2022 m. gruodžio 10 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Klausymasis ieškant tiesos. Popiežiaus Pranciškaus mintys, skirtos Pasaulinei žiniasklaidos dienai

2022-05-28
 
Popiežius Pranciškus

Popiežius Pranciškus

Mindaugas Buika
II VATIKANO SUSIRINKIMO SPRENDIMAS
Sekmadienį, kai Lietuvos Bažnyčioje švenčiamos į šventadienį atkeltos Šeštinės, Kristaus žengimas į Dangų, bus minima 56-oji Pasaulinė socialinės komunikacijos diena. Kad tai - svarbus įvykis Visuotinės Bažnyčios gyvenime, patvirtina faktas, jog II Vatikano Susirinkimo metu tarp visų visuomeninės veiklos sričių tik žiniasklaidai buvo paskelbtas atskiras dokumentas „Inter Mirifica". Jame, be kita ko, patvirtinama: „Kad būtų veiksmingiau stiprinamas įvairiopas Bažnyčios apaštalavimas visuomenės komunikavimo priemonėmis, vyskupų sprendimu visose pasaulio vyskupijose kasmet tebūnie skiriama viena šventinė diena tikintiesiems supažindinti su jų pareigomis šioje srityje ir kviečiama ta intencija melstis bei remti piniginėmis aukomis. Surinktos lėšos tebūnie skirtos palaikyti ir plėtoti Bažnyčios įkurtoms šios srities įstaigoms bei darbams, atsižvelgiant į viso katalikiškojo pasaulio reikmes". Tame dokumente pabrėžiama, jog Bažnyčia kviečia visus geros valios žmones, ypač tuos, kuriems šios žiniasklaidos priemonės pavestos, „stengtis ir siekti, kad jos būtų naudojamos vien žmonijos gėriui, nes jos likimas kasdien vis labiau priklauso nuo teisingo jų naudojimo". Krikščionys turi ypač rūpintis, kad naudojantis visuomenės komunikavimo galimybėmis būtų formuojama ir skleidžiama teisinga viešoji nuomonė pagal aiškias mūsų tikėjimo moralines nuostatas. Tradicinį kreipimąsi, skirtą Pasaulinei socialinei komunikacijos dienai, popiežiai kiekvienais metais skelbia sausio 24-ąją, kai Bažnyčios liturgijoje minimas šventasis vyskupas Pranciškus Salezas (1563-1622). Šį prieš 400 metų į amžinybę išėjusį žymų prancūzų kilmės Bažnyčios mokytoją, teologą ir publicistą popiežius Pijus XI paskelbė 1923-aisiais katalikų žurnalistų dangiškuoju globėju ir užtarėju, akcentuodamas iš jo raštų sklindantį išmintingą ir veiksmingą bei artimo meilės kupiną dvasinį vadovavimą sunkiu XVII amžiaus pradžios konfesinio ir politinio susipriešinimo laikotarpiu.
GERAS KOMUNIKAVIMAS IR DIALOGAS
Popiežius Pranciškus, ypač aktyviai dalyvaujantis žiniasklaidos veikloje ir remiantis katalikišką jos gyvavimą, šiemet laiške, skirtame Pasaulinei socialinės komunikacijos dienai, išsamiau aptaria klausymosi aspektą, svarbiausią siekiant gerai ir teisingai pateikti informaciją, todėl tam būtinas dialogas. Kreipimesi, pavadintame „Klausytis širdies ausimis", pirmiausia minimi Dievo ir žmogaus santykiai, primenamas apaštalo šv. Pauliaus patvirtinimas, kad „tikėjimas ateina iš klausymo" (Rom 10, 17). Klausymasis atitinka nuolankų Dievo stilių, žmogui paliekant daugiau laisvės Jam suvokti, nes Dievas kalbėdamas apreiškia save, o klausydamasis pripažįsta jį, kaip savo pokalbio partnerį, veda su juo nuoširdų meilės dialogą. Taigi, vienoje pusėje yra Dievas, kuris apsireiškia laisvai komunikuodamas, o kitoje - žmogus, iš kurio prašoma būti pasirengus klausytis siekiant jo išganymo. Viešpats tokiu būdu aiškiai kviečia į meilės sandorą, kad žmogus taptų tikru Jo atvaizdu ir panašumu, gebančiu išklausyti ir priimti ne tik Dievą, bet ir savo artimą. „Klausymasis savo esme yra meilės matmuo", - daro išvadą Šventasis Tėvas, pabrėždamas evangelizacinę to pojūčio reikšmę. Juk Jėzus nuolat kviečia savo mokinius pasitikrinti klausymosi kokybę, („tad žiūrėkite, kaip klausotės" (Lk 8, 18)), kad jie tinkamai ir rezultatyviai atliktų savo apaštalavimo užduotį. Be to, geras klausymasis yra susijęs ne tik su klausos organais, bet ir su visa žmogaus esybe, jo jausmais. Todėl kreipimesi, skirtame Pasaulinei socialinio komunikavimo dienai, daroma išvada, kad „tikroji klausymosi vieta yra širdis", pastebint, jog klausyti širdimi (corde audire) kvietė tiek žymusis Bažnyčios mokytojas šv. Augustinas, tiek artimo meilės ir gailestingumo skleidėjas šv. Pranciškus Asyžietis, raginęs savo vienuolijos brolius „palenkti širdies ausį".
Pabrėždamas, kad klausymasis yra labai svarbus žiniasklaidos srityje, kad tai yra „gero komunikavimo sąlyga", popiežius Pranciškus savo laiške paaiškina, jog visapusiškas žmogiškas bendravimas realiai vyksta tik ištikimai su nuoširdžiu atvirumu ir pasitikėjimu stengiantis betarpiškai gauti ir perduoti informaciją, išsiaiškinti kitų žmonių nuomonę ir pažiūras. Deja, pastaruoju metu ypač socialiniuose tinkluose vietoje tokio tikro dialogo vyksta monologų varžybos, kai kalba „kiekvienas sau" ir, užuot ieškojus tiesos bei gėrio, siekiama tik gauti pritarimą. Tuomet nesistengiama suprasti kitų žmonių išsakytus motyvus ir suvokti tikrovės sudėtingumą, bet „tiesiog laukiama kalbėjimo pabaigos, kad būtų galima bandyti primesti savo priešingą požiūrį", - rašo Šventasis Tėvas. Jis sako, kad tuomet visuomenės gyvenime formuojasi ideologinės takoskyros ir stiprėja teigiamų rezultatų neduodanti bevaisė opozicija. Tokio tariamo komunikavimo netgi negalima vadinti dialogu, nes tai - tiesiog „dviejų balsų monologas", kuris gali baigtis pavojingu susipriešinimu, ypač dėl pasitaikančių šokiruojančių replikų ar pasityčiojimo ir pajuokos iš pašnekovo. Popiežiaus Pranciškaus įsitikinimu, šis elgesys visiškai nepriimtinas gerai žurnalistikai, kurios užduotis - pateikti patikimą, subalansuotą ir išsamią informaciją, objektyviai, be išankstinio nusistatymo išsiaiškinus esamą padėtį. „Norint reportaže pilnai ir visapusiškai papasakoti įvykį, aprašyti patirtą tikrovę, būtina mokėti klausytis ir netgi, tikėtina, pakeisti savo nuomonę ar pradines prielaidas", - teigiama kreipimesi, skirtame Pasaulinei žiniasklaidos dienai. Siekiant užtikrinti, kad perduodama informacija būtų patikima ir svarbi tolimesnei proceso eigai bei priimamiems sprendimams, Šventasis Tėvas pataria žurnalistams nesitenkinti vienu atsitiktiniu šaltiniu, bet įsiklausyti į kelis balsus. Jis tai vadina „balsų simfonija", kad būtų geriau orientuojamasi situacijoje, skatinamas įžvalgumas, stengiantis atskleisti tiesą.
KANTRYBĖ IR BALSŲ SIMFONIJA
Gebėjimas įsiklausyti į visuomenės nuomonių įvairovę dabar yra itin vertingas dėl socialinių pandemijos pažeidimų bei ne mažiau dramatiškų karo Ukrainoje išbandymų. Esant tokiai padėčiai yra labai ryškus nepasitikėjimas vadinamąja oficialia informacija, kuri neretai ideologiškai pritaikoma valdančiųjų sluoksnių naudai, yra dalinė ir iškreipta. Popiežius Pranciškus tokią padėtį vadina „infodemija", nurodydamas įvairiais kanalais skleidžiamas netikslias bei specialiai suklastotas žinias (fake news), neatitinkančias tikrovės. Šiomis sąlygomis tiek globalioje erdvėje, tiek vietinės bendruomenės gyvenime labai aktualios yra pastangos siekti informacijos skaidrumo ir patikimumo, kad ją gavus būtų sprendžiamos socialinės bei politinės problemos vedant dialogą ar sudėtingas derybas, kuriomis siekiama tikro susitaikymo, darnos ir bendros gerovės. Šventasis Tėvas pripažino, jog kai kuriose situacijose klausymasis ir pastangos būti išklausytam gali pareikalauti didelės kantrybės, netgi kančios. Jis nurodė žymaus Vatikano diplomato kardinolo Agostino Kazarolio (Agostino Casaroli) „Kantrybės kankinystės" atvejį, vedant dialogą su Bažnyčiai priešiškais buvusiais Rytų Europos šalių komunistiniais režimais, kad būtų išsaugotos bažnytinės struktūros. „Tai būtina derybose su pačiais sunkiausiais pašnekovais, jų klausantis ir siekiant būti išklausytam, kad ir ribotos laisvės sąlygomis, siekiant užtikrinti kuo didesnį įmanomą gėrį", - teigia popiežius Pranciškus, neseniai išreiškęs norą susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kuris dėl Ukrainos naikinimo laikomas karo nusikaltėliu. Jis pabrėžė, kad „net ir tokiose sudėtingose situacijose klausymasis reikalauja kantrybės dorybės bei gebėjimo nustebti dėl išklausomo asmens atskleidžiamos tiesos, net jeigu tai būtų tik jos fragmentas".
Kreipimesi, skirtame Pasaulinei žiniasklaidos dienai, paminėta išklausymo bei patikimos informacijos svarba ir sprendžiant aštrias dabarties ekonomikos problemas, kai vis labiau kyla kainos, didėja infliacija, esant energetikos bei apsirūpinimo maistu nepritekliams, plečiantis skurdui įvairiuose visuomenės sluoksniuose. „Priverstinės migracija taip pat yra sudėtinga problema", - rašo Šventasis Tėvas, pripažindamas žurnalistų siekį įveikti išankstinį priešišką nusistatymą migrantų atžvilgiu. Taip veikiant socialinei komunikacijai vystoma kiekvienai šaliai priimtina migracijos politika, atsižvelgiant į svetimšalių lūkesčius ir kančias bei juos priėmusios visuomenės poreikius ir galimybes. Baigdamas laišką, popiežius Pranciškus atkreipia dėmesį į klausymosi Bažnyčioje reikšmę, cituodamas žymaus vokiečių protestantų teologo Dytricho Bonhioferio (Dietrich Bonhöffer) mintį, jog kitų „turime klausytis Dievo ausimis, kad galėtume kalbėti Dievo žodžiu". Taigi, kas nemoka ar nenori klausytis savo brolio, netrukus nebegalės klausytis ir Dievo. Prasidėjusiame sinodiniame procese Bažnyčioje yra dar svarbiau vesti dialogą tarp brolių ir seserų įsiklausant vieniems į kitus, kad būtų išvengta aštresnio susipriešinimo, žinant skirtingą vietinių Bažnyčių padėtį įvairiuose regionuose. Vienybė reikalauja ne vienodumo, monotonijos, bet balsų įvairovės ir gebėjimo išgirsti kiekvieną balsą, įsiklausant į kitus siekiant darnos. Pasitelkdamas muzikos terminus, Šventasis Tėvas daro reikšmingą išvadą: „Suvokdami, kad dalyvaujame bendrystėje, kuri mus pranoksta ir įtraukia, galime iš naujo atrasti simfonišką Bažnyčią, kurioje kiekvienas žmogus gali giedoti savo balsu, priimdamas kaip dovaną kitų balsus, kad išreikštų Šventosios Dvasios kuriamą visumos harmoniją".
FAKTŲ TIKRINIMAS IR MELO DEMASKAVIMAS
