Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba įkūrė Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetą, kuris jau ragina žurnalistus fiksuoti bei pranešti apie kiekvieną jų teisių pažeidimą, kuomet nepagrįstai ribojama teisė rinkti ir skleisti informaciją, nepagrįstai persekiojama už kritiką, spaudžiama atskleisti informacijos šaltinius ir panašiai.

Visi žurnalistų teisių pažeidimų atvejai bus fiksuojami, viešinami ir ieškomi efektyviausių sprendimo būdų - teisinė gynyba, teisės aktų keitimo siūlymai ir kitos priemonės. Pranešti apie pažeidimus galima elektroniniu paštu manoteises@lzs.lt

Praėjusiais metų lapkričio mėnesį vykusiame Lietuvos žurnalistų sąjungos suvažiavime buvo patvirtinta viena iš strateginių veiklos gairių dėl žurnalistų saugumo ir valdžios atsakomybės už nepagrįstą persekiojimą už kritiką. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į gausius žurnalistų pranešimus, ypač iš regionų, apie žurnalistų teisių ribojimus ir nepagrįsta persekiojimą už kritiką - dažnai žurnalistams neteikiama informacija, ribojama galimybė jiems dirbti vietos valdžios oficialiuose reginiuose, už kritinius straipsnius teikiami skundai savireguliacijos organizacijoms ir ieškiniai teismams, nors dažnai tokie skundai yra pripažįstami nepagrįstais ir jais siekiama tik apsunkinti žurnalistų veiklą.

Vykdydama prisiimtus įsipareigojimus Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdyba kovo mėnesį įkūrė Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetą, kuriame jau balandžio mėnesį planuoja dirbti bent septyni žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių ir regionų.

Remiantis tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų" atliekamu spaudos laisvės indeksu, Lietuva 2019 metais šiame reitinge yra 30 vietoje. Dideliais iššūkiais įvardintas politikų spaudimas visuomeniniam transliuotojui, regioninės žiniasklaidos jaučiama politikų įtaka ir spaudimas.

Praėjusiais metais žurnalistams vienašališkai buvo atimta galimybė gauti tyrimams reikalingus duomenis iš Registrų centro ir dėl šios teisės atstatymo iki šiol nėra priimti visi būtini teisiniai sprendimai.

Kaip žinia, 2011 metais per Lietuvos pirmininkavimą ESBO buvo priimtos Vilniaus rekomendacijos dėl žurