2023 m. vasario 2 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Seimo narys Robertas Šarknickas: „Įvairių žiniasklaidų atstovai pyktelėjo. Kėsinimasis į žodžio laisvę“

2022-11-18
 
Seimo narys Robertas Šarknickas

Seimo narys Robertas Šarknickas

Dažnai girdime, kad valstybės valdyme svarbiausia yra demokratija, kai sprendimai priimami vadovaujantis daugumos balsais, atsižvelgus į mažesnių interesų grupių nuomonę. Kitaip tariant, demokratija - mechanizmas, kuris geba laviruoti tarp skirtingų nuomonių ir rasti, ko gero, visoms pusėms palankiausią sprendimą. Pirmas Lietuvos Konstitucijos straipsnis skelbia, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Taigi visur, taip pat ir Seime, demokratija yra pagrindinė ir pamatinė vertybė.
Demokratijos sąvoką dažnai mini ir valdančioji dauguma, tačiau kai kurie jos veiksmai yra visiškai priešingi deklaruojamoms vertybėms. Vienas iš pavyzdžių - naujausios Visuomenės informavimo įstatymo pataisos.
Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekė Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama peržiūrėti visą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ir savitvarkos institucijų reglamentavimą. Vienas iš konkrečių pokyčių - keičiama Visuomenės informavimo etikos komisijos sudėtis. Dabartiniame įstatymo projekto variante siūloma, kad komisiją sudarytų 9 nariai: 3 Medijų tarybos atstovai, 1 - LRT, 2 - žurnalistų sąjungų ir 3 atstovai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos. Turbūt paklaustumėte, na, ir kas? Tad įstatymo pataisomis siūlomą Visuomenės informavimo etikos komisijos sudėtį susiesiu su pirmoje pastraipoje aptartu demokratijos mechanizmu.
Rodytųsi, jokio kriminalo nėra - Visuomenės informavimo įstatymo projektas Seime buvo pateiktas, Kultūros komitete - apsvarstytas, o dabar laukia svarstymo Seimo posėdyje. Viskas, atrodytų, tvarkinga. Visgi, viskas kiek kitaip - demokratija čia laikoma užminta kitoje vietoje. Vienas demokratijos įgyvendinimo būdų įstatymų leidžiamojoje valdžioje yra darbo grupės, kuriose teisės aktas kuriamas ar keičiamas dalyvaujant skirtingoms interesų grupėms, siekiant maksimalaus kompromiso. Ne išimtis ir šios Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai, kaip geriausiai savo darbą išmanantys specialistai ir geriausiai dabartines įstatymo spragas suprantantys asmenys, daugiau nei vienus metus dirbo prie šio projekto, jį kūrė ir galop sutarė dėl galutinio varianto, kurį pateikė Seimui. Tačiau tas variantas, kaip, ko gero, teisingai supratote, nebuvo toks, koks šiuo metu yra teikiamas svarstyti Seimui.
Darbo grupės rezultatas toks, kad vieno svarbiausių žiniasklaidos savireguliacijos organų - Visuomenės informavimo etikos komisijos, kurioje svarstomos žurnalistų etikos bylos, - sudėtis buvo visiškai kitokia, kur dauguma žiniasklaidos priemonių turėjo savo atstovus. Pagal darbo grupės sudarytą projektą, Visuomenės informavimo etikos komisiją turėjo sudaryti visų (ne tik 3, kaip siūloma dabar) Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai, 1 LRT ir 3 Medijų tarybos atstovai. Toks modelis, darbo grupėje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų susitarimu, būtų atstovavęs visos šalies žiniasklaidos interesams. Kas įvyko, kad Seimui teikiamas svarstyti projektas kitoks nei susitarė patys žiniasklaidos atstovai?
Darbo grupės pateiktas pasiūlymas buvo nepalankus nacionaliniam transliuotojui, kurio įtaka priimant sprendimus, turint tik vieną narį Visuomenės informavimo etikos komisijoje, yra itin nedidelė. LRT pateikė pasiūlymą, kuriame sumažinamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovų skaičius iki trijų - tokiu būdu vienas balsas, esant mažiau narių komisijoje, turi didesnę procentinę įtaką priimant sprendimus. Šis pasiūlymas, nepaisant daugiau nei vienus metus trukusio darbo grupės darbo, Seimo Kultūros komitete buvo apsvarstytas ir priimtas. Tuo tarpu kitiems žiniasklaidos atstovams nė nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus. Tokiu būdu daugiau nei vienus metus darbo grupės demokratiškai kurtas ir tobulintas savireguliacijos mechanizmo projektas per vieną akimirką Kultūros komitete buvo pakeistas, atstovaujant tik vieno subjekto interesams. Nesiryšiu spėlioti, ar tai tik atsitiktinumas, ar tokį sprendimą spjauti į demokratines vertybes lėmė glaudūs nacionalinio transliuotojo ryšiai su valdančiąja dauguma, tačiau tai yra sunerimti verčiantys ženklai, kurie sąlygoja galimus šešėlinius neskaidrius procesus.
Kultūros komitete balsuojant už LRT pateiktas pataisas, prieštaraujančias darbo grupės pasiektam rezultatui, susilaikiau. Nepaisant to, mano susilaikymo neužteko, norint šį pasiūlymą atmesti, kadangi valdančiosios daugumos atstovai su kitais, tikiu, suklaidintais, opozicijos atstovais LRT pasiūlymams pritarė.
Noriu pasidžiaugti, kad turime stiprią žiniasklaidą, kuri žino, kad Lietuva yra demokratinė respublika, ir kuri nenuleidžia rankų bei kovoja dėl darbo grupėje pasiektų rezultatų įtvirtinimo. Dar niekas nėra prarasta - Seime liko du balsavimai, kurių metu suklaidinti Seimo nariai, tikiuosi, priims demokratija grįstus sprendimus.
Daugiau informacijos:
Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas
Robertas Šarknickas
Tel. (8 5) 239 6641
El. p. robertas.sarknickas@lrs.lt
Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-12-07 11:26
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media