Žvarboką vasario pirmosios popietę į Teatro, muzikos ir kino muziejaus jaukią salę rinkosi Tautotyros sąjūdžio (Tėviškės pažinimo fondas, Gimtinės leidykla, Tautotyros sąjūdžio rėmėjų klubas "Savastis") nariai, rėmėjai bei bičiuliai, žmonės, neabejingi naujai gimusiam žodžiui, tik ką šviesą išvydusiai knygai.

O buvo pristatoma Kazio Račkausko knyga „Čižiūnų židinio šviesa", knyga, skirta Trakų rajono Čižiūnų pradinės mokyklos, įkurtos 1922 m., bet dabar sąrašuose jau nebesančios, kaip ir daugelio pastaruoju metu uždarytų mokyklų, istorijai. Kas kaltas: lėšų stoka, mažėjantis gimstamumas ar geltonieji autobusiukai, žadinantys užsimiegojusias vaikų akytes, o gal...

Kalbėdamas apie šią unikalią knygą, dr. Mindaugas Tamošiūnas sakė, kad tai „pirmo ryškumo spindulys, nušviečiantis Trakų krašto mokyklų istoriją", o viršelį puošianti mokytojos, Čižiūnų pradinės mokyklos vedėjos V.Mačiliūnaitės-Sidarienės su dukrelėmis nuotrauka tai lyg pati mokykla, iš šimto metų atstumo žvelgianti į skaitytoją. Knygoje atgyja mokytojų, dirbusių šiame krašte, veikla, jų gyvenimai, mintys. Ir visa tai rasta ekspedicijose, archyvuose. Pasak dr. Mindaugo Tamošiūno, autorius Kazys Račkauskas ne tik geras istorikas, bet ir rašytojas puikus: jo knygos kalba sklandi, vaizdinga, sodri.

Žurnalistas rašytojas Jonas Laurinavičius pabrėžė, kad „Čižiūnų krašto istorija" - tai šimto metų visos Lietuvos istorija, parašyta profesionalaus istoriko". Kiti kalbėjusieji teigė, kad pasakojimas apie kiekvieną mokytoją galėtų būti pratęstas kaip atskira knyga. Knyga pirmiesiems mokytojams S.Pliuškevičiui, B.Goštautui, O.Monstvilaitei-Žuolienei, A.Palioniui, P. ir J. Pačkauskams ir kt. bei žymiausiems XX a. pr. antros pusės - Janinai Ališauskaitei, Zofijai Arnatkevičiūtei - Aliukonienei, P. Auškalniui, Danutei ir Vytautui Bražinskams, Juliui Cugeriui, Vaclovui Jakučiu, Zofijai ir Vaclovui Jakučiams ir kt. Tokie knygų personažai, anot Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto mokslo darbuotojo doc.dr. Jono Dautaro, būtų pavyzdys dabar rengiamiems pedagogams.

Įdomu buvo pasiklausyti knygos autoriaus minčių apie knygos rašymo akimirkas, besitęsusias visus ketverius metus, kol gimė ne vieną šimtą puslapių turįs leidinys. Sėdėta archyvuose, susitikta su mokytojų, apie kuriuos rašoma, giminėmis, dar gyvais pedagogais, organizuotos išvykos į rajonus, iš kurių atvykusieji čia dirbo. Ieškota, ieškota, ieškota... ir rasta.

Šiltus žodžius istorikui rašytojui Kaziui Račkauskui skyrė poetas žurnalistas Juozas Elekšis, o iš Marijampolės atvykęs poetas Jeronimas Šalčiūnas pavadino „Čižiūnų krašto istorijos" autorių „riteriu triūso", kurio ranką palaimino Dievas, nes ji buvo, yra ir bus reikalinga Tautai.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-02-04 09:51

Atgal