2024 m. balandžio 20 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Dr. Algirdas Kavaliauskas: Ir turime, ką turime – niokojamą, žalojamą, teršiamą gimtąją kalbą

2023-04-15
 
Dr. Algirdas Kavaliauskas

Dr. Algirdas Kavaliauskas

Dr. Algirdas Kavaliauskas,
Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas, LŽS narys

 

Iš senovės gerai žinoma sparnuota, laki frazė, kurią išgirdau iš tėvų baigiantis karui. Lietuviškumas - mūsų alfa ir omega. Tai buvo laisvę ir savo kraštą mylintys žmonės. To mokino ir mus, savo vaikus. Praeitin, bet ne užmarštin nuplaukė sunkūs, švininiai debesys, kai Lietuvos padangėje vėl sušvito Nepriklausomybės saulė. Bet praeities negalima užmiršti, be jos nebūna ateities.
Po Nepriklausomybės atgavimo praėję dešimtmečiai rodo, kad turime kuo pasidžiaugti. Tačiau privalu nepamiršti, kad neatsakingai, neapgalvotai elgdamiesi galime ir daug ką prarasti, pvz., gimtąją kalbą, jeigu į valdžią ateina neatsakingi politikai, menko išprusimo valdininkai ar šiaip gerklingi visuomenės veikėjai, neretai net žalio supratimo neturintys apie lietuvių kalbą. Matote, net su dviejų universitetų chemiko diplomais specialistui nebūtų patikėta kokia nors sunegalavusio paciento operacija, o tvarkyti kalbos reikalus, pasirodo, gali ne kalbininkas, net apskritai ne humanitaras. Ir turime, ką turime - niokojamą, žalojamą, teršiamą gimtąją kalbą. Matyt, laukiama kol sustiprės hibriukų karta, jau hibridinės kalbos išugdyta, ir su lietuvių kalbos išnykimu nusibaigs, nusigaluos lietuvybė. Negina jos net Konstitucinis šalies Garantas. Vargšė daug kentėjusi lietuvių kalba, kurios jau nebeišgelbės lietuviškas kaimas. Bent jau vyresnės kartos lietuviai taip supranta valstybinei kalbai naikinti priimtus ir Prezidento nevetuotus įstatytus bei naujai ruošiamus įvairių dokumentų projektus.
Didelį nerimą kelia šalies viešoje erdvėje pasireiškianti bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sumaištis, valstybinės kalbos ignoravimas. Pasižiūrėkime į šalyje vykstančius viešuosius renginius.
Sakysime, valstybinės lietuvių kalbos komisijos dokumentuose išvardinti nevartotini svetimžodžiai. Jiems randame lietuvišką atitikmenį. Žinoma, kas nori, tas randa, jeigu dar jo nežino. O kiti nežino ar nenori žinoti, neieško, nesivargina pasigilinti į gimtosios kalbos klausimus. Na, ir kas? Ogi nieko! Kaip LRT Sveikinimų koncertuose anūkai su proanūkiais reklamuojami, taip ir toliau reklamuojami. Paėmiau mūsų viešoje erdvėje dešimtmečius sutinkamus slavizmus. Jų daugiau negu kitas gali įsivaizduoti. Visagino „Verdenės" gimnazijos gimnazistai surinko svetimybių, paplitusių Rytų Lietuvoje, sąrašą. Išleista reikalinga knyga. Arba imkime sporto komentatorių, pvz., krepšinio varžybų, kalbą. Kartais girdime tokį absurdą: krepšininkas prasiveržė po krepšiu - Iš viršaus! Daugiau jokių paaiškinimų, ką jis ten darė iš to viršaus... Dar, tiesa, po trumputės pauzelės sekė - Oooo... Galima suprasti: štai koks aš gudrutis, nemoku lietuvių kalbos, nežinau krepšinio žaidimo taisyklių, bet vis tiek mikrofono nepalieku. Ta paslaptis irgi nesunkiai įmenama... O kol kas skirsto dėjimus į krepšį iš viršaus nuo dėjimų iš šono ir iš apačios. Žinoma, jeigu tokie būtų galimi. Kai kalba šalyje niokojama, atrodo, viskas galima. Kai kuriose sporto varžybose komentatoriai nesąmonių stengiasi išvengti, vis dėlto tai valstybinė televizija, o ne privatus „kromelis". Tačiau dažnai to nepaisoma. Nepaisoma todėl. kad tie, kurie privalo paisyti, patys nepaiso.
Seimas leido ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba. Lietuvos Konstitucijos pažeidimas. O gal tai ne LR Seimas?.. Asmenvardžiuose atsiranda ne tik svetimos raidės, bet svetimi dviraidžiai ir t. t., ir pan. Anot specialistų, Lietuvoje niekas nebegarantuoja valstybinės kalbos apsaugos, menkinamas sampratas, kad lietuvių kalba yra Lietuvos žmonių kultūrinio ir socialinio savitumo, tautos orumo raiškos ir visuomenės vienijimo pagrindas, vienas iš svarbiausių valstybės suverenumo ir vientisumo požymių,
Kaip žinome, žuvis genda nuo galvos...
Atrodo, kad dalis seimūnų nebesuvokia, kas mūsų valstybėje darosi. Ne taip seniai išvengėme dvikalbystės ar daugiakalbystės įteisinimo, kėlusių pavojų mūsų tautiniam identitetui, tai, vaizdžiai pasakykime, grobuonis erelis vėl kelia galvą. Negi Lietuvos rinkėjai tikrai neraliuota gyvulių banda (prisimenate, apie tai anksčiau rašė Lietuvos spauda. O nuo savęs dar pridėsiu) gyvulių banda belaukianti, kol juos sugins į skerdyklą, kitaip tariant, nutautins.
Spaudoje buvo pastebėta: „dabartinė Seimo dauguma tęsia jau ankstesnio Seimo pradėtą pražūtingą Konstitucijos ignoravimo ar/ir revizavimo darbą, palaiminus buvusiam Konstitucinio teismo pirmininkui ponui Žalimui ir tylint dabartiniam pirmininkui..." (L A, 2023 03 26). Iš savo daugiau kaip pusės amžiaus pedagoginio darbo su Lietuvos jaunimu /gimnazistai, studentai/ patirties drįstu pastebėti, kad, jeigu rinkėjas būtų žinojęs tokius būsimų seimūnų nusiteikimus dėl valstybinės lietuvių kalbos - lietuvių identiteto tautos stuburo žalojimo, tai nemažai jų, dabartinių seimūnų, nebūtų buvę išrinkti į Lietuvos Seimą. Manau, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose Lietuvos rinkėjai bus atidesni ir reiklesni kandidatų vertybinėms nuostatoms.
Kaip žinome, Konstitucija visiems leidžia reikšti savo nuomonę. Tačiau Konstitucinės pataisos priimamos referendumu, o ne verslininkų susitarimu, nors būtų nurodoma ir labai kilni intencija.
Aptariant dabar Seime atsidūrusio svarbiausio lietuvių tautos dvasinės kultūros elementą, - valstybinės kalbos Lietuvių kalbos instituto Mokslo Tarybos įstatymo projektą, norime pabrėžtinai pasakyti, kad pritariame Lietuvių kalbos instituto nuomonei.
Lietuviais gimę, jais norime ir būt!

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-04-15 09:33
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media