Mudu su rašytoju, žurnalistu Romu Sadausku, kilusiu iš Druskininkų, pažįstami nuo senų senų laikų - tolimųjų 1956-ųjų, kai abudu priklausėme Varėnos rajono literatų būreliui, veikiančiam prie rajono laikraščio redakcijos. Taigi vienu metu brendom, kūrėm, tik retkarčiais per kokias šventes besusitikdami, vienu kitu žodžiu persimesdami. Taip vienu metu ir senstelėjome, sulaukę 85-erių. Žinau, kad jis sunkiai serga. Tačiau žinau, kad ir vis teberašo... Mudviejų bendri draugai man vis atneša jo naujas knygeles... Viską į šalį -ir įninku į jas.

Kai ta pačia sparta sensti, tai jau iš pusės sakinio vienas kitą supranti. Kad ir pamažu skaitydamas jo pastebėjimus, miniatiurų, užrašų rinkinius „Kas buvo, tas buvo" (2023). Romą suprantu: užmačios man aiškios: storos knygos romano, apysakos - jau nebepadarysi, nes po kelių puslapių pamirši, ką jau yra rašęs, o skaitytojui nebeverta skaityti, nes po kelių puslapių pamirši, ką jau yra perskaitęs. O štai trumpi, net vieno sakinio aforizmai, minčių blyksniai - tik skaityk ir gėrėkis. Spėji sukramtyti, įsidėmėti nors ir trumpam... Pats Romas atvirauja:

*Tenka pripažinti, kad jau negaliu skaityti bent kiek rimtesnių tekstų, kol pasiekiu sakinio pabaigą, neatsimenu jo pradžios (p. 7).

Iš jo knygelės išsirašiau dar keletą trumpų pastebėjimų, kurie galbūt patiktų ir kitiems:

*Ateina toks laikas, kai vyras ir žmona sarmatijasi vienas kitam rodytis nuogi. Negražūs, ir tai žino.

*Tas pats kvailys atrodo daug protingesnis tada, kai tyli, negu tada, kai plepa.

*Medžio pavyzdžiu Dievas mus moko ir skatina kilti aukštyn. Ir nepasitraukti iš ten, kur gimęs!

*Svajoti reikia atsakingai, nes svajonės kartais išsipildo.

*Arba tu nemyli, arba esi laimingas.

Kitas tikriausiai užsirašytų kitas Romo mintis, nes pasirinkti yra iš ko.

Tačiau knygelė įdomi ne vien tokiomis taikliomis sentencijomis. Rašytojas šaltu metų laiku gyveno Vilniuje, o atvėsus orams - savo sodyboje Demeniškių kaime. Stebiesi, kaip kelių eilučių dienoraštinėmis citatomis sugebi taip visapusiškai ir vaizdžiai pavaizduoti savo kasdienį gyvenimą.

*Su žmona ir sūnumi aplankėme senelių kapus Veisiejuose.

* Ryto malda

Viešpatie, kuris leidai sulaukti šio ryto, - padėk man šiandien ant nieko nepykti ir niekam negero žodžio nepasakyti. Amen.

* Demeniškių kaimelis turi šimtąkart daugiau dangaus - palyginti su Vilniumi. Didieji miestai apskritai prarado dangų, žmonės čia gyvena nepakeldami galvos į dangų, į žvaigždes, nes miesto danguje žvaigždžių nebėra.

* Dievas sukūrė kaimą, o žmogus miestą.

* Geriausia kūno mankšta - malkų skaldymas. Beje, dalyvauja ir protas, Ne šiaip sau sakoma: „Priskaldė malkų".

* Šalta. Gegužės 18 d.. Teko pakurti krosnį.

* Kol pasiklojau lovą, visai netekau jėgų. Kas toliau?

* Dingo kaime elektra. Viskas išsijungė. Tik gegutė karklyne kukuoja.

* Bestraigiškės miške apėjau visas man žinomas vietas ir - kad nors šungrybių būčiau radęs.

* Kol senelė Irutė aviečiavo (avietės šiemet irgi menkos, žemuogės taip pat, o mėlynių visai nėra), aš pasiroviau rieškučias pirmųjų šios vasaros voveraičių.

* Paskutinę liepos dieną radau pirmuosius šios vasaros grybaviečių baravykus. Keturis. Du iš jų buvo sukirmiję. Iš kitų dviejų išviriau kvepiančią baravykienę su šviežios svogūnų galvikėm iš savo lysvės. Skanu.

* Mūsų šulinyje vandens dar yra, nes mažai naudojame, o kiti, kas turi gyvulių, nežino, ką daryti.

* P. S. Užmiršau pasakyti, kad kiekvieną sykį, kai atsikandi obuolio, į veidą ir į akis pritrykšta sulčių, kurias nusišluostyti nesinori. Tegu pačios nudžius arba susigers.

Ir taip puslapėlis po puslapėlio, kartkartėmis neužmirštant įterpti ir vieno kito posmo, netgi dzūkiškai sueiliuoto.

Gaila, kad tose metmenyse susidėlioja ir liūdnos eilutės iš 2014-2016 metų būties: mirė Romualdas Granauskas, Alma Karosaitė, Jonas Mikelinskas... Mirė Filharmonijos solistas Danielius Sadauskas, Romo brolis. Na, ir apie savo paties sveikatą ne ką gero galėjo parašyti.

Tebejuokauju: turiu tris nepagydomas ligas - gili senatvė, susenėjęs cukrinis diabetas ir skrandžio vėžys. O vis dar gyvaliuoju...

Tos sunkios negalios Romo Sadausko nepalaužė, nesugniuždė. Kai jau nieko negali pakeisti, belieka viena išeitis: gyventi! Kibte įsikibus...

Romas dabar, beje, praėjus ar ne aštuoneriems metams po kai kuri savo nedžiugių žodžių parašymo, gyvena globos namuose.

Šiandien Romui sukako 85-eri. Jo knygos „Kas buvo, tas buvo" ketvirtajame viršelyje skelbiama: „Šią knygą išleido „Komforto namų" bendruomenė savo globotinio rašytojo Romo Sadausko 85-mečiui".

Knygą leidybai parengė „Žuvėdros" leidykla (direktorius žurnalistas S. Lipskis).

REMIA: