Nuomonių barometras

Išcenzūruota trečia nuo apačios pastraipa, kurioje autorius rašo apie Lietuvos žiniasklaidos ir verslo santykius:

„Neskaidrūs verslo ir žiniasklaidos ryšiai visuomenei yra ne mažiau pavojingi, negu užkulisiniai politikų ir verslininkų sandėriai. „Snoro" banko bankrotas padarė nemažų finansinių nuostolių, tačiau daugumos žmonių indėliai buvo apdrausti, piliečiai tik patirs šiokių tokių nepatogumų. O kaip apskaičiuoti tą žalą, kurią mūsų viešajai erdvei padarė rusų kapitalo bankas, lyg voratinklis apraizgęs didelę Lietuvos žiniasklaidos dalį? „Lietuvos ryto" vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas atvirai prisipažino, kad laikraštis neturėjo jokio intereso gilintis į „Snoro" veiklą, taip pamindamas skaitytojų pasitikėjimą ir visuomenės interesą."

G. Aleknonis citavo G. Vainausko pasisakymą (kursyvu) interviu, lapkričio mėn. paskelbtą „Lietuvos ryte" ir svetainėje „lrytas.lt". Internete interviu, pavadintas „‘Lietuvos rytas‘ neteko pinigų, bet liko tvirtas", buvo paskelbtas 2011 11 25, o dienraštyje kitą dieną, 2011 11 26.

Šiandien pasitikrinus interneto svetainę, radau, kad skelbiama tik interviu su G. Vainausku pradžia. Likusį pasisakymą siūloma pasiskaityti laikraštyje. Taigi, šiandien „lrytas.lt" svetainėje šio pasisakymo apie „Snoro" banką nėra. Žiūr. čia. Kiek keistoka - didesnės dalies G. Vainausko pasisakymo jau nėra portale, bet palikti komentarai, kuriuose pasisakymas aptarinėjamas.

Štai kas buvo paskelbta dienraštyje ir interneto svetainėje. G. Vainauskas buvo paklaustas: „Ar po to, kai įmonė ‚Snoras Media‘ tapo dienraščio akcininke, nejautėte banko vadovybės bandymų daryti įtaką ‚Lietuvos ryto‘ redaktoriams ir žurnalistams?"

G. Vainausko atsakymas: „Apie tai nebuvo netgi užuominų. Šia prasme akcininkai buvo korektiški - jie visiškai nesikišo į dienraščio turinį. Lygiai taip pat mūsų redakcija neturėjo jokio intereso gilintis į ‚Snoro‘ veiklą. Kita vertus, kiek artimiau mane pažįstantys žmonės žino, kad žurnalistikoje vadovaujuosi principu: bet koks mėginimas man daryti įtaką dėl straipsnių atsisuka kitu lazdos galu - kad ir kokia nemaloni tokiems bandytojams būtų publikacija, tokiu atveju ji būtinai atsidurs laikraštyje.‘

Taigi, G. Vainauskas viešai savo dienraštyje sakė, kad nebuvo gilintasi į ‚Snoro‘ veiklą ir kad niekas nedarė jam įtakos, kad nesigilintų.

G. Vainauskas apibūdino „minkštosios cenzūros" atvejį, kuomet verslo partneriai -- šiuo atveju „Lietuvos rytas" ir „Snoras" -- palieka vienas kitą ramybėje. Problema ta, kad „Lietuvos ryto" ir kitų „ketvirtosios valdžios" atstovų reikalas yra gilintis į visų bankų reikalus tiek, kiek to reikalauja viešas interesas. G. Vainausko pripažinimas, kad „redakcija neturėjo jokio intereso gilintis" nedera su laikraščio funkcija visuomenėje ir nedera su laisvos spaudos principais.

Šitą aplinkybę ir pateikė G. Aleknonis savo komentare Lietuvos radijui. Šią aplinkybę išcenzūravo LRT administracija, kuriai vadovauja Audrius Siaurusevičius. Jo pavaldinė yra Lietuvos radijo programos Guoda Litvaitienė. Mažiausiai šie du pareigūnai, o gal ir kiti, jeigu dalyvavo priimant sprendimą cenzūruoti tekstą, tiesiogiai atsako už šį veiksmą.

LRT yra mokesčių mokėtojų išlaikoma institucija ir tokios cenzūros Lietuvos gyventojai neturėtų toleruoti. Vyriausioji LRT institucija yra jos Taryba, kuri tokiu veiksmu yra pastatyta į itin nemalonią padėtį. Jeigu šis klausimas bus ignoruojamas, tuomet LRT Taryba savo tyla sankcionuos cenzūrą.

Tylėti Taryba negali. Antai, BNS pranešime (2011.12.09) rašoma: „G.Litvaitienė BNS aiškino, kad nacionalinis transliuotojas laikosi pozicijos nediskutuoti apie kitas žiniasklaidos priemones." Sunku įsivaizduoti didesnį absurdą. Jau nekalbėkime apie tai, kad tokia pozicija netrukdė ne taip seniai LRT viešai kautis su „Lietuvos žinių" redakcija. Didesnis absurdas yra pripažinimas, jog „nacionalinis transliuotojas" turi tabu temas - tokias, kurių negalima diskutuoti. Nuo kada tokia nuostata? Kas ją patvirtino? Kodėl iš vis yra tokia nuostata? Ko dar negalima diskutuoti už mokesčių mokėtų pinigus?

Žiūrėsim, kaip elgsis Tarybos nariai. Pirmininkui Dainiui Radzevičiui teks rinktis - palaikyti spaudos laisvę, už kurią jis daug kartų yra pasisakęs, ar toleruoti cenzūrą. Pasirinkus antrąjį, kaip tai derės su Lietuvos žurnalistų sąjungos vertybėmis?

Kitas Tarybos narys Artūras Račas vadovauja Baltic News Service. Jeigu jis toleruos cenzūrą LRT, šešėlis kris ant pagrindinės naujienų agentūros Lietuvoje.

Bene mažiausiai pavydėtina yra Tarybos nario Rimvydo Valatkos padėtis. Nors jis jau nevadovauja svetainei „lrytas.lt", kol kas tebėra „Lietuvos ryto" darbuotojas, taigi jo darbdavys yra minėtas G. Vainauskas. Ar R. Valatka atsiribos nuo cenzūros LRT, ar ją pasmerks, ar puls tuos, kurie pasisako už nuomonių įvairovę, ar pratylės?