Naujos knygos, leidiniai

Neseniai iš spaudos išėjo žurnalisto ir rašytojo Jono Laurinavičiaus knyga „Ąžuolai žalieji“. Ne romanas ir ne kokia beletristika. Paantraštė byloja: „Žmonės. Knygos. Atsiminimai“. Taigi vyrauja fakto dimensija, o dėmesys nukreiptas į iškilias, plačiai žinomas asmenybes - Juozą Tumą Vaižgantą, Antaną Vienažindį, Salomėją Nėrį, Joną Aistį, Paulių Širvį, Sigitą Gedą, Joną Laucę, kitus. Tūlas skaitytojas gali ir skeptiškai šyptelti: juk rašyta, išrašyta ir perrašyta! Tai ką dar?.. Ir vis dėlto - skaityti įdomu.

Datos ir įvykiai kartais sutampa visiškai atsitiktinai. Taip ir šį kartą. Kovo 5 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengė naujos dviejų tomų knygos „Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas“ nuotolinį pristatymą. O prieš trejus metus kovo 5–9 d. Lietuvoje viešėjo Europos Tarybos Patariamojo komiteto ekspertų grupė. Kovo 7 d. Trakuose ekspertai buvo susitikę su įvairaus amžiaus karaimų bendruomenės atstovais, domėjosi, kaip vykdoma prieš 20 metų įsigaliojusi Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido paskutinę knygą – vardyną, skirtą Lietuvos gyventojams, nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino režimo. Ši 576 puslapių apimties knyga – tai daugiau kaip 30 metų rengiamo tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ (toliau – Vardynas) V tomo antroji dalis.

Žinomas Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas ir Vilniaus skyriaus pirmininkas Tomas Tomilinas išleido savo pirmą autorinę knygą – „Knyga ne vaikams. 9 mitai apie gyvenimą tarp karnavalo ir pasninko“. Kaip teigia knygos autorius, „tai kuklus indėlis į Lietuvos suaugusiųjų politinį švietimą, šiuolaikinės Lietuvos politikos mitų, stereotipų analizę, kurie mums trukdo kurti tikrąją gerovės valstybę“.

„Baltų lankų“ leidykla išleido politikos mokslų daktaro Mažvydo Jastramskio knygą „Mums reikia vado?“. Joje 304 puslapiuose aprašoma Prezidento institucija, jos kaita nuo Vytauto Landsbergio iki Gitano Nausėdos. „Matau ženklų, kad ir patys lietuviai gal tiksliai nežino, kokių vis dėlto galių iš to prezidento nori. Kartais, kai prezidentai elgiasi ryžtingai, pasitikėjimas jais apskritai smunka. Todėl knygos pavadinime – ne teiginys, o klausimas“, – sako knygos autorius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido dr. Dariaus Juodžio knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)”. Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumentaliai nagrinėjantis iki šiol tik probėgšmais istorikų paliestą temą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė). Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima daugumos ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena.

Knygynų lentynas jau pasiekė „13 lietuvių liaudies pasakų apie raganas“ – tai pirmasis šalyje liaudies pasakų apie raganas rinkinys. Jis iliustruotas originaliomis dailininko Ojaro Mašidlausko iliustracijomis.

Leidykla „Žuvėdra“ išleido Česlovo Skaržinsko publicistikos knygą „Stasys Vainalavičius – tarpukario Lietuvos dokumentinio kino kūrėjas“. Knygos parašymą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Skelbiame knygos ištrauką.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido Merkio rinktinės štabo dienoraštį – unikalų partizanų laisvės kovų dokumentą, kurį rašė garsus Dzūkijos partizanų vadas, vėliau – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Algirdo M. Budreckio 400 puslapių knygą „Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai“.

Leidybos įmonė „Kriventa“ išleido Norberto Vidrinsko knygą „Pradžia. prisiminimai apie krašto apsaugos kūrimą“.

Visą rudenį Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka drauge su rašytoju Vytautu Račicku keliavo po Vilniaus bei Alytaus regiono bibliotekas. Aplankyta daug vaikų, atsakyta į daug jų klausimų. Šia proga nusprendėme pakalbinti rašytoją apie pačią naujausią jo knygą – „Juzulio istorijos“.

Česlovą Skaržinską žinau seniai, bent trisdešimt metų dirbo žurnalistu, redagavo „Valstiečių laikraštį“, rengė ir leido knygas apie Lietuvos kaimą, jo žmones. Jo publicistika, apmąstymai ne kartą džiugino skaitytojus. Nežinau kito kūrėjo, kuris tiek daug būtų aprašęs Dzūkijos vietoves, žmones, su tokia meile bylojęs apie Merkinę, Varėną, Mardasavą...

Vermachto karo medikas Heinrichoas Haapė (1914–1976)pasakoja apie nelengvą savo bataliono kelią nuo Rytų Prūsijos iki Rževo apylinkių Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau tai nėra paprasto kario dienoraštis. Nuožmias abipuses skerdynes H. Haapė matė ir vertino Hipokrato priesaiką davusio gydytojo akimis. Karišką pareigą ir ištikimybę savo šaliai autoriui pavyko suderinti su humanizmu, rūpinimusi ne tik sužeistais saviškiais, bet ir priešo kariais, civiliais gyventojais.

"Šiandien, 2021 metų sausio 12 dieną, prieš pat vidudienį iš leidyklos parsivežiau kantriai išlauktąją „Vilniaus heteroglosiją“, mudviejų su knygos dailininke Sigute Chlebinskaite kūrinį... - rašo Facebook'e Vladas Braziūnas.

Šiandien rašytojui, žurnalistui Alvydui Valentai spaudimas sukyla dvi dienos prieš sėdant rašyti. Bėgantys metai pakeitė santykį su rašymu – seniau tai buvo skysta terapija, o šiomis dienomis poetas sako rašąs mažai, sunkiai ir su naujomis knygomis į viešumą nelendąs. O naujas kūrinys – jau ant rašytojo stalo. Kiekvienai Homero giesmei A. Valenta sukūrė po eilėraštį ir visi jie nugulė ką tik išleistoje knygoje „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“. Jos pavadinimo, sako poetas, vidurnaktį pažadintas iš gilaus miego tiksliai turbūt nepakartotų.