bet ir telefonais. Vaizdo fiksavimas tapo tiesiog papildoma šiuolaikinių komunikacijos priemonių funkcija. Tai net skatina kūrėjus imtis įvairių eksperimentų - ne taip seniai buvo nufilmuotas pirmas profesionalus pilnametražis filmas, kurio filmavimui panaudotas išmanusis telefonas Nokia N8.

Tačiau malonumą teikia ne tik galimybė nufilmuoti įdomesnį vaizdelį, bet ir pasidalinti juo (pageidautina - su kuo platesne auditorija). Youtube (ir kiti panašaus pobūdžio servisai) leidžia įgyvendinti šią svajonę. Be to, kaip parodė jau nebe vienas pavyzdys, sėkmė Youtube svetainėje gali tapti tramplinu į šlovę. Tai irgi yra papildomas socialinių tinklų magijos ir patrauklumo aspektas, nes žmogus, pasiekęs visuotinį pripažinimą Facebook, Youtube ar Twitter tinklalapyje iš tikrųjų gali laikyti save žinomu žmogumi (juo labiau, kad šią šlovę dažniausiai pastebi bei skatina ir vadinamosios tradicinės medijos).

„Savaitės temos" rubrika yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis