2019 m. sausio 2 d. Seime registruotos Visuomenės informavimo įstatymo 19, 31, 34¹ir 48 straipsnių pataisos (toliau - VIĮ pataisos) sukėlė nemažai diskusijų žiniasklaidos priemonėse.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau - LRTK) iniciatyva dėl VIĮ pataisų, visų pirma, susijusi su 2018 m. gruodžio mėn. įsigaliojusia peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, kurios nuostatas per 21 mėn. nuo jos priėmimo kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė privalo perkelti į savo nacionalinę teisę. Europos Komisija, atsižvelgdama į pastaraisiais metais susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir rytinių ES valstybių patirtį susiduriant su pavojų nacionaliniam saugumui ir gynybos užtikrinimui keliančios informacijos sklaida, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje numatė operatyvaus reagavimo instrumentą valstybėms narėms, susidūrusioms su tokios informacijos sklaida.

Pakeistoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje atsirado pavojų nacionaliniam saugumui ir gynybos užtikrinimui keliančios informacijos kategorija. Būtent minėta direktyvos nuostata sudaro prielaidas nacionalinėje teisėje priskirti šią informacijos kategoriją neskelbtinai informacijai. VIĮ pataisose pateikiamas šios informacijos kategorijos detalizavimas suderintas su kitame galiojančiame teisės akte - Nacionalinio saugumo strategijoje - pateiktu nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios informacijos sąrašu (Nacionalinio saugumo strategijos 14.6 papunktis).

Atkreiptinas dėmesys, kad VIĮ pataisomis patikslinamos televizijos programų, transliuojamų iš kitų ES valstybių narių arba ne ES valstybių narių, priėmimo ribojimo procedūros, kurios netaikytinos Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems transliuotojams. Be abejo, VIĮ 19 straipsnyje nurodytos neskelbtinos informacijos kategorijos taikytinos ir Lietuvos Respublikos transliuotojams, tačiau sankcija, taikytina jiems už neskelbtinos informacijos paskelbimą yra nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje (bauda) ir VIĮ pataisomis ji nėra keičiama.

Viešojoje erdvėje keliamos abejonės dėl VIĮ pataisų konstitucingumo turėtų būti išsklaidytos prisiminus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar tuo metu, kai Lietuvos geopolitinė situacija ir nedraugiškų valstybių veiksmai nebuvo pasiekę tokio lygio, kokį turime dabar, savo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime dėl neskelbtinos informacijos platinimo tvarkos yra pasisakęs, kad konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus - skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima ir karo propagandos, kurią draudžia Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalis. Dar daugiau, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardytų saugomų konstitucinių vertybių sąrašas negali būti aiškinamas kaip išsamus, baigtinis, taigi kaip neleidžiantis laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas, konstitucines vertybes.

Be kitos draudžiamos skelbti informacijos VIĮ pataisose siūloma drausti ir tokią informaciją kurioje skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis. Būtent ši formuluotė sulaukė daug kritikos ir įvairių interpretacijų žiniasklaidoje, buvo baiminamasi, kad kritikavusios valdžios institucijas ar jos atstovus žiniasklaidos priemonės sulauks sankcijų. Reikėtų nuraminti kritikus pabrėžiant, kad ne bet koks nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas valstybe ar jos institucijomis galėtų sąlygoti atitinkamų sankcijų taikymą, tačiau tik toks, kuris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Bet kokiu atveju priskiriant informaciją neskelbtinos informacijos kategorijai atliekamas išsamus ir kompetentingas paskleistos informacijos vertinimas, reikalui esant, papildomai pasitelkiant atitinkamų sričių ekspertus.

Nereikėtų pernelyg supaprastinti šio proceso ir suniveliuoti nuomonės ir informacijos kategorijų. Apie informacijos cenzūrą apskritai negali būti net kalbos, nes primintina, kad cenzūra yra išankstinis informacijos vertinimas, atliekamas prieš ją paskelbiant, o ne paskelbtos informacijos vertinimas.

VIĮ pataisos tik užregistruotos, jos dar turės būti pateikiamos Seime ir svarstomos Seimo komitetuose. Neabejotina, kad vertinant VIĮ pataisų nuostatas, kaip įprasta teisėkūros procese, bus įvertintos suinteresuotų asmenų pastabos ir pasiūlymai. Iki VIĮ pataisų priėmimo konstitucingumo aspektu jas vertins ir Seimo Teisės departamentas, priklausomai nuo kurio išvadų, taip pat kitų asmenų pasiūlymų, gali būti atliekamos įvairios VIĮ pataisų korekcijos.

Birutė Keršienė

Visuomenės informavimo skyriaus vedėja

El. paštas birute.kersiene@rtk.lt

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.