Archyvas :: Diskusija „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare“
Organizatoriai: Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras ir leidykla „Briedis"
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Diskusija „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare“2018-08-28 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras ir leidykla „Briedis" rugsėjo 4 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje (II aukšte) pristato diskusiją „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare". Diskusijos metu bus analizuojamos istorikų Joachimo Hoffmanno ir Marko Solonino knygose pateikiamos idėjos. Vokiečių istorikas J. Hoffmannas knygoje „Vlasovas prieš Staliną. Rusijos išvadavimo armijos tragedija 1944-1945 m." kelia klausimą: ar Rusijos išvadavimo armijai (ROA), kuriai vadovavo generolas Andrejus Vlasovas, tinka Rusijoje vartojami epitetai? ROA vadinama prieš savo tautiečius kovojusiais Hitlerio pakalikais, budeliais, sąžinę praradusiais niekšais. Savo tyrimus grįsdamas archyviniais dokumentais, J. Hoffmannas apžvelgia ROA istoriją, pateikia argumentų, kad aukščiausioji ROA vadovybė nebuvo „tėvynės išdavikai", o tik žmonės, nekentę Stalino ir jo režimo. ROA tikėjo, kad Rusijos atgimimas galimas tik nuvertus bolševikų tironiją. Tuo metu Rusijos istorikas M. Soloninas knygoje „Pyro pergalė: kaip Sovietų Sąjunga nugalėjo kare" analizuoja SSRS politiką nuo 1938 m. vadinamojo „Miuncheno suokalbio" iki pokario „branduolinių lenktynių". Remdamasis autentiškais dokumentais, autorius nagrinėja ištisų Raudonosios armijos korpusų žūčių istoriją, aptaria mažai žinomos, Kremliui itin nemalonios, Leningrado blokados aplinkybes, įtikinamai parodo, kaip lendlizas, kurio ypatinga svarba dabartinėje Rusijoje visaip menkinama, faktiškai išgelbėjo Stalino imperiją nuo pražūties. M. Solonino nuomone, sovietų pergalė nebuvo nulemta iš anksto, o pasiekta tik dėl daugelio Kremliui sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių. Autorius pagrįstai abejoja, kad Stalino raudonoji imperija būtų atsilaikiusi viena pati, pasikliaudama tik „tarybiniu patriotizmu". Diskusijoje dalyvaus filosofas ir istorikas, Vytauto Didžiojo ir Pietų Karolinos universitetų profesorius emeritas Kęstutis Skrupskelis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikas Gintautas Miknevičius, istorikas ir knygų autorius Markas Soloninas. Diskusijos moderatorius - Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. Renginio metu bus galima įsigyti šias ir kitas „Briedžio" leidyklos knygas. Renginys atviras ir nemokamas. Organizatoriai: Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras ir leidykla „Briedis" Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-08-28 15:35
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)