Archyvas :: Apolinaras Juodpusis: Paklausykime ir išgirskime!
2019-12-20
Apolinaras Juodpusis
Apolinaras Juodpusis,
LŽS narys
Kątik per porą vakarų perskaičiau kunigo Algirdo Toliato naują knygą „Ramybė Tau". Koks įspūdis? Puikus, nepakartojamas, raginantis susikaupti: tarsi akis į akį kalbiesi su autoriumi, bet įdomiausia - ir su savimi. Įtaigiu autoriaus žodžiu tarsi žvelgi į savo jausmus, tragiškus ar komiškus išgyvenimus, imi blaiviau vertinti santykius su žmonėmis, pakantumą kitaip mąstančiam, kyla noras giliau pažvelgti, kodėl anądien pasielgei būtent taip, o ne kitaip ir ar tai buvo pats teisingiausias, doriausias, ramiausias sprendimas.
Ir čia beskaitant, beieškant tos ramybės Tau ir sau, norom nenorom mintys nuskrieja į mūsų - Lietuvos - politinio bei visuomeninio gyvenimo kasdienybę, kai verda aistros Seime ir už jo sienų, kai iki begalybės nebesusivaldoma įžeidinėjant oponentus, kai kritikos lavina lyg cunamis užgriūva vieną ar kitą žmogų.
Kadaise buvau radęs vieno anuometinio žinomo politiko žodžius, esą operacija ir politika turi būti daroma švariomis rankomis. Operacija - taip, sutinku, bet politikai (nuometinei ir šiuolaikinei) švaros labai trūksta. Šiandieninės politikos virtuvėje tiek nešvaros, tiek trūksta elementarios higienos, kad nors verk - rankos ir liežuviai bjauriai purvini.
Nežinau, kaip mūsų politikus galėtų pasiekti kunigo Algirdo Toliato įtaigus, geranoriškas žodis, ir išvis ar pasieks?
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-12-20 15:12
Komentarai (1)