LŽS ir NŽKA pirmininkas

Dainius Radzevičius  

Šiandien galutinai asmeniškai įsitikinau, kad privalomas matematikos egzaminas yra būtinas. Bent jau tiems, kas savo studijas nori apmokėti mokesčių mokėtojų pinigais. Už galutinius ir neginčijamas argumentus turiu padėkoti didžiausiam ir populiariausias naujienų portalui Delfi.lt ir "Spinter tyrimams".

Tai šis portalas dar iki reformos surengė visuomenės apklausą apie privalomą matematikos egzaminą. Tiesa, tyrimo rezultatų paklaida yra 3,1 proc. Todėl skaičiuoti mokantys gali gauti aibę visokių galimų variantų.

Na o reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad dauguma lietuvių (56,6 proc.) ne tik neprieštarauja, bet net ir  remia matematikos egzamino prievolę. Tik apie 43 procentai apklaustųjų aktyviai priešinasi tokiai prievolei, kuri dabar kažkodėl vadinama naujove. Matyt, prieštaraujantys norėtų kuo mažiau mokytis ir kuo mažiau tikrinti savo žinias? Arba to nelinki savo vaikams ir anūkams? Arba nemyli politikų iš principo ir nemėgsta jokių permainų? O gal asmeniškai nemėgsta ministro Dainiaus Pavalkio?

Visaip gali būti. Tokias mano prielaidas apie reformos priešininkus netiesiogiai gali patvirtinti kai kurie viešai paskelbti tyrimo duomenys apie pritariančius reformai arba neturinčius aiškios pozicijos. Pasak tyrėjų, privalomam egzaminui dažniau pritaria aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų šalies gyventojai. Vyrai dažniau neturi nuomonės šiuo klausimu.

Tačiau jei kalbame apie tikrą matematikos reformos vertinimą, galima būtų surengti naują apklausą jau po sprendimo grąžinti privalomą matematikos egzaminą valstybinio finansavimo siekiantiems abiturientams.

Visgi šiuo atveju norisi paliesti ir dar vieną svarbų aspektą. Visuomenės informavimą apie šios apklausos rezultatus. Radau štai tokią išvadą tame pačiame portale:

"Lietuvos gyventojai nepritaria privalomo matematikos brandos egzamino įvedimui, rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimai" atlikta visuomenės nuomonės apklausa."

Štai čia norėčiau visiškai nesutikti su tokia kolegos išvada. Visų pirma, nepritaria mažesnė pusė žmonių. Tai rodo skaičiai. O pagal tai daryti apibendrinimą priskiriant jiems daugumos etiketę nėra sąžininga. Juk remiančių ir neturinčių nuomonės apie egzaminą yra akivaizdi dauguma. Ir jei žmonės neturi aiškios nuomonės apie egzamino įvedimą, tai juos priskirti prie prieštaraujančių - neteisinga. Matematiškai neteisinga. Etiškas informavimas būtų tuomet, jei būtų išvada apie susiskaldžiusią ar padalintą nuomonių įvairovę. Nes mano išvada, kad dauguma žmonių neprieštarauja ar remia reformą yra matematiškai gal net teisingesnė nei kolegos išvada apie prieštaraujančius Lietuvos gyventojus. Nes prieštarauja reformai akivaizdi mažuma.

Tad gal verta pakalbėti ir apie tai, ar bet kurią reformą turi aktyviai remti dauguma Lietuvos gyventojų? Mano giliu įsitikinimu, tokiu keliu eidami greitai priartėtume prie visiško populizmo - jei dauguma nori, tai ir darome. Jei kas nors neturi aiškios nuomonės, tai nedarome nieko, nes juos priskiriame prie prieštaraujančių. Tokiu atveju populizmui ir manipuliacijoms kelias tampa atviras ir leidžiama politikams reformas vykdyti pagal žmonių įgeidžius. Tokių precedentų jau turime ir jie dažniausiai baigiasi liūdnai. Arba nevyksta jokių reformų. pavyzdys - visuomenės nuomonė apie prisiekusiųjų teismus ir reformas šioje srityje. Iki šiol tai vyksta maždaug taip - žingsnis pirmyn, du - atgal.

Na o man atrodo, kad demokratinėje ir civilizuotoje visuomenėje turime siekti, jog ne tik dauguma žmonių palaikyti kiekvieną politikų siūlomą reformą. Arba ją aštriai kritikuotų. Čia jau priklausomai nuo politinių pažiūrų ir asmeninių įsitikinimų. Labai svarbu leisti visuomenei ir neturėti išankstinių nuostatų (ypač neigiamų), o visą atsakomybę už reformos sėkmę palikti politikams ir valstybės tarnautojams bei reformų vykdytojams. Juk ne visais klausimais ir ne visada visa visuomenė turi pakankamai kompetencijos ir žinių, kad teisingai pasirinktų sprendimo variantą. Nuomonę galima turėti, bet kompetencijos - nebūtinai. Ir tai leidžia nedeklaruoti išankstinio pritarimo ar prieštaravimo. Arba išsakyti nuomonę, o vėliau ją pakeisti. Kaip tik dėl nuotaikų ir nuomonių kaitos politikai dažnai kaltina arba visuomenę, arba tyrėjus. Prisiminkite praėjusius rinkimus ir socialdemokratų vertinimus apie rinkimų rezultatus.

Todėl atsakomybė už pasiūlytus įstatymų pakeitimus, visų pirma, tenka reformų iniciatoriams ir rėmėjams. O praėjus kuriam laikui galima daryti pakartotines apklausas ir sužinoti, kaip pasikeitė visuomenės nuomonė pamačius reformos rezultatus. Spėju, kad privalomo matematikos egzamino įvedimas aukštojo mokslo siekiantiems ir valstybinio finansavimo pageidaujantiems asmenims pirmuosius reformos rezultatus parodys po gerų dešimties ar kiek daugiau metų. Per tą laiką bus daug diskusijų apie reformos eigą, sunkumus ir problemas. Visa tai aktyviai peršant visuomenei galima sulaukti jau ir 75 procentų nepatenkintųjų reforma. Arba galima nuolat įtraukti visuomenės grupes diskusijas dėl reformos įgyvendinimo. Bet tai bus nuomonės apie reformos eigą o ne apie rezultatus. Manau, kad būtų visiškai sąžininga bandyti diskutuoti su visuomene apie tai, kaip mes galime tinkamai patikrinti moksleivių žinias, kad jie ne tik rastų vietą po saule, bet dar iki žinių tikrinimo jas ir gautų.

Ir šį kartą norisi atkreipti visuomenės dėmesį ir į etišką bet kokių tyrimų vertinimą. Ypač atskiriant faktus ir nuomones. Štai faktai apie apklausos skaičius ir nuomonė apie Lietuvos visuomenės nepritarimą reformai yra du skirtingi dalykai. Šiuo atveju, man atrodo, matematiškai net neteisingai susumavus rezultatus gauta visiškai klaidinga išvada. Todėl jaučiu, jog matematikos žinių gilinimas ir tikrinimas turi didelę prasmę visiems.

Rubrika LŽS ir NŽKA pirmininkas yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis