2022 m. liepos 1 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Stanislovas Balčiūnas: „Reikėtų džiaugtis, bet dėl lietuvių kalbos likimo nerimo mintys vis dažniau užplūsta...“

2022-05-06
 
Stanislovas Balčiūnas

Stanislovas Balčiūnas

Stanislovas Balčiūnas,
LŽS narys
Pasitinkam Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną - tai ir mano profesinė šventė. Reikėtų džiaugtis, bet dėl lietuvių kalbos likimo nerimo mintys vis dažniau užplūsta todėl ir noriu jomis pasidalinti su jumis.
Pirmiausia, dėl atsakomybės. Dabar vis girdžiu ir Seimo pirmininkę, ir Teisingumo ministrę, ir Armonaitę nešančią gėjų atsakomybę, Nebegirdžiu, kad seimūnai ar Vyriausybės nariai sakytų, kad atsakys už priimtus sprendimus, o vis gudragalviškai, rusiškai neša atsakomybę. Kai Kubilius su Šimonyte apvogė pensininkus, premjeras vis kartojo, kad jis neša atsakomybę. Ir velniai žino, kur jis ją nunešė. Iš politikų ryškiausiai prisimenu, kad Česlovas Juršėnas lietuviškai sakydavo: aš prisiimu atsakomybę, arba gerbiamieji, prisiimkim atsakomybę...
Nežinau, nesiimu spręsti ir neprisiimu atsakomybės už tai, kad dabar vos ne kasdien girdžiu keistenybių - kaičiasi gyvenimas, keičiasi ir kalba, gal ir mūsų maistas keičiasi. Prisimenu, taip norėdavau valgyti tai, kas gardu, skanu. Dabar tokio maisto nebėra, per radiją ir visas televizijas vis girdžiu: traškūs kotletukai, traškios bandelės, traškūs agurkėliai ir salotos traškios... Nežinau, gal greit gersime ir traškų kisielių? Vargšeliai mūsų dantys, o gal tai stomotologų, anksčiau sakydavo dantistų, džiaugsmas?
Nebežinau, nuo kada per radiją pradėjom girdėti, kad šviežūs ledai, žuva, o ne žūsta vairuotojai, kodėl Rusijos miestą Nižnyj Novgorod TV ir radijo sporto komentatoriai pakrikštijo Žemutiniu naugardu ir niekam tai neužkliūva. Jeigu miestų pavadinimus pusiau sulietuvinam, tai kodėl Sankt Peterburgo nevadinam Šventuoju petramiesčiu?
O per LRT radiją ne tik ansamblių , bet ir dainų pavadinimų nebemoka lietuviškai. Nors rusai visaip spaudė į rusiškus rėmus , bet dainos „ Ir platus gi kraštas mūs gimtasis" niekada nevadindavom „Širaką straną moją rodnąja". Jeigu anksčiau mus versdavo kalbiškai surusėti, tai dabar savo noru suanglėjom. Radijo muzikos laidose Užkuraitis nesivargindavo angliškų dainų pavadinimų išversti į mūsų tautos kalbą, o kai dar pridėdavo anglišką ansamblio, dainos atlikėjo pavadinimą, visada ieškodavau kitos radijo stoties.
O ir mūsų kalbininkai ne vieną kartą lazdą perlenkė grynindami mūsų kalbą. Buvo Molėtų rajone toks bažnytkaimis tarmiškai vadintas Alunta, o kai kalbininkai jį sunormino - tapo ALANTA, tai šmaikštuoliai ant rodyklės pridėjo raidę K ir išėjo KALANTA, Tai buvo triukšmo, sovietiniai saugumiečiai į kelnes dėjo ieškodami kalantiškių.
O Užpalių seniūnijoje kalbininkų nuopelnas, kad Likunčių kaimas tapo Likančiais, nors jo pavadinimas kilęs, kai iš sudegintos Šeiminiškių pilies, išsigelbėję pilies gyventojai susibūrė kaimelyje ir jį pavadino LIKUČIAIS, kuris vėliau dėl tarmiškumo tapo LIKUNČIAIS bet jokiu būdu ne Likančiais. Ir apie kitų kaimų pervardinimus rašiau „Versmės" leidyklos knygoje „Užpaliai". Kraštiečiai užpalėnai net surinko parašus dėl kaimų pavadinimų atkūrimo, bet tas raštas taip ir atgulė į seniūno stalčių, o terminą užpaliečiai ir užpalėnai labai gražiai visiems išaiškino buvęs seniūnas Vytas Jurka: užpaliečiai - tai tie, kurie dabar Užpaliuose gyvena, o užpalėnai yra tie, kurių gimtinė Užpalių seniūnijoje, o dabar gyvena kitur.
Taip likimas lėmė, kad mokydamasis Užpalių vidurinėje mokykloje, turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, deja, jau amžinybėn išėjusią, Vandą Kuliešienę. O ir dabar Užpalių gimnazija pripažinta geriausiai Lietuvoje vaikus mokanti lietuvių kalbos. Tai mokytojos Renatos Gavėnienės nuopelnas. Patys gražiausi sveikinimai mokytojai už meilę tautai ir jos kalbai.
Žinoma, jeigu būčiau studijavęs lietuvių kalbą, gal dar gudresnis žurnalistas būčiau, bet man tobulėti dar padėjo ir Lietuvos radijo valandėlės su kalbininku Kaziu Ulvydu.. tai iš jo išmokau pasakyti ne, kur žmogus randasi, o kur žmogus yra. Ir niekada neberėkiu, kaip Pūko radijo laidų vedėjas mokytoją parvardžiuodamas pedaaagogas, o jau daugelį metų žinau, kad tai pedagooogas.
Nesuprantu, kodėl vis dažniau TV, ypač šou žanro vedėjai ima vis garsiau plyšauti, kad net per burną tiesioji žarna matosi. Nejaugi lietuvių kalba tokia nebe raiški, kad reikia taip rėkauti?
Dabar, jeigu per radiją ar televiziją išgirsi kalbant apie lietuvių kalbą, žinok, kad tai šventė... Tik, ar ne dėl to, kad mažai dėmesio kalbai, net per radiją girdim, tokius keistus pasakymus, kad šiandien dienai Druskininkuose nakvynės vietų nebeliko, Jeigu šiandien dienai vietų neliko, tai gal nakčiai yra? O kitas LRT pašnekovas aiškina, kad keleivių nebevežioja jau du mėnesius atgal. Tai sakau, kad gal jiems tik pirmyn reikia. Per LRT ne vieną kartą girdėjau apie trumpo ir ilgo metro filmus. Tai va ir galvoju, jeigu parduotuvėje pirksiu medžiagos kelnėms ir pardavėja pamatuos trumpuoju metru, tai gal ir kelnes siuvėjas galės pasiūti tik trumpas?
Tiek to, tų kelnių - ir pasiūtų reikalingo ilgio galima nusipirkti. O va, kai vietoj senelės prigijo malonus močiutės vardas, malonu ir gražu, bet nesuprantu, kodėl lygių galimybių sergėtojai nieko nesako, kad senelis nevadinamas tėvuku, nors mano anūkas (manau, kad jau prigijęs terminas ir geriau skamba negu vaikaitis) mane kai kam nesuprantamu tėvuko vardu vadina. Va čia, turbūt, būsiu įkliuvęs, nes anūkas slaviškos kilmės. Atrodo, prie žemaičių jokie lygių teisių ieškotojai neprikibtų, nes žemaičiai senelį bočium arba bočeliu vadina.
LRT TV sveikinimų koncerte, laidos vedėja vienus pasveikina su septynesdešimtmečio, aštuonesdešimtmečio jubiliejumi, o kitiems, nežinau kodėl linki gražaus septynešdešimtojo ar net aštuniasdešimtojo jubiliejaus, nors turėtų žinoti, kad daugiau nė dvidešimties jubiliejų nedaug kam lemta švęsti, nes jubiliejai būna ne kasmet - geriausiu atveju švenčiami kas penkerius metus. Pritrūkęs kantrybės prieš kelis mėnesius bandžiau paskambinti laidos rengėjams, kad nebekartotų tos loginės klaidos, bet išgirdau šiurkštų atsakymą - jūsų pretenzijos nepriimam. Taigi, ir tebeskamba gėdinga klaida. Pasiklausykit šiandien, gal kalbos šventės dieną nebeskambės nesąmonė, nes žinau, kad LRT dirba gal penki ar šeši kalbos redaktoriai.
Taigi, šiai Spaudos atgavimo , kalbos ir knygos šventei tebus tiek mano pabirų minčių, Gal šias mano mintis pamatys ir mano fb draugų rate esanti LRT generalinė direktorė ir gal neįsižeis, jeigu jai nepalinkėsiu atšvęsti septynesdešimtojo, nei aštuonesdešimtojo jubiliejaus, o dvidešimtojo jubiliejaus mielai linkiu sulaukti. Ir turiu vilties, kad generalinė direktorė, susitikusi su kalbos komisijos pirmininku nutars, kad lietuviškai gražiai kalbėti padoru ir to reikia pamokyti ir politikus, ir valstybės tarnautojus, ir visus tuos, kuriems brangus Lietuvos vardas. O aš jau šešias dešimtis metų valgantis žurnalisto ir rašytojo duoną sakau, kad dar vis mokausi gražios lietuvių kalbos ir per savo gyvenimą patyriau, kad rašytojas, tai talentas išmonės ir fantazijų padaže, o žurnalistas tas pats talentas, bet jau išminties, atsakomybės ir žodžio vertės pojūčio padaže.
Malonios šventės visiems, kas nors retkarčiais atsiverčia knygą, gerbia savo tautą ir jos kalbą.
 
 Rubrika Nuomonių barometras yra SRTRF projekto dalis.
 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-07-01 14:10
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media