Naujos knygos, leidiniai

„Prospektas" - ketvirtoji poeto, eseisto, publicisto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Česlovo Skaržinsko poezijos knyga. Jau įpratome prie Česlovo Skaržinsko dzūkiškumų. Iš knygos „Tyka" autorius mums išliko tarsi vienkiemio poetas. Ir tas vienkiemio šulinys stipria ir tyra vandeninga srove išmaitino jo pirmąsias tris poezijos knygas. Beje, man kitas vienkiemio poetas yra Česlovo Skaržinsko kaimynas Antanas Kalanavičius. Abu jie gimę tame pačiame kašte. Ir kas įdomiausia, abiejų jų kalba ne nugludinta, o šiurkšti ir šerpetuota. Bet tos šerpetos ir užkabina skaitančiojo širdį, ir nepaleidžia. Jau ankstesni rašiusieji yra pastebėję, kad Česlovas Skaržinskas savo kūryboje „ savitai jautriai jungia kaimiečio ir miestiečio pasaulėžiūrą". To neslepia ir pats poetas, viename savo interviu sakęs: „Senokai gyvenu Vilniuje, nuo 1998-ųjų. Taigi, kaip ir miestietis būčiau. Tačiau vasaroju kaime, sodyboje prie Merkinės (Varėnos r.). Kaime turiu palėpę, kurioje daug knygų ir, žinoma, tykos... Joje jaučiuosi kaip vienkiemyje. Auga senas ir jaunas sodas, būna daug žalumos ir paukščių. O Vilniuje - irgi, manding, esu savas Senamiesčio gatvikėse, įvairiuose dvasios rūmuose."

„Prospektas" truputį kitokia knyga. Česlovas Skaržinskas pirmasis lietuvių poezijoje užkabina kelis šimtus metų trukusį ėjimą į Vilnių ir adaptaciją jame. Tai buvo ilgas procesas, ir labai keista, kad niekam nešovė mintis į jį pasigilinti. Taip pat kaip ir rinkinio pavadinimas, besipainiojęs po kojomis, bet niekieno nepamatytas.

pėdinau į Vilnių

lyg jaunuolis Daukantas

iš Mažeikių

Žemaitijos

pėsčiomis į alma mater

pasitiko kreivos gatvelės

kaip nūnai

degė horizontas virš Neries

vakaras Vilnelėje plovė

kojas apdulkėjusias

pėdinau per akmenis

alma mater grindinio

būtąjį į būsimąjį veiksmą

viename

32 p.

Galima tik įsivaizduoti tūkstančius daukančiukų per kelis šimtmečius pėdinusių į Vilnių, į šviesą. Vakarais pamerkusius skaudančias dulkinas kojas į Vilnelės vėsą. Paskui reikės čia gyventi: čia ir dabar /didelio skruzdėlyno / žmonės / gatvėse nekalbūs /bėgantys nuo savęs/... Užtenka penkių trumpų eilučių nusakyti sunkiai nusakomą būseną. Česlovas Skaržinskas trumpų eilėraščių meistras. Žodžių nedaug, bet daugiau ir nepridėsi - viskas pasakyta.

Česlovo Skažinsko knygos „Prospektas" skaitymas yra savotiškas pasivaikščiojimas po Vilių, miestą, kurį autoriui pavyko prisijaukinti ir pamatyti tikrąjį jo veidą. Kelionė Žvėryno tiltu į prospektą. Senamiestis priima ir įsileidžia. Simboliais tapusi šventovė, Literatų svetainė, Pilies ir Bernardinų gatvės, Halės turgus, Kryžių kalnas. Įsiminė eilėraštis „Tautosakiškas pavasaris":

Kaziuko mugė, spūstis verbų, likučiai sniego, kovas tekantis į savo mirtį ir „radau neieškojęs ištvinusį liūdesį upę ir pelkę." Įdomus Česlovo Skaržinsko Vilniaus laikas. Jis atrodo nei bėga, nei skuba. Jis sugula klodais, bet tie klodai ima ir susimaišo, ir pro mašinų gausmą išnyra vaiduokliški viduramžių vežimai.

Ir vis dėlto Vilnius nesaugus miestas. Turi būti visą laiką atsargus: ... „triukšmingame prospekte / papulsi po traiškančiais ratais / parašys vaizdingą nekrologą / prospektas bejausmis / per triukšmą negirdi nemato / miestas ant ratų".

Ramina tik žinojimas, kad už šimto kilometrų yra kiti namai:

ten kažkur už miesto

skruzdėlė maža gyvybė

ežeras gilus

sietuva upelio

vienkiemio tyka beribė

medį žaibas skelia

ten kur nieks žolės nepjauna

vasara it miegas trumpas

vakaras aštrus dvibriaunis

venera į glėbį čiumpa

ar į miestą

ar iš miesto grįši

prie Krėvės

prie Gilšės

girios

prisirišęs

90 p.