Maždaug tuo pat metu, kai buvo paskelbtas kreipimasis, skirtas Pasaulinei socialinio Komunikavimo dienai, popiežius Pranciškus susitiko su konsorciumo „Catholic fact checking" („Katalikiškas faktų tikrinimas") atstovais. Ši organizacija, vienijanti kelis tarptautinės katalikų žiniasklaidos tinklus, padeda informacijos priemonių vartotojams atpažinti netikras ar sąmoningai klaidinančias žinias. Sausio 28 dieną Vatikane vykusiame susitikime Šventasis Tėvas vėl paragino žurnalistus būti ištikimus tiesai, gerbti skaitytojus ir žiūrovus. Tai ypač aktualu dabar, ideologinių nuostatų persmelktame informacijos pasaulyje. Jis priminė popiežiaus Pauliaus VI mintis, išsakytas 1972 metų kreipimesi, skirtame Pasaulinei žiniasklaidos dienai, kad šiais laikais daug žmonių savo požiūrius ir vertinimus formuoja pagal iš spaudos ar televizijos ateinančias idėjas bei siūlymus ir tai gali sąlygoti didesnę darną. Tada, prieš pusę amžiaus, išsakytas šv. Pauliaus VI požiūris, kad žiniasklaidos užduotis daug platesnė nei tik pranešti, nes įvykius reikia susieti su aplinkybėmis, ištirti priežastis, įvertinti galimus padarinius, ir tai yra aktualu šiandien. Visa tai iš žurnalistų reikalauja griežtos metodikos, nes jie turi atidžiai stebėti faktus, juos tikrinti, kritiškai vertinti gaunamos informacijos šaltinius ir perduoti objektyvias savo išvadas. Taigi, atsakomybės našta yra tikrai sunki, nes pranešėjas ne tik turi perduoti surinktus įvykio faktus, bet ir reikiamai paaiškinti jų priežastis bei pasekmes, pateikti komentarus, reikalingus teisingam žinių suvokimui ir vertinimui. Popiežius Pranciškus sakė, kad jo pirmtako minėti nurodymai dėl komunikacijos išsamumo bei santykio su tiesa, nors yra apibendrinti, bet išliko svarbūs, ypač žinant, kad dabar reikia pasipriešinti internete sklindančiai dezinformacijai, demaskuoti įvairaus pobūdžio melagienas. Tai daro į konsorciumą „Catholic fact checking" susivienijusios katalikiškos žiniasklaidos interneto svetainės, šiam tikslui pasitelkdamos patyrusius ekspertus.
Pateikdamas savus siūlymus šios veiklos tobulinimui, Šventasis Tėvas susitikimo dalyviams sakė, kad pirmiausia reikalinga bendrystė kuriant žiniasklaidos tinklus, dalijantis įgūdžiais ir įnašais, stengiantis, kad informacija būtų efektyvi ir teisinga, būtų vengiama jos iškraipymo. Dabar, kai yra didelis ideologinis visuomenės susiskaldymas, nuomonių priešingumas, vieningas krikščionių žurnalistų tiesos siekis yra reikšmingas liudijimas. Pasaulyje plintant vadinamajai „infodemijai", nepasitikėjimą sukeliančiam sufalsifikuotų ar net sugalvotų naujienų proveržiui, krikščionims, besidarbuojantiems žiniasklaidoje, reikia vienyti jėgas, kad būtų užtikrinta tiksli ir teisinga informacija, ypač reikalinga silpniausiems ir labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Reikia žinoti, kad būti tinkamai informuotam, gauti reikiamą žiniasklaidos pagalbą teisingam situacijos supratimui, remiantis patikrintais faktais ir profesionaliais vertinimais, o ne melagienas, yra kiekvieno žmogaus teisė. Todėl krikščionys žurnalistai, kuriuos jau pats tikėjimas skatina stoti prieš neteisybę ir melą, turi ryžtingai kovoti prieš įvairaus pobūdžio dezinformaciją, paneigti netikras naujienas ir pastangas manipuliuoti jomis, netgi kartais pasitelkiant įtakingus, bet ne visada sąžiningus asmenis. Niekada negalima pamiršti fundamentalaus skirtumo tarp informacijos ir ją priimančių žmonių, kuriuos būtina gerbti, net jei jie pasirengę patikėti klaidinančiomis žiniomis, dažnai neturėdami aiškaus supratimo ar nesuvokdami atsakomybės dėl jų priėmimo, tvirtino popiežius Pranciškus. Jo įsitikinimu, krikščionys žurnalistai turi vykdyti savo pašaukimą Evangelijos stiliumi, tiesti tiltus, skatinti susitaikinimą ir, žinoma, vadovautis tiesa. „Juk tikrovė visada sudėtingesnė, nei mes manome, todėl visada turime gerbti abejones, rūpesčius ir klausimus, kuriuos kelia žmonės, - teigė Šventasis Tėvas - Turime juos lydėti niekad neatmesdami ir visada vesdami dialogą su įvairių nuomonių reiškėjais".
