Žurnalistai yra kūrybingi žmonės. Jiems neretai būna ankšta gana siauruose publicistinių žanrų rėmuose. Tai įrodė ir neseniai Lietuvos Respublikos Seime atidaryta žurnalistų tapybos paroda „Būsenos". Siūlome pokalbį su šios parodos sumanytoja, televizijos režisiere Aida Vėželiene (Verdi).

Kaip kilo mintis surengti tokio pobūdžio parodą?

Pastaruoju metu žiniasklaidos atstovai gyvena greitai kintančių įvykių ritme. Informacijos perdavimas ir jos pateikimas tapo ne kūrybiniu, o techniniu dabu. Žiniasklaidoje vis labiau prioritetas teikiamas negatyvioms žinioms, dirbtiniams skandalams, bulvariniams vakarėliams ir t.t. Ne kartą esu girdėjusi ir pati galiu prisipažinti, kad grįžus namo nebeturiu jėgų ir nenoriu priimti jokios negatyvios informacijos bei žiūrėti televizijos. Paradoksalu. Žiniasklaidoje dirbantys žmonės riboja save nuo žiniasklaidos. Tačiau tai tiesa. Dėkui dievui, kad dirbdami šioje sferoje ir matydami, kad skaitomumą ar žiūrimumą lemia „išpūsti muilo burbulai" galime save apsaugoti nuo melo. Išsigelbėjimas - meditacija. Kiekvienam ji kitokia: vienam gera knyga, kitam - tapyba. Kilo mintis pasidomėti kiek žiniasklaidoje dirbančių žmonių turi tokį patį hobi kaip aš. Į kvietimą atsiliepė 11 autorių. LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus iniciatyva buvo sutarta LR Seime surengti pirmąją Lietuvos Respublikos istorijoje žiniasklaidos atstovų parodą „Būsenos", kurios atidarymas įvyko 2013 m. gegužės 7 d. Parodoje buvo pristatyta Agnės Verksnytės, Aidos Vėželienės (Verdi), Junijos Galejevos, Andriaus Zigmanto, Rimo Valeikio, Julijos Ciurupos, Kęstučio Cemnolonskio, Aušros Šiaulytės, Daivos Kibildytės, Natalijos Zverko, Manto Čepauskio kūryba.

Atidarymo ceremonijoje LR Seime parodos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius. Parodos dalyvius specialiais apdovanojimais - atminimo diplomais pagerbė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Sveikinimo žodį tarė Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos dėstytojai direktorius Algis Lankelis ir menotyrininkė Kristina Stančienė.

Ar yra minčių surengti kitas panašias parodas?

Labai tikiuosi, kad žiniasklaidos atstovų parodos taps gražia tradicija ir kiekvienais metais Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną LR Seime galėsime džiaugtis vis gausėjančiu kūrybingu žurnalistų tapytojų būriu.

Ar žurnalistai tapo „kitaip", nei kiti?

Nesu menotyrininkė, tačiau teko girdėti atsiliepimus, kad žurnalistų darbai ryškus, ekspresyvus, kūrybiški ne tik atlikimu, bet ir temos, tūrinio atskleidimu.

Koks yra jūsų asmeninins požiūris į tapybą?

Manau, kad tapyba - yra didžiausia saviraiškos laisvė, kurios man visada truko. Tai - atsivertimas ir išsilaisvinimas. Tai pokalbis ir harmonija su savimi.

Dirbdama TV negaliu savęs kūrybiškai iki galo realizuoti. Tokių laidų nebeliko, o filmams sukurti reikalingas didžiulis biudžetas. Atėjo mintis pabandyti išmokti tapyti. Tik pradėjusi tapyti suvokiau, kad prie to ėjau visą savo gyvenimą. Matyt reikėjo subręsti, kad suvokti, kad maloniausias kūrybinis procesas yra tuomet kai tavęs niekas nevaržo, neriboja, neskubina... Atradusi tapybą dar labiau branginu laiką savo kūrybinėms idėjoms įgyvendinti.

Nesistengiu atkartoti realybės. Esu tarsi laidininkas tarp išorinio ir menamo pasaulio. Man svarbiausia - saviraiška, emocija ir estetinis pasitenkinimas. Visame kame pati ieškau grožio ir stengiuosi jį kurti. Tapyba yra vienintelis menas kai gali būti savimi. Tai - didžiausia saviraiškos laisvė...

„Savaitės temos" rubrika yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis