Savaitės tema

Prieš Kalėdas skaitytojus pasiekė antrasis šių metų almanacho „Žurnalistika" numeris.

Už lango - graži balta žiemužė (nors jau ne visur) nuteikia labai šventiškai, laukiant didžiųjų metų švenčių. Gamtos grožis trumpam atitolina nuo minčių, kiek netekčių, skausmo, problemų tenka pakelti pasaulinei žurnalistų bendruomenei, ypač Ukrainoje, kur žmonės, krentant bomboms į jų namus, kaunasi su nuožmiu priešu ir bando išgyventi be šviesos, šilumos ir maisto.

Kremliaus melagingos propagandos malūnai nesustodami sukasi ir desperatiškai pučia pasauliui miglą į akis. Informacinis karas vyksta paraleliai su tikru karu viduryje Europos. Tad šiame numeryje daug dėmesio skyrėme dezinformacijos problemai, kuri kaip nuodingos dujos: nematai, bet patiri kenksmingą poveikį. Dezinformacija ir manipuliacijos kelia didelius iššūkius šalies demokratijai, o melagingos informacijos mastai auga neįtikėtinu greičiu. Štai 2021 metais Lietuvą pasiekė net 30 proc. daugiau klaidinančio informacinio turinio lyginant su 2020-aisiais.

Karai, kariniai konfliktai, krizės dėl pandemijos, migrantų antplūdžio - iššūkiai žurnalistikai, nes tenka įveikti daug barjerų, siekiant objektyviai informuoti visuomenę. Apie šias žurnalistikos aktualijas šiemet diskutuota tarptautiniame žurnalistų forume Druskininkuose, kurį organizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su ilgamečiu partneriu - Vokietijos Friedricho Eberto fondu.

Informacijos paieškos ir objektyvumo problemą ekstremaliomis sąlygomis tenka išbandyti daugelio šalių žurnalistams, ir ne tik ten, kur vyksta karas ar net nekvepia spaudos laisve. Žurnalistai pastebi, jog pastaraisiais metais demokratiniai principai panaudojami tarsi tiems patiems principams paneigti. Pavyzdys - tarptautinės organizacijos, spaudos laisvės prievaizdai, dar iki karo kritikavo Ukrainą, uždraudusią šalyje propagandinius rusiškus kanalus, neva tai spaudos laisvės pažeidimai. Kartu tos pačios organizacijos aiškina, kad propagandos kanalai neturi nieko bendro su žurnalistika, ir neturi būti siejami su spaudos laisvės varžymais.

Apie šiandienos iššūkius žurnalistikai diskutuota ir Lietuvos žurnalistų sąjungos XVIII suvažiavime, įvykusiame lapkričio mėnesį. Per 400 narių vienijanti organizacija suvažiavime pasitvirtino ateities veiklos gaires, savo programą pristatė ir naujai ketverių metų kadencijai išrinktas pirmininkas Dainius Radzevičius. Almanache pateikiame visą suvažiavimo medžiagą su gausiomis iliustracijomis.

Vienas iš didžiausių iššūkių Lietuvos žurnalistų bendruomenei - tai išsaugoti nusistovėjusią žiniasklaidos savireguliacijos tvarką. Lapkritį daugiau kaip 100 žiniasklaidos priemonių, joms atstovaujančios asociacijos bei žurnalistų profesinės sąjungos kreipėsi į visas Seimo frakcijas, prašydamos nesvarstyti ir nepriimti Kultūros komiteto teikiamų projektų, kuriais siūloma pertvarkyti žiniasklaidos savireguliacijos institutą - Visuomenės informavimo etikos komisiją.

Po šio žurnalistų kreipimosi Seime lapkričio paskutinę savaitę buvo atidėti šio projekto svarstymai.

Į šią situaciją sureagavo ir Europos žurnalistų federacija, perspėjusi, jog Lietuva, šiuo metu užimanti devintąją vietą Pasauliniame spaudos laisvės indekse, gali drastiškai nukristi reitinge, jei tokios pataisos būtų priimtos.