PIRMENYBĖ ETIKAI, O NE KOMERCIJAI
Informacijos srityje besidarbuojantys krikščionys turi būti pirmieji, kurie vengtų susipriešinimą skatinančio mentaliteto, padėties suprastinimo ir dėtų pastangas, kad žiniasklaidoje būtų stengiamasi atsakyti į visus klausimus bei prieštaravimus nuoširdžiai, sumaniai bei pagrįstai. Taip aiškindamas popiežius Pranciškus tuomet pirmiausia minėjo pandemiją, sakydamas, jog tiksli bei teisinga informacija reikalinga apie COVID-19 vakcinas, kad nebūtų kokio nors mistifikavimo ir sveikatos priežiūra būtų užtikrinta visiems. Tačiau tiesos paieška, faktų tikrinimas ir tinkamas pateikimas yra reikalingas visose sferose, į kurias susitelkia visuomenės gyvenimą išsamiai pristatanti žiniasklaida. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad toks siekis yra tarsi priešnuodis tiems algoritmams, kurie žiniasklaidoje yra nukreipti tik į komercinės naudos didinimą, kadangi negalima pasiduoti pelno troškimui, ekonomikos bei politikos galingųjų interesams. Žiniasklaida turi skatinti informuotos, teisingos, stabilios ir tvarios visuomenės kūrimą, o tam reikalingos tvirtos etinės nuostatos, kad būtų išvengta ekstremizmo ir radikalizmo pavojų. Nurodydamas, kad „tiesa apvalo", popiežius Pranciškus sakė, jog krikščionims tiesa niekada nėra tik sąvoka, susijusi su dalykų vertinimu, bet viso gyvenimo pagrindas. Jis priminė, kad Šventajame Rašte aiškiai patvirtinama, jog tiesa išreiškia žmogiškojo tvirtumo ir pasitikėjimo nuostatas ir jos tikrasis šaltinis yra gyvasis Dievas. Todėl visiškai suprantama, kodėl Jėzus galėjo pasakyti: „Aš esu tiesa" (Jn 14, 6). Ją vis iš naujo atrandame bei patiriame, kai išgyvename savyje kaip ištikimybę bei patikimumą To, kuris mus be galo myli ir aukojasi, kad išganytų. Kviesdamas žurnalistus tarnauti tiesai, Šventasis Tėvas sakė, jog tai reiškia, kad pranešimuose ir komentaruose būtų stiprinama bendrystė ir taika. Žiniose pirmiausia turi būti pristatomi tie, kurie skatina susitaikymą ir visų gerovę, o ne tie, kurie izoliuoja, atskiria, skaldo ir beprasmiškai prieštarauja. Žiniasklaida neturi palaikyti dalykų, kurie veda į konfliktus, bet tuos, kurie padeda juos taikiai spręsti. Reikia iškelti šių dienų herojus, kurie tyliai, bet pasiaukojančiai stengiasi padėti vargšams ir silpniesiems, kad jie išlaikytų viltį ir rastų savo vietą gyvenime, suteikiančiame daugybę galimybių saviraiškai, nešančiai naudą visiems.
 
 Rubrika Savaitės tema yra SRTRF projekto dalis.
 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-07-01 12:48
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Skaitytojas

2022-06-10 12:03

Katalikiškai spaudai reikėtų persitvarkyti. Kadangi bažnyčias lanko daugiausia pagyvenę senjorai, jiems labai sunku suprasti, kas spausdinama "Artumoje', "XXI amžiuje" ir kt. leidiniuose. Reikia rašyti aiškiau, trumpiau, suprantamiau.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Skaitytojas

2022-05-31 11:57

Mintys protingos, tiktai tekstas per ilgas,sunkiai ir nuobodžiai skaitomas. Reikėtų laikraščiui spausdinti kuo trumpesnes „paklodes“, pasigailėti skaitytojų, kurių ir taip jau yra mažai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media