Nuomonių barometras

Rygoje veikiančią televiziją „Dožd" sudrebino skandalas, atskleidęs gilius mentaliteto skirtumus net tarp Putinui oponuojančių Rusijos piliečių. Ugnį įplieskė naujienų programos vedėjo Aleksejaus Korostreliovo žodžiai, kuriais jis palydėjo naujienų bloką apie vargstančius dėl prasto aprūpinimo Rusijos kariuomenės šauktinius: „Mes tikimės, kad daugeliui karių sugebėjome padėti, pavyzdžiui, aprūpinimu ir suteikdami fronte elementarius patogumus".

„Dožd" vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko atsiprašė žiūrovų, patikino, kad televizija jokios paramos kareiviams nerenka bei neteikia ir kad A. Korosteliovas tiesiog apsiriko kalbėdamas - lapsus liguae. Vis dėlto redakcija nusprendė Korosteliovą atleisti iš pareigų. Pats Korosteliovas nepatvirtino, kad tai buvęs kalbėjimo apsirikimas ir aiškino, kad jo žodžiai buvo išimti iš konteksto.

„Dožd" redakcijai principingai apsispręsti padėjo Latvijos politikai ir tarnybos, įvertinusios, kad televizija remdama kariuomenę - agresorę padarė didelį pažeidimą. Ne vienas politikas ir visuomenės veikėjas paragino „Dožd" žurnalistus išsiųsti atgal į Rusiją. „Dožd" likimas Latvijoje pakibo ant plauko. Kita vertus, solidarizuodamiesi su A. Korosteliovu iš „Dožd" pasitraukė dar bent du televizijos žurnalistai.

Pats A. Korosteliovas aiškina, kad jis tikrai nėra Putino ir Rusijos agresijos šalininkas. Tą kartoja ir „Dožd" redakcija. Bet...

Šis įvykis yra pranašingas ženklas tos padėties ir tų diskusijų bei kovų, kurios tęsis Rusijoje daug metų po to, kai žlugs Putino režimas. Turės formuotis Rusijos tauta, žinanti savo ribas ir kurianti gerovę, o tai neįmanoma be refleksijos, be gebėjimo matyti save aplinkoje ir istorijoje, sugebėti suprasti, kad galimi kiti vertinimai, išmokti pamatyti save kitų akimis. Kadangi tokio požiūrio šiuo metu nėra net užuomazgų, sunku net įsivaizduoti, kiek užtruks kelias link normalumo ir kokių pastangų jis pareikalaus.

Reikalas tas, kad A. Korosteliovo pasakymas nebuvo nei suklydimas kalbant, nei ištraukti iš konteksto žodžiai. „Dožd" televizija nuo pat mobilizacijos Rusijoje pradžios daug dėmesio skyrė šauktinių padėčiai, prastam jų aprūpinimui, surūdijusiems ginklams, nepakankamam apmokymui ir pan. Tam buvo skiriami naujienų pranešimai, skelbiama daugybė interviu su šauktinių šeimos nariais, taip pat ir sudarant jiems galimybę skambinti į tiesioginį eterį, sukurtas specialus paštas. Tokiu būdu būdavo pateikiama informacija. Neutrali informacija, kuri, įvertinus temos jautrumą, vis dėlto reikalavo konteksto. Nes paprastai skiriant žiniasklaidos priemonėje dėmesį problemai norima į ją atkreipti dėmesį - siekiama, kad ta problema būtų išspręsta. Kas šiuo atveju yra problemos sprendimas? Arčiausiai esantis atsakymas - geras karių aprūpinimas, gerai šaunantys ginklai, puikus karinis parengimas. Tiesiog šitai Korosteliovas ir įvardijo - tai, kas jau seniai buvo kanalo politika. Tokiai skelbiamai informacijai galėtų būti ir kitas paaiškinimas - kad ja buvo siekiama paaiškinti suklaidintai Rusijos visuomenei, kas laukia mobilizuotųjų. Tačiau per daugelį interviu ilgai klausant mobilizuotųjų giminių nusiskundimų nebuvo klausiama, kokia, jų nuomone, yra tokios blogos padėties esmė - blogas aprūpinimas ar tai, kad baisus karas išvis buvo pradėtas. Nebuvo klausima net to, kodėl vyras išvis ėjo tarnauti, nors pasirinkimų yra - bėgti į užsienį, galų gale, sėsti į kalėjimą. Nebuvo teiraujamasi, ar šeima atsisakys valdžios skiriamų mobilizuotųjų šeimoms skiriamų pinigų, ant kurių - ukrainiečių kraujas. Toks kontekstas nebuvo žiūrovui pateikiamas ir kitais būdais.

„Dožd" yra gavęs iš Latvijos valdžios nuobaudą dėl to, kad paskelbė žemėlapį su Krymu, priklausančiu Rusijai, ir dėl to, kad Rusijos kariuomenė buvo pavadinta „mūsų kariuomene". Nemažiau atmintyje įstrigo redaktorės Jekaterinos Kotrikadzės interviu su Rygos meru dėl paminklo sovietiniams kariams nukėlimo. Žurnalistė niekaip negalėjo suprasti šio žingsnio ir gal septynis kartus uždavinėjo tą patį klausimą, nors meras jau buvo kantriai ir išsamiai viską paaiškinęs.

Be kritiško savos istorijos vertinimo Rusijai bus sunku sugrįžti į civilizuotų valstybių tarpą. Aukščiau pateiktas pavyzdys rodo, kad net liberaliausiems visuomenės atstovams, savo gyvenimą aukojantiems kovai su Putino režimu, Baltijos valstybių okupacija yra visiškai nežinomas, jų sąmonėje neegzistuojantis dalykas. „Sovietiniais laikais jie gyveno geriau už mus. Kokia okupacija?"

Eilinė „Dožd" naujienų laidos dalis. Analitikas komentuoja „The Wall Street Journal" publikaciją apie tai, kad Jurijus Kovalčiukas įtikino Putiną pradėti karą prieš Ukrainą. Analitikas pabrėžia - taip, Kovalčiukas įtikino Putiną, karas - vieno išprotėjusio žmogaus sumanymas. Laidos vedėjas tam neprieštarauja, nors analitikas tai įrodinėja ilgai itin susižavėjęs šia mintimi. Tačiau... Visi, kas bent menkai susipažinę su padėtimi, žino, kad ne Kovalčiukas įtikino Putiną pradėti karą. Šią mintį Putinui padiktavo 2014 m. Krymo okupacijos patirtis, kai po šio žingsnio Rusiją užplūdo euforijos banga, susivienijo opozicija ir pozicija, ir paskelbtas didžiausiu didvyriu Putinas turėjo galimybę be jokių apribojimų sustiprinti savo valdžią bei ne vienerius metus daryti tai, ką įsigeidęs.

Ne, karas - ne vieno išprotėjusio žmogaus sumanymas, o didelės ir giliai įsišaknijusios ligos, vadinamos šovinizmo vardu, padarinys.

NUO REDAKCIJOS

Naujausia žinia: Latvijos Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba nusprendė sustabdyti iš Rusijos pasitraukusio TV kanalo „Dožd" licenciją.

Sprendimas priimtas dėl „grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai". Taryba nurodė, kad „Džodž" vadovybė nesupranta ir nesuvokia savo pažeidimų rimtumo, todėl negali toliau veikti Latvijoje".

Praėjusią savaitę Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba skyrė Rygoje veikiančiam rusiškam TV kanalui „Dožd" 10 tūkst. eurų baudą, nes vienos transliacijos metu kanalas žemėlapyje aneksuotą Krymą pavaizdavo Rusijos valstybės sudėtyje, o rusų karines pajėgas Ukrainoje pavadino „mūsų armija".

Kiek anksčiau penktadienį „Dožd" pateko į skandalą, kai vienos televizijos laidos vedėjas tiesioginio eterio metu paragino rusus pranešti apie mobilizacijos pažeidimus ir nurodė, kad kanalas padeda teikti pagalbą Rusijos kariams.

Birželio pradžioje „Dožd" gavo Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos leidimą vykdyti transliacijas iš studijos Rygoje. Dar kovą Rusijos TV kanalas sustabdė savo transliacijas, daug darbuotojų išvyko iš Rusijos, anot kanalo generalinės direktorės, taip buvo pasielgta dėl Rusijos priimto įstatymo apie melagienų skleidimą.