Be laisvos žiniasklaidos ir profesionalios žurnalistikos visuomenei gresia būti netinkamai informuotai, prarasti informacinį demokratijos ramstį ir galiausiai pačią demokratiją. Todėl demokratišką aplinką puoselėjančiai valdžiai turėtų rūpėti šio demokratijos ramsčio būsena ir ypač ekonominės sąlygos, kuriose tarpsta žiniasklaida, kad dėl silpno ramsčio nekiltų keblumų demokratijai. Neišnaudotas galimybes stiprinti Lietuvos žiniasklaidą analizuoja Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis.

Skaudžia tema - apie sumenkusį žurnalisto profesijos prestižą kalba LŽS pirmininko pavaduotojas, Darius Lukoševičius. Per pastaruosius tris dešimtmečius pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje sumenko nuo 70 proc. iki varganų 20 proc. Panaši situacija ir kitose Vakarų pasaulio demokratijose. Tam yra ir objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Ar gali žurnalistika atsigauti, susigrąžinti prestižą? Pasak D. Lukoševičiaus, gali, bet laukia sunkus ir ilgas kelias. „Prarasti pasitikėjimą yra lengva. Kol kas einame keliu, kurį taikliai apibūdino Frankas Zapa. "Žmonės, kurie nemoka rašyti, ima interviu iš žmonių, kurie nemoka kalbėti, žmonėms, kurie nemoka skaityti",- rašo žurnalistas.

Tačiau žurnalistams ir žurnalistikai niekada nebus lengva - iš savo amžiaus išminties aukštumų teigia Domas Šniukas, šiemet pažymėjęs garbingą 90 metų sukaktį. Už pagarbą žurnalistikos profesijai, istorijai ir vertybėms D. Šniukas įvertintas Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos premija „Žurnalistikos metraštininkas". Apie žurnalistiką, gyvenimą, istoriją su D. Šniuku interviu kalbasi kolegė Daiva Červokienė.

Dėmesį visada patraukia žurnalistų kelionės. Čia nepralenkiami LŽS Kelionių žurnalistų klubo nariai, vadovaujami pirmininko Gerimanto Statinio. Šis klubas kartu su Lietuvos geografų draugijos nariais šiemet įgyvendino įspūdingą ekspediciją į JAV šiaurinę dalį, Aliaską, tas vietas, kur profesorius Kazys Pakštas svajojo įkurti atsarginę Lietuvą - Dausuvą. Ekspedicija buvo pavadinta „Brydė". Tai poeto Kazio Bradūno eilėraščio mintis - metafora, kuri puikiai įprasmina žmogaus nueitą kelią ir paliktą paskui save pėdsaką, tarsi brydę rasose.

Ši graži metafora tinka ir man atsisveikinti su Jumis, mieli skaitytojai. Septynerius metus redagavau „Žurnalistikos" almanachą, laikas kelti sparnus ir imtis naujų kūrybinių projektų. Esu labai dėkinga Lietuvos žurnalistų sąjungai ir Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę sudaryti ir redaguoti unikalų, vienintelį spausdintą Lietuvos žurnalistų bendruomenės metraštį. Išleista 14 „Žurnalistikos" numerių, šis - paskutinis. Nuoširdžiai dėkoju redakcinei kolegijai, Spaudos fotografų klubui, ištikimai autorių komandai, visiems kolegoms už kūrybinius darbus, pagalbą kuriant almanacho numerius. Ačiū šauniam leidyklos „Kriventa" kolektyvui, su kuriais išgyvenime septynerius įtempto, bet įdomaus darbo metus. Dėkoju Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris kasmet teigiamai įvertindavo almanacho projektus ir skirdavo finansavimą. O labiausiai ačiū Jums, mieli skaitytojai, kad atsiversdavote „Žurnalistiką"! Kuo geriausios visiems kloties 2023 metais ir sėkmingo starto naujai almanacho „Žurnalistika" komandai.