2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Radijas

*print*

Archyvas :: Vidmantas Valiušaitis: 1990 m. spalio 1 d. komentaras "Laisvosios Europos radijui"

2021-01-13
 
Vidmantas Valiušaitis

Vidmantas Valiušaitis

Vidmantas Valiušaitis

 

ATREMTI PROVOKACIJAS
Stebint Lietuvos valstybės kristalizavimosi procesą nuo Sąjūdžio gimimo 1988 birželio 3-ąją iki pastarųjų dienų, dėmesį patraukia tam tikri dėsningumai. 
Kiekvieną tvirtesnį žingsnį nepriklausomybės įgyvendinimo link paprastai palydi juodos reakcijos arba įvairiausių provokacijų šuoras. Užtenka prisiminti su kokiu nepasitikėjimu bei įtarumu oficialiųjų sluoksnių bei masinės informacijos priemonių buvo sutiktas Sąjūdžio atsiradimas. Vėliau didžiulį poveikį visuomeninės sąmonės atbudimui turėjusį pirmąjį Sąjūdžio suvažiavimą sekė "garsusis" LKP CK plenumas, kuriame kaip atviri Lietuvos valstybingumo priešininkai iškilo Gureckas, Kuolelis, Švedas ir kiti. 
1989-ųjų Vasario 16-osios Sąjūdžio deklaracija, kurioje pirmą kartą atvirai buvo išreikštas nepriklausomybės siekis, lydėjo "Pravdos" išpuoliai bei insinuacijos prieš Sąjūdį ir Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį. Praėjusių metų rugpjūčio 23-osios Baltijos kelio akcija iššaukė Sovietų Sąjungos kompartijos Centro komiteto oficialų pareiškimą, kuriuo jau atvirai grasinama panaudoti jėgą. 
Pagaliau - Lietuvos nepriklausomybės deklaravimo š.m. kovo 11-ąją pasekmė - ekonominė Lietuvos blokada. O kur dar nesibaigiantis karinės jėgos demonstravimas, pastatų grobimas, mįslingas, net atvirai provokuojantis, sovietinio periodo paminklų nuteriojimas. 
Įvairūs mėginimai diskredituoti Lietuvos valstybingumą, pabrėžti mūsų politinį "nebrandumą", suniekinti visuomeninį gyvenimą pasaulio bendrijos akyse nesibaigia nė dabar, kada ypač reikalinga visuomenės rimtis, pilietinis susiklausymas, politinė išmintis ir apdairumas. Kadangi kaip tik šiuo metu, kad ir labai sunkiu Lietuvai, ima rodytis tam tikrų viltingų ženklų - tiek Rytuose, tiek Vakaruose.
Rytoj Maskvoje numatytas Lietuvos derybų komisijos konsultacinis susitikimas su Sovietų Sąjungos atitinkamo rango delegacija. Tuo metu Niujorke Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimą praėjusią savaitę iškėlė Islandijos ir Danijos delegacijos. Galimas daiktas, kad tai bus ne vieninteliai šiame tarptautiniame forume mūsų bylą remiantys balsai. Ir štai kaip tik šiuo atsakingu, galima sakyti, kritišku Lietuvai istorijos momentu, pilietinės brandos egzaminus tenka laikyti ir visuomenei. Sunkus metas ne vien politikams. 
Nelengvai, bet vis dėlto pavyko išvengti politinės kilpos, kurią buvo paspendusi viena Sovietų Sąjungos-Šveicarijos firma, išrūpinusi izoliuotiems nuo pasaulio Lietuvos futbolininkams komercinę kelionę į Pietų Afriką. Kokie būtų šios neįvykusios kelionės politiniai rezultatai Lietuvai - nuspėti nesunku. Sunkiau yra prognozuoti kai kurių Lietuvos spaudoje pasirodžiusių publikacijų politines pasekmes, kurios, priešiškų mūsų nepriklausomybei jėgų, gali būti lengvai atgręžtos prieš mus pačius. 
Štai, pavyzdžiui, Šaulių sąjungos laikraščio "Trimitas" pirmajame numeryje skonėjamasi Musolinio citatomis, o kitame numeryje jau atvirai garbinamas vadizmas ir šaukiamasi "tvirtos rankos". Nors pačių Musolinio citatų turinys, atrodytų, visiškai nekaltas, bet tai jau patogus precedentas apkaltinti šaulius fašistinių laikų ilgesiu. 
Apgailėtiną antisemitinę publikaciją paskelbė Klaipėdos krašto savaitraštis "Mažoji Lietuva" (38 nr.), kurią vargu ar galima vertinti kitaip, kaip piktą provokaciją, juodašimtiškų užmačių insinuaciją žydų tautos siekimu valdyti pasaulį ir Lietuvą. Dėl šios publikacijos iš parlamento tribūnos pasisakė ir Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, pabrėžęs, kad tokių publikacijų tikslas turi būti labai aiškiai matomas ir įvardijamas: "Mūsų priešininkams tai pretekstas kalbėti apie mus kaip apie šalį, kurioje, einant į nepriklausomybę, eksponuojamas antisemitizmas. <...> Senojo saugumo ranka čia labai nuogai parodyta". Būdinga, kad minėtoji abiejų tautų - žydų ir lietuvių - orumą įžeidžianti publikacija pasirašyta akiplėšišku pseudonimu: "Tavo brolis".
Pažintinė smalsa nusvėrė politinį apdairumą ir "Atgimimo" puslapiuose. Praėjusios savaitės numeryje pasirodė ištrauka iš Salmono Ruždžio skandalingojo romano "Šėtono žodžiai", kurį musulmonų fundamentalistai vertina kaip arabų pasaulį įžeidžiantį kūrinį. Jau kitą dieną informacinė agentūra Post factum išplatino informaciją visai Sovietų Sąjungai apie šio kūrinio ištraukų publikavimą lietuviškame savaitraštyje, tuo būdu išplėsdama Lietuvos nedraugų ratą.
Mūsų nepatirtis, kartais tiesiog nesusigaudymas, iš pirmo žvilgsnio, nekaltuose, o iš tiesų - gana apgaulinguose ir klastinguose dalykuose, ateityje gali turėti skaudžių pasekmių. Mums turi rūpėti kaip padaryti draugais arba sąjungininkais savo priešininkus, bet jokiu būdu ne atvirkščiai. 
Praėjusių metų pabaigoje nelemtas antisemitinis ekscesas Klaipėdoje nuskambėjo per pasaulį gerokai garsiau nei to buvo vertas. Ta proga Lietuvos žydų kultūros laikraštis "Lietuvos Jeruzalė" (nr.2) rašė: "Mes klausiame: Kam Lietuvoje naudingi antisemitiniai veiksmai? Ar jie parankūs lietuvių tautai, kuri siekia užimti garbingą vietą tarp civilizuotų Europos tautų ir šalių? Argi antisemitiniais ekscesais galima nūnai užsitarnauti pagarbą pasaulio tautų akyse?" 
Atsakymas vienareikšmis. Todėl pasiteisinimas destruktyvia priešiškų mums jėgų veikla nėra pakankamas. Norint apginti savo laisvę ir nepriklausomybę reikia rasti jėgų ir galimybių atremti provokacijas ir destruktyvų veikimą. Kitaip visos mūsų apeliacijos dėl valstybingumo paliks tik aikštinga retorika.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-01-13 13:38
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media