Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad dabar mes gyvename tokiame laike, kai viešai pasakytas žodis gal tapti ginklu, net ir labai pavojingu ginklu. Tai supranta ir tuo naudojasi tie, kam tai paranku, kas turėdamas toli siekiančių tikslų skleidžia mums priešišką propagandą, bando juodą paversti baltu, ar tiesiog siekia sukiršinti žmones. 

Anksčiau, sovietmečio laikais, buvo viskas papraščiau. Operatyvi informacija iš užsienio mus galėjo pasiekti tik radijo bangomis.  Todėl iš laisvojo pasaulio sklindantį laisvės žodį okupantai gesindavo įjungę triukšmo generatorius.  Efektas buvo, bet ne galutinis. Žmonės įsigudrindavo per tą tiukšmingą burbėsį išgirsti ir diktoriaus balsą. O kai buvau Kalnų Altajuje, tai "Amerikos balso" lietuviškas laidas girdėdavau kuo puikiausiai. Nežinau, kodėl taip buvo, ar dėl to, kad per visą Sojūzą gesinti lietuviškas laidas buvo per brangu, ar tiesiog sovietiniai dignitoriai iki to nesusiprotėjo. Bet iš Vašingtono girdėjosi puikiai, kai tuo tarpu iš Vilniaus - ne.

Dabar kiti laikai. Informacinės technologijos gerokai pažengė į priekį. Iš užsienio mums žinios skieja ne tik radijumi, bet ir per televizorių, kompiuterį, net nešiojamą telefoną. Ir žinią gali atsiųsti bet kas, ir geras draugas, ir atviras ar užsimaskavęs priešas. Atrodytų, ir purkštauti dėl to nėra gražu. Juk ir draugas, ir priešas tau gali pasakyti, kad "neskubėk piktintis, juk yra spaudos laisvė".  Taip, žiniasklaidos laisvę mes išsikovojome, ją branginame, tai kaip čia dabar elgtis?

Čia reikalą dar labiau sujaukia informacijos šaltinio dislokacija. Koks nors televizijos kanalas, ar internetinis portalas gali būti užregistruotas kokioje nors Europos Sąjungos šalyje, ar, pavyzdžiui, neutralioje Šveicarijoje, o kai pasiklausai, ką jis teigia, iš karto, ar palaipsniui pamatai, kad iš ten kyšo piktos propagandos liežuvis. Ir kaip tada prieš jį burnoti, juk žodis sklinda iš demokratijos pagrindus gerbiančių šalių?  

Tuo ir naudojami.  Ypač padidėjo tokios propagandos srautas, kai Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą. Savo laisvę ginanti Ukraina, jos valdžia ir visi ukrainiečiai tapo atviro ideologinio puolimo objektu. Visaip koneveikiami ir jos sąjungininkai. Lietuva stojo Urainos pusėje, tai ir ji bloga, tiksliau ji jau nuo seno, nuo Sąjūdžio laiku bloga, tai dabar tapo dar blogesnė. Dabar iš Rytų negirdėjau nei vienos palankios Lietuvai žinios. O apie tai, kad ji "maža", kad "išsišokėlė", kad "lenda kur nereikia" - gali išgirsti dažnai.

Dabar galima būtų išskirti dvi šiuolaikinio pasaulio propagandos rūšis. Pirmoji - tai karo ir neapykantos propaganda. Ji reikalauja teisinių veiksmų ir atitinkamų priemonių, numatytų žmogaus teisių tarptautiniuose dokumentuose.

Antroji propagandos rūšis apima visus kitus aspektus. Tai gali būti nebūtinai tarptautinę teisę pažeidžianti propaganda prieš žurnalistinės veiklos standartus.

Ir visa tai bandoma dengti žodžio laive. Bet ar tai pagrįstas teiginys?  Be abejo, nepagrįstas.  Tačiau su juo kovoti nelengva. Visų pirma Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje reikėtų atitinkamai sutvarkyti teisinę bazę.

Europos Sąjungoje  dalyvaujančios valstybės turėtų formuoti nacionalinę ir tarptautinę teisę bei numatyti politikos priemones, nukreiptas į propagandą,šiuo metu skleidžiamą ne tik apie konfliktą Ukrainoje, bet ir žymiai platesniu  kontekstu. Ir čia būtina atsižvelgti į mūsų įsipareigojimus dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės.

Būtina atkreipti dėmesį į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnio (apie žodžio laisvę) ir 20 straipsnio (apie karo propagandos ir neapykantos kurstymo draudimą) sąsają bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto pateiktus šio pakto aiškinimus.

Tarptautinės propagandos politikos formavimo srityje sunkumų kelia nevisiškai aiškūs esminių sąvokų apibrėžimai, kurių negalima nuosekliai taikyti tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis. Tai ypač pasakytina apie mūsų teismus ir reguliavimo tarnybas, kurios stengiasi išanalizuoti sąvokų „propaganda", „neapykanta", „kurstymas" ir „karas" reikšmę. Tuo pačiu tai neturėtų trukdyti mūsų valstybės institucijoms kuo veiksmingiau taikyti galiojančius tarptautiniu mastu priimtus ir netgi būtinus draudimus nacionalinėje teisėje.

Reikėtų skatinti pastangas kovoti su propaganda, priimant nacionalinius įstatymus, nustatančius apribojimus užsienio žiniasklaidos pranešimams ir pranešėjams. Mūsų Konstitucijos ir teisės aktų apžvalga patvirtina, kad tradicinės teisinės priemonės prieš neapykantą kurstančių pasisakymų sklaidą egzistuoja, tačiau jos ne visada plačiai naudojamos teismuose.

Beje, aktyviau čia galėtų veikti ir mūsų žurnalistų savitvarkos institucijos.

Reikia rasti šio laikmečio realijas atitinkantį loginį pagrindą priešiškai propagandai sureguliuoti, ir pateikiti atitinkamus pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, teismams, pilietinei visuomenei ir žiniasklaidos organizacijoms. Atsakant į propagandos iššūkius reikia ne tik sudaryti teisinius svertus, bet ir pasirūpinti papildomomis priemonėmis. Būtina užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir bendrai pasmerkti propagandą kaip netinkamą demokratinės visuomenės ir profesionalios žurnalistikos retoriką. Atsisakyti valstybės ar savivaldybių valdomų žiniasklaidos priemonių ir remti visuomeninę žiniasklaidą, pasižyminčią aukštais profesiniais standartais.

Reikėtų aktyviau plėtoti tarptautinį ir tarpkultūrinį dialogą, pavyzdžiui, žurnalistų ir kitų intelektualų dialogą, remti žiniasklaidos ugdymą, skatinti taika, žodžio laisve ir įvairove paremtą demokratiją. Remti nacionalinius ir tarptautinius žmogaus teisių bei žiniasklaidos laisvės mechanizmus, specialių savitvarkos ir bendro reguliavimo įstaigų, profesinių organizacijų, nepriklausomų stebėsenos institucijų veiklą. Daug galima pasiekti plėtojant ir aktualinant informacinio ir internetinio raštingumo ugdymo programas.

Veiksminga žiniasklaidos savitvarka turėtų būti tinkamiausias profesinių klausimų sprendimo būdas, įskaitant atsaką į karo, neapykantos ir diskriminacijos propagandą.

Bendrai sakant reikia dirbti įvairiomis kryptimis ir aktyviai. Priešiška propaganda pati nenutils.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.