2022 m. liepos 4 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Egidijus Šileikis: Teisiškai ydingi šokiravimo epizodai visuomeniniame radijuje: Prezidento pašiepimo išimtys ar tendencija?

2022-02-14
 
Egidijus Šileikis

Egidijus Šileikis

Dr. Egidijus Šileikis,
VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius

 

1. Lietuvos 1992 m. Konstitucija, skirtingai nei kaimyninės Lenkijos 1997 m. konstitucija (213-215 straipsniai), tiesiogiai neapima specialių normų, kuriomis būtų įtvirtinamas Radijo ir televizijos tarybos ar komisijos konstitucinis statusas ir tuo suponuojama visuomeninio nacionalinio radijo tinkamo valdymo konstitucinė svarba. Nepaisant to, Lietuvos viešoji biudžetinė žiniasklaida dabar nepalyginti politiškai laisvesnė ir korektiškesnė nei minėtoje kaimyninėje valstybėje,[1] kurioje informacijos skleidimo ribojimų politika[2] smerkiama Europos Sąjungos lygmeniu[3] ir net specialios Europos Parlamento 2021 m rugsėjo 16 d. rezoliucijos būdu.[4]

Esmės nekeičia toliau analizuojami hipotetiškai atskiri ir galbūt probleminės tendencijos užuomazgą sudarantys Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), kaip viešosios įstaigos,[5] transliuojamų radijo rytinių laidų šokiravimai, t. y. Respublikos Prezidento statuso ir pozicijos pašiepimai. Juos buvo galima išgirsti ir kitaip fiksuoti, be kita ko, 2021 m. gruodžio 24 d. ir 2022 m. sausio 27 d. transliuotuose ryto garsuose.

Prieš pradedant detalizuoti šiuos du atvejus, pirmiausia derėtų gerbti ir toleruoti nacionalinio radijo padalinių vadovų teisę ir pareigą derinti įstatyme nurodytus skirtingus uždavinius „supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove " ir „stiprinti visuomenės moralę [paryškinta - aut.]",[6] atsakingai rinktis nuomonių sklaidos pakraipą ir suteikti erdvę įvairiems pašnekovams bei komentatoriams, net jei pastarieji - valstybės vadovą pašiepiančios asmenybės, tačiau apsiskaitę nepalyginti daugiau nei dauguma ryto laidų klausytojų, įskaitant šių eilučių autorių.[7]

Esmė gali pamažu keistis, jei išprusę pašnekovai ir komentatoriai, prieš jiems kaip eruditams suteikiant žodį ir laiką radijuje, žinomi kaip itin karingi ir kritiški valstybės vadovo teiginiams ir abejonėms dėl žvalgybos kontrolieriaus būtinumo (žr. 2) ir galimybių paso veiksmingumo (žr. 3).

2. Nemenkas teisinis šokas ir kultūrinis nusivylimas galėjo ištikti tuos 2021 m. Kūčių dienos (nedarbo dienos) ryto garsų klausytojus, kurie tikėdamiesi šventiškos ramybės ir susitaikymo girdėjo kviestinio pašnekovo MRU dėstytojo V. V. perdėtai sutirštintą priešiškumą: pirma, Respublikos Prezidentui dėl jo kritikos Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektui, nors pats valstybės vadovas 2019 m. prezidento rinkimų kampanijoje esą galėjo turėti naudos iš jam VSD surinktos informacijos; b) tokio projekto būtinumą esą patvirtinančiam buvusiam VSD vadovui A.P. (beje, teisininkui, dar anksčiau buvusiam prokurorui - aut.), kuris buvo įvardytas (laidoje nurodytas jo vardas, pavardė) kaip galėjęs padėti privatiems asmenims perimti valstybines įmones.

Taigi nacionalinis radijas šventišką santaiką ir artimųjų susitelkimą simbolizuojančios Kūčių dienos rytą prieš 9h rizikingai skyrė dėmesį ne tik nešventinei (nekalėdinei) naujo žvalgybos kontrolieriaus institucijos įtvirtinimo tematikai, bet ir pasikviestam pašnekovui. Jis žinomas ne tik dėl filosofinio politologinio išprusimo, geopolitinio akiračio, originalaus argumentavimo ar tvirto ryžtingo charakterio, bet ir polinkio skaudžiai įgelti atitinkamam asmeniui, jį identifikuoti pašiepiamai. Nelengva patikėti, kad nacionalinio radijo vadybininkai negalėjo suvokti ir įvertinti, kiek jie rizikuoja suteikdami rytinės laidos Kūčių dienos rytą pernelyg griežtam universiteto dėstytojui (juo labiau buvusiam premjero A. K. patarėjui) gvildenti slaptosios žvalgybos kontroliavimo tematiką.

Beje, Lietuvos Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta analogų Lietuvoje neturėjusi Seimo kontrolieriaus institucija. Ji atspindi specialaus parlamentinio įgaliotinio piliečių ir kitų asmenų teisėms skandinaviškos tradicijos (ombudsmeno) sklaidą, savitą teisinę „transplantaciją". Jos norminis diapazonas neišsemiamas tuo aspektu, kad to paties Lietuvos Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalyje aptakiai numatyta: „Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas". Remiantis šia nuostata, taip pat Konstitucijos 67 straipsnio 5 punktu „Seimas [...] steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus", Lietuvos parlamentas gali steigti ne tik STT ar Lygių galimybių kontrolierius instituciją, bet ir žvalgybos kontrolieriaus instituciją.

Tačiau Respublikos Prezidentas, kuris pagal Konstituciją yra valstybės vadovas, neprivalo savo kritišką poziciją dėl naujo įstatymo ir juo steigiamos naujos institucijos motyvuotai atskleisti tik vetuodamas priimtą įstatymą, taigi grąžindamas Seimui jį svarstyti iš naujo, kaip tai numatyta Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalyje. Nepritarimą galima atskleisti prieš Seimui pradedant ir baigiant svarstyti projektą. Todėl nėra nieko smerktino ar vengtino, jei Respublikos Prezidentas aktyviai veikia naujos institucijos, kuri turėtų papildomai kontroliuoti jam atskaitingą žvalgybą (tuo susilpninant valstybės vadovo galias ir sustiprinant Seimo veikimo galimybes!), teisinio formavimosi pradžioje, t. y. įstatymo projekto pateikimo ar svarstymo stadijoje.

Žinoma, ne tik Seimo nariai, bet ir kiti viešosios nuomonės formuotojai, įskaitant nacionalinį radiją ir jo kalbinamus pašnekovus bei komentatorius, gali atitinkamai dalyvauti sprendžiant, ar susidarė minėta Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalies sąlyga „prireikus [steigia kitas institucijas]". Todėl Respublikos Prezidentas, kuriam subordinuotas VSD, gali teigti, kad nėra ypatingo ar būtino poreikio specialiam žvalgybos kontrolieriui įtvirtinti, tačiau minėtas nacionalinio radijo pašnekovas net Kūčių dienos rytą gali radikaliai laikytis priešingos nuomonės, kad toks poreikis atsirado dar ankstesnio VSD vadovo A.P. įgaliojimų laikotarpiu.

Deja, tie, kurie tikėjosi ramaus sutaikančio nacionaliniame radijuje transliuojamo pašnekesio 2021 m. Kūčių dienos rytą, netrukus galėjo tarsi nepatikėti savo ausimis, kai išgirdo tai, ką buvo galima numatyti. Minėtas pakviestas pašnekovas užuot nuasmenintai dalykiškai kalbėjęs apie Seime svarstomą dviejų slaptų tarnybų (VSD ir atitinkamo Krašto apsaugos ministerijos departamento) specialaus naujo kontrolieriaus įstatymo projektą, nepraleido progos pašiepiamai smeigti ne tik Respublikos Prezidento pareigas einančiam asmeniui, bet ir minėtam konkrečiam jo identifikuotam VSD vadovo pareigas anksčiau ėjusiam asmeniui, juo labiau dėl pastarojo esą suteiktos pagalbos verslininkams perimti valstybės įmones. Omenyje tikriausia turėta tai, ką 2008-2012 m. politiškai atakavo premjeras A.K., kuriam patarinėjo minėtas pašnekovas: Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą, LEO bendrovę, Rytų skirstomųjų tinklų užvaldymą. Kam apie tai dramatiškai ir bauginančiai diskutuoti nacionaliniame radijuje praėjus daugiau kaip dešimčiai metų būtent Kūčių dienos rytą? Tokio klausimo atsakymą žino, matyt, tik nacionalinis radijas ir kviestinis pašnekovas. To, deja, nesuvokia ir nepateisina, be kita ko, šių eilučių autorius, kuris kaip ankstesnis Konstitucinio Teismo teisėjas vadinamoje LEO byloje rašė atskirą teisėjo nuomonę dėl antikonstitucinės privilegijos konkrečiai privačiai įmonei, parinktai ne konkurso tvarka, dalyvauti steigiant ir valdant LEO bendrovę.

3. Kūčių ryto šokas įgauna nepalyginti didesnės ir sudėtingesnės konstitucinės problemos aspektų, kai antruoju minėtu atveju - 2022 m. sausio 19 d. - ryto garsus sudrebinusiame dienos komentare tiesiog tryško liejosi apžvalgininko R. V. šokiruojantys pašiepimai „antivakseriams" priskiriamam Respublikos Prezidentui ir jo konkrečiai patarėjai sveikatos politikos klausimais dėl abejonių galimybių paso tolesniu būtinumu ir veiksmingumu. Komentare nuskambėjo žodeliai, kurie netinka erudito geroms manieroms ir socialiai atsakingos nuomonės viešajai raiškai ne feljetono („šluotos") forma, bet nacionalinio radijo dienos komentaro lygmeniu. Nesvarbu, kad „kasdienėje kalboje feljetoniško stiliaus terminais dažnai pavadinami lengvo, paviršutiniško, nerimto turinio veikalai".[8]

Garbės nei komentatoriui, nei visuomeniniam radijui nedarantys užgaulūs ciniški žodeliai (visos segalovičienės, skerso dėjimas, basi valstiečiai ir maršininkai, „[prezidentui] paliepus, [patarėjai] panorėjus"), kaip nebūtų keista ir apmaudu, netrukus tą pačią dieną papildomai paviešinti LRT portalo garbingoje nuomonių skiltyje.[9] Tarsi tame „skerso dėjime" ar kitame Respublikos Prezidento ir jo patarėjos, kuri esą „visų segalovičienių" atspindys, užgauliojime nebūtų nieko tokio. Esą tik metaforos, gal pasakėčios apie lydeką perfrazavimas arba sovietinių laikų animacinio filmuko apie Jemelią ir jo pagautą lydeką, caraitę Mariją (lydekai paliepus man panorėjus)[10] ištraukos panaudojimas, taigi viso labo lyriniai nukrypimai.

Žinoma, Lietuva - ne jai artima rytinė kaimynystė, kurioje autoritarinio valstybės vadovo kritikai slepiasi Vilniuje ar išlaipinami iš į Vilnių skrendančio orlaivio ir įkalinami.

Be to, Lietuvos Seimo 2015 m. birželio 25 d. įstatymu patvirtintame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 507 straipsnyje įterpta viso labo bendroji teisės norma „Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas"[11], kuri: pirma, ribotai apima hipotetinį Respublikos Prezidento garbės ir orumo įžeidimą tokiu radijuje perskaitytu dienos komentaru, kuriame giriamas skiepijimas ir galimybių pasas pandemijai pažaboti; antra, neapima ankstesnės negaliojančio Administracinių teisės pažeidimo kodekso (ATPK) specialios normos „Respublikos Prezidento įžeidimas" (ATPK 2146 straipsnis).[12]

Net tuo atveju, jei dabar galiotų tokia ANK atitinkamo straipsnio norma, kuri pakartotų minėtą ATPK straipsnio normą, iš pricipo nebūtų galima pagal ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) doktriną įtikinamai teigti, kad 2022 m. sausio 19 d. komentarą radijuje perskaitęs autorius esą taip užgauliai žodžiu žemino Respublikos Prezidentą, kad esą akivaizdu, jog tuo „siekė paniekinti [valstybės vadovo] asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija [paryškinta - aut.]".[13] To, matyt, tikrai nebuvo pirmiausia siekta minėtame dienos komentare, norint jame pabrėžti galimybių paso būtinumą, dar griežtesnį Prancūzijos ir kitų valstybių sumanymą privalomai skiepyti atitinkamus asmenis. Tikriausia siekta nukarūnuoti Prancūzijos teisėkūros planais Lietuvos prezidentūroje abejojančias „visas segalovočienes", nors pastarosios (kaip mistinė daugiskaita) iš principo buvo ciniškai paniekintos konkrečios Respublikos Prezidento patarėjos asmenyje.

Galbūt - kas kita, jei komentaro autorius būtų pavadinęs valstybės vadovą bepročiu, o jam patarinėjančias „visas segalovičienes" - beprotėmis, kaip tai Lenkijos rašytojas (populiarių scenarijų autorius) Jakubas Zulczykas atitinkamai padarė vertindamas šalies vadovą Andrzejų Dūdą socialiniame tinkle „Facebook" (įrašytame komentare), sulaukdamas už tai net Lenkijos prokuratūros 2021 m. pareikštų kaltinimų pagal šalies baudžiamo kodekso straipsnį už valstybės vadovo įžeidimą[14]. Tiesa, užgaulus rašytojo komentaras socialiniame tinke „Facebook" ir tarsi panašus Lietuvos visuomeniniame radijuje perskaitytas (ir netrukus LRT portale paskelbtas) apžvalgininko dienos komentaras - nėra tas pats Lietuvos Konstitucijos lygmenyje, ypač biudžetinio visuomeninio radijo (o ne viešojo ir ne nacionalinio biudžetinio „Facebook") išskirtinės misijos aspektu, juo labiau specialios kasmetinės eilutės Lietuvos valstybės biudžeto įstatyme kontekste.

Tačiau gali ir turėtų kilti teisinis politinis klausimas, kam ar dėl ko arba vardan ko Lietuvos 1992 m. Konstitucijoje įtvirtintas valstybės vadovo išskirtinis individualus statusas[15] ir suponuojamas Konstitucinio Teismo nutarimuose išgrynintas viešasis biudžetinis nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo finansavimas specifinei telkimo misijai, jei nacionalinio radijo dienos komentatorius, nors ir gerbtinas signataras, gali nesidrovėdamas, be LRT vadovybės atsiribojimų ar išlygų, suplakti konstitucinį valstybės vadovą su „skerso dėjimais" ir „valstiečiais be batų" ar „visomis segalovičienėmis". Tai išgirdęs (papildomai minėtame portale perskaitęs) vidutinis statistinis nacionalinio radijo klausytojas, matyt, galėtų beveik patikėti, kad būtent tas aršusis komentatorius - faktinis bent tos dienos ar valandos valstybės vadovas išminčius, turintis legitimaciją išsityčioti iš esą anarchiją skleidžiančio šalies Prezidento ir jį supančių „visų segalovičienių", tarsi jos būtų kokios davatkos, genetiškai ar dvasiškai mirtinai priešiškos visiems valatkoms.

4. Du aukščiau atskleisti nacionalinio radijo ir jo pašnekovo bei dienos komentaro autoriaus galimai neproporcingų pašaipų valstybės vadovo pareigas einančiam asmeniui (ir jo patarėjos pareigas einančiam asmeniui) epizodai - ne tik žurnalistikos ir politologijos, bet ir konstitucinės teisės probleminė aktualija. Ji gali būti siejam su teisiškai grėsmingos tendencijos užuomazga.

Viena vertus, Respublikos Prezidentas ir jo patarėjų komandos nariai rizikuoja tapti platesnio diskurso ir kritikos objektu, jei dažnai ar pernelyg detaliai komentuoja ir vertina politines ar medicinines problemas ir joms šalinti ar suvaldyti Vyriausybės nutarimais ar ministrų sprendimais pasirinktas priemones, ypač COVID-19 pandemijos metu. Paprasčiau tariant, jei nebūtų valstybės vadovo ir jo patarėjos viešų abejonių galimybių paso tolesniu būtinumu ir veiksmingumu, tai nacionaliniame radijuje nebūtų garsaus apžvalgininko itin kritiško dienos komentaro. Jame, kaip minėta, nurodyti Prancūzijos ir kitų valstybių sumanymai privalomai skiepyti atitinkamus asmenis, pateikti kiti argumentai, tebūnie šokiruoti galinčių itin piktų įgėlimų valstybės vadovui bei jo konkrečiai patarėjai kontekste.

Kita vertus, pagal Konstituciją ir minėtą specialų LRT įstatymą nacionalinis radijas nėra skirtas tokiai misijai, kurią vykdant būtų sudaromos sąlygos užgauliai pašiepti Respublikos Prezidentui patarinėjančias „visas segalovičienes" ar „dėti skersą", net jei tokius ar panašius žodelius su pasimėgavimu vartojantis komentatorius apžvalgininkas - istoriškai politiškai gerbtinas liberalus signataras, pirmojo parlamentinio smurto (artimajai aplinkai prilygstančiuose Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos koridoriuose) auka, neskaičiuojant dešiniųjų radikalų sudaužytų signataro Česlovo Juršėno akinių.

Žinoma, nacionalinis radijas gali pasiteisinti, kad neatsako už dienos komentaro autoriaus lakią vaizduotę ir sarkazmą, kurį didele dalimi suformavo sunkios vaikystės nuoskaudos Sibire ir profesiniai suvaržymai, patirti dirbant sovietiniu laikotarpiu pažangiajai išeivijai skirto leidinio „Gimtasis kraštas" vadovybėje. Šis leidinys su dviem itin talentingais vadovais (redaktoriumi ir jo pavaduotoju priešakyje) nuo 1988 m. - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio idėjų sklaidos kanalas, formavęs daugybę to meto skaitytojų ir ypač jų jauniausia grandimi buvusios studentijos, tarp jos - šių eilučių autoriaus bendrakursių, teisės studijų absolventų 1990 m. birželyje, mąstyseną.

Be to, svarbu objektyviai pripažinti ir pernelyg nesistebėti, kad 2022 m. sausio 19 d. šokiruojantį komentarą skaitęs autorius turi daug gerbėjų ir yra nuoseklus tuo aspektu, kad anksčiau paprastai visad surasdavo jį įkvepiantį priešininką antipodą,[16] pvz., šviesaus atminimo buvusį Vilniaus universiteto rektorių R. P., politikuojantį turtingą rusakalbį verslininką (jis vadintas „Kėdainių kniaziumi"), žemaitiškai privačiuose pokalbiuose nusikeikusį ir apkaltos būdu pašalintą valstybės prezidentą (jis vadintas „tapšnotoju",[17] tuo sureikšminant spec. tarnybų turimus atitinkamų privačių pokalbių ir žemaitiškų keiksmažodžių slaptus įrašus), skalikus į šalį traukusią tulpių pašto Gintarinę Ledi,[18] valstiečių sąjungos lyderį Naisių Pijų kryžiuotį.[19] Šiame kontekste dabartinis pašiepiamas valstybės vadovas tarsi nėra jokia išimtis ir sudaro to komentatoriaus antipodų tęsinį.

Išeitų, kad minėtame visuomeninio radijo dienos komentare tarsi nieko keisto ar neįprasto nenuskambėjo, juo labiau panašių ar analogiškų apibendrinimų žiniasklaidoje 2000-2022 m. kontekste. Kam garsus ilgametis apžvalgininkas komentatorius nepatinka, tas galėjo pritildyti imtuvą, o kam patinka jo pastarųjų metų gyvenimo šūkis „saujelė chamų ir chuliganų neprimes Lietuvai savo taisyklių"[20] - pagarsinti imtuvą.

Tačiau pagal Konstituciją ir minėtą specialų įstatymą[21] derėtų manyti, kad nacionalinis radijas, skirtingai nei kitokios prigimties ir paskirties nenacionalinis radijas, pvz., daug metų rusų kalba (!) reklamą apie superkamus automobilius išvežti į Kazachstaną kasdien skelbiantis A2 radijas, neturėtų būti Sibire sunkią vaikystę praleidusio liberalaus signataro komentatoriaus antipodų daugiamečio talžymo išplėtojimo dabartiniam Respublikos Prezidentui ir jo patarėjoms (visoms segalovienėms) priemonė. Ja gali būti portalai delfi.lt ar 15min.lt. arba leidinys „Lietuvos rytas", bet ne LRT, nebent komentarai būtų mandagesni ir korektiškesni, be skerso dėjimų, basų valstiečių ar segalovienių.

Žinoma, demokratinėje valstybėje ir ją kuriančioje darnioje visuomenėje nebūtina ir negalima visuomeninio radijo laidose transliuoti tik ditirambus parlamentui ar prezidentui bei jų patarėjoms. Tačiau kritikuojančio dienos komentatoriaus šokiruojanti frazeologija negali bujoti skleistis išskirtinio privilegijuoto nacionalinio radijo biudžetinio finansavimo lygmenyje. Kodėl? Todėl, kad šokiruojamos auditorijos gausinimas ar reklamos kiekio didinimas gyvybiškai svarbus privataus finansavimo pagrindu įsteigtam ir veikiančiam radijui (pvz. „Geras FM" ar „M-1") , kuris Lietuvoje pagal skelbiamas sensacijas, diskusijas ir komentarus (tebūnie su atitinkamomis išimtimis, pvz., kartais kreivais politiniais svarstymais radijuje „Pūkas") paprastai santūresnis ir korektiškesnis nei epizodiškai itin agresyvus biudžetinis nacionalinis radijas 2017-2021 m.

Beje, tenka prisiminti Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime (priimtame pirmininkaujant E.K.) santūriai pradėtą formuluoti nacionalinio transliuotojo svarbos doktriną ir ją, deja, į neregėtas teisminio aktyvizmo bei palankumo LRT finansavimo išskirtinumui aukštumas pakėlusį 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą (priimtą pirmininkaujant D.Ž.). Pastarasis nutarimas, kurio prašė tuometinė įstatymais finansiškai kasmet supančiota Vyriausybė su premjeru Sauliumi Skverneliu priešakyje,[22] pagal jo mistinę bendrųjų konstitucinių reikalavimų kasmetiniam biudžetiniam finansavimui išlygą „Tačiau [...]"[23] suponuoja, kad iš Konstitucijos principų ir normų kyla ypatinga ir išskirtinė nacionalinio transliuotojo svarba ir misija, kuri pateisina išimtinį biudžetinį finansavimą pagal fiksuotas neterminuotas mokestines formules[24] ir tai įtvirtinančio įstatymo radikalų nukrypimą nuo bendro viešojo sektoriaus finansavimo planavimo kiekvienais metais pagal esamą ekonominę padėtį ir finansines išgales konstitucinių taisyklių.

Ar tai pateisina net šokiruojantį demokratiškai legitimuoto Respublikos Prezidento pozicijos ir galimų politinių klaidų (ne tik užsienio politikoje) konstatavimo sutaršymą nacionalinio radijo dienos komentaruose ar kitokiuose transliuojamuose ryto garsuose?

5. Tokio klausimo atitinkamu iškalbingu atsakymu gali būti beveik neįtikėtinas teigiamas pokytis, t. y. nacionaliniame radijuje 2022 m. sausio 27 d. po 8 h transliuotas išskirtinis interviu su Respublikos Prezidentu.[25] Valstybės vadovas iki tol, kaip neseniai buvęs premjeras Saulius Skvernelis 2017-2020 m., tarsi būdavo verčiamas bandyti patekti į žiniasklaidą kitais būdais pro „neparadines duris", pvz., duodamas interviu Žinių radijui[26] ar leidiniui „Verslo žinios".[27] Tiesa, Respublikos Prezidento nacionaliniame radijuje aptartos karo grėsmių Rytų Europoje, atstovybės Taivano atstovybės pavadinimo, infliacijos ar kalbėjimosi su visomis Lietuvos žmonių grupėmis aktualijos neskoningai apkartintos paskutiniu klausimu, ar valstybės vadovas kandidatuos antrai kadencijai. Šis persūdytas nacionalinio radijo žurnalisto pasiteiravimas minėtame interviu tarsi apnuogino savito nepalankumo žaizdas, t. y. pakurstė Konarskio gatvės ir Daukanto aikštės teberusenančios disharmonijos įžvalgas.

Jei Respublikos Prezidentas, pagaliau pamalonintas nacionalinio radijo dėmesiu išskirtinio interviu forma, būtų neapdairiai užkibęs ir paskutinį klausimą impulsyviai atsakęs daugmaž teigiamai ar neįtikinamai miglotai, visi jo teiginiai apie valdžios klaidas Taivano atstovybės pavadinime ar nesikalbėjime su oponentais ir ypač skiepų priešininkais esą atspindėtų savanaudišką pasirengimą perrinkimo kampanijai 2024 m. Džiugu, kad buvo nepasiduota žurnalistinei provokacijai ir atakyta išmintingai: pirma, stebina dabartinis ankstyvas susidomėjimas ir klausinėjimas dėl kandidatavimo antrai kadencijai; antra, apsisprendimas ateityje priklausys nuo daugelio būsimų aplinkybių.

Darsyk svarbu pabrėžti, kad valstybės vadovas demokratinėje visuomenėje neturi būti tik garbinamas ir šlovinamas ar pamaloninamas lengvais retoriniais klausimais. Todėl minėtas interviu ir jo paskutinis klausimas, kuris nuskambėjo prieš 2,5 metus rinkto Respublikos Prezidento kadencijai įpusėjus, neprivalo atspindėti vien susižavėjimą, kuris būdingas nacionalinei televizijai itin maloniai mandagiai kalbinant kardinolą Kalėdų išvakarėse.

Tačiau sunku tinkamai suprasti ir korektiškai pateisinti vadinamąją konceptualiąją analitinę žurnalistiką, kai nacionalinis transliuotojas, 2022 m. sausyje išklausęs nuoširdžios valstybės vadovo kritiškos nuomonės dėl politinės, ekonominės ir socialinės įtampos Lietuvoje priežasčių, įdėmiai teiraujasi, ar tokios nuoširdžios kritiškos nuomonės autorius kandidatuos antrai kadencijai 2024 m. vasarą. Tokia nacionalinio transliuotojo ryto garsų metodologija, kuri mažai kuo skiriasi nuo TV3 ar kitos privačios televizijos kartais kalbinamų policijos reido metu sulaikytų įsiaudrinusių apgirtusių vairuotojų galimai liguisto noro būti Respublikos Prezidentu gudrios atskleidimo technikos, iš principo nėra ta, kurią būtų galima pateisinti pagal minėto Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo doktrinoje išaukštintą nacionalinio transliuotojo misiją ir jai užtikrinti įstatymuose numatytą biudžetinio finansavimo „anti planavimą" fiksuotomis neterminuotomis mokestinėmis formulėmis, kurios akivaizdžiai paneigia Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus kasmet atsižvelgti į konkrečią esamą ekonominę padėtį ir kintančias valstybės finansines išgales.

Taigi minėtas naujausias Respublikos Prezidento interviu išskirtinai nacionaliniam radijui - sąlygiškas pagrindas rimtai tikėtis didesnio politinio korektiškumo nacionalinio radijo ryto garsuose. Juose turėtų būti tinkamai subalansuoti du netapatūs imperatyvai (a) grįsti „veiklą [...] nešališkumo, [...] objektyvumo, politinio neutralumo [...] principais" ir (b) užtikrinti „žodžio ir kūrybos laisvę".[28]

Ne tik nacionalinio radijo klausytojai mokesčių mokėtojai, bet ir jo vadybininkai turi atsakingai vertinti, kas - kūrybos laisvė ar nešališkumas bei neutralumas - triumfuoja minėtose "visose segalovičienėse". Jose, šių eilučių autoriaus nuomone, iš principo triumfuoja konkrečios Respublikos Prezidento patarėjos bei jos veiklos gaires nubrėžiančio valstybės vadovo ciniškas menkinimas (visuomeninio radijo autonomiškumo ir jo pamaloninto komentatoriaus kūrybos laisvės sureikšminimo „sąskaita").

Beje, įstatymas įpareigoja nacionalinį radiją ugdyti, be kita ko, „kalbos kultūrą".[29] Ar „skerso dėjimas", kaip ir radijo primadonos hiperbolizuotas „grybo pjovimas nuogo karaliaus peniu",[30] - kalbos kultūros ugdymas? Toks retorinis klausimas gali būti retoriškai atsakytas pagal 1986 m. emigravusio Sauliaus Tomo Kondroto 1985 m. kūrinio pavadinimą: Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą.

ŠALTINIAI:

[1] https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/157622/del-spaudos-laisves-protestuojantys-demonstrantai-blokavo-lenkijos-parlamenta

[2] https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/es-sukritikavo-nauja-lenkijos-ziniasklaidos-istatyma.d?id=87938523

[3] https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/124122/es-ketina-didinti-spaudima-lenkijai

[4] https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0395_LT.html

[5] Galiojančio Seimo 1996 m. spalio 8 d. priimto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta: „LRT yra nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė".

[6] Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „ LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę [...]".

[7] Autorius nuoširdžiai savikritiškai vertina savo apsiskaitymą ir neabejotinai siauresnį akiratį palyginti su jo šiek tiek pažįstamais šioje publikacijoje nuasmenintai nurodomais LRT pašnekovais komentatoriais, kurie agresyviai kritikavo Respublikos Prezidentą.

[8] https://lt.wikipedia.org/wiki/Feljetonas

[9] https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1591553/rimvydas-valatka-anarchija-tvarkos-ir-nausedos-bei-visu-segalovicieniu-motina

[10] https://www.vaikams.lt/filmukai/lydekai-paliepus-man-panorejus.html

[11] „Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų" (ANK 507 straipsnis).

[12] Žr., pvz., LVAT praktikos biuletenį Nr. 8, kuriame atskleidžiama, kaip ir kodėl apeliacinėje instancijoje iš principo nebuvo keičiamas tokių aplinkybių vertinimas žemesnės instancijos teismo pozicijos lygmeniu: „Žurnalistų etikos inspektorius 2005 m. liepos 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. D., laikraščio „Laisvas žodis" redaktoriui už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-6 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. [...] Tokiu būdu A. D. įžeidė Lietuvos Respublikos Prezidentą ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214-6 straipsnio l dalyje. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarimu pripažino A. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, [...] ir nubaudė jį administracine nuobauda - 2000 Lt bauda. Teismas pabrėžė, kad pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, prie medžiagos pridėtos publikacijų kopijos. Protokole išdėstyti teiginiai, nepriklausomai nuo jų reiškimo formos (nuomonių skiltyje, klausimo forma) neabejotinai yra įžeidžiantys, nes Lietuvos Respublikos Prezidentui, kaip asmeniui, priskiria bruožus ar poelgius, neatitinkančius reikalavimų, keliamų jam kaip visuomenės nariui, kadangi žmonės vienareikšmiškai neigiamai vertina asmenis, kurie susiję su kriminaliniu nusikaltėlių pasauliu. Aptartuose sakiniuose paskleista informacija, kurioje teigiama apie padarytus teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimus, netinkamą elgesį, nesąžiningą veiklą ir pan. Tai rodo minėtų teiginių žeminantį ir įžeidžiantį pobūdį. [...] Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. [...] teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas neteisingai pritaikė ATPK 2146 straipsnio 1 dalies normą, paskirdamas A. D. 2 000 Lt dydžio baudą, t. y. baudą, kuri yra dvigubai didesnė nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas baudos maksimumas." (https://www.lvat.lt/data/public/uploads/2018/01/lvat_biuletenis_08.pdf).

[13] Ten pat, t. y. minėto LVAT biuletenio p. 18.

[14] https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2021/03/23/news/lenku-rasytojui-pareikstas-oficialus-kaltinimas-del-prezidento-izeidimo-18748395

[15] Daugiau žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimą: „Pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip šalies vadovo, teisinis statusas yra išskirtinis [...], individualų, išskirtinį konstitucinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos [...]".

[16] Antipodas - „kitam žmogui priešingų pažiūrų ir būdo bruožų žmogus: Heròjus lai̇̃mi, antipòdas pralai̇̃mi. Išdavi̇̀kas ir̃ patriòtas - antipòdai. [...] vienas iš dviejų priešingų, nesuderinamų dalykų; priešingybė: Kosmopoliti̇̀zmo antipòdas - tautiškùmas" (https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/antipodas?i=af37f12f-1368-4bd3-a2c7-853d951ec20a).

[17] https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rimvydas-valatka-mars-mars-tra-ta-ta.d?id=87206151

[18] https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/211224/r-valatka-prezidentes-zadanijos-is-tulpiu-pasto-vsio-zakonno

[19] https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rimvydas-valatka-naisiu-pijus-buvo-gudrus.d?id=77080253; https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rimvydas-valatka-pinigingas-kryziuotis-is-naisiu.d?id=76957185; https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rimvydas-valatka-naisiausi-naisiu-gyvuliu-ukes-metai-12-staciju.d?id=83143567

[20] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/valatka-saujele-chamu-ir-chuliganu-lietuvai-neprimes-savo-taisykliu.d?id=88164433

[21] Minėtas Seimo 1996 m. spalio 8 d. priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas.

[22] Lietuvos Vyriausybė 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 520 argumentuotai abejojo, ar Konstitucijai neprieštarauja jos konstitucinius kasmetinio biudžetines planavimo įgaliojimus paneigiančios teisės normos, kurios įtvirtintos įvairiuose įstatymuose. Buvo ginčijama, be kita ko, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalis (2014 m. gegužės 8 d. redakcija).

[23] „Tačiau [paryškinta - aut.] [...] Vyriausybė, rengdama valstybės biudžeto projektą, ir Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą, turi atsižvelgti į nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinį statusą; rengdami, svarstydami ir tvirtindami valstybės biudžeto projektą, kiek jis yra susijęs su valstybės biudžeto lėšų skyrimu nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui, Seimas ir Vyriausybė turi paisyti ne tik iš Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas, konstitucinės sampratos kylančių reikalavimų" (Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo 98.1 punkto antra pastraipa).

[24] „LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų" (minėtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies (2014 m. gegužės 8 d. redakcija) 1 sakinys).

[25] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1598720/nauseda-galimybiu-paso-pobudis-labai-smarkiai-keiciasi-dirbtinis-srautu-atskyrimas-priesina-visuomene-duoda-mazai-naudos

[26] https://www.ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/didejanti-trintis-lietuvos-viduje-del-kinijos-ir-taivano-kuo-tai-gresia?video=1

[27] https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/01/12/prezidento-interviu-karantinas-ministru-darbas-mokesciai-naujasis-lb-vadovas

[28] Minėto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais. LRT užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę".

[29] Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis.

[30] https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1566613/rita-miliute-kaip-nuogas-karalius-peniu-gryba-pjove-ir-kariavo-pries-visus-kam-ne-dzin

 

Rubrika Nuomonių barometras yra SRTRF projekto dalis.

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-03-30 10:41
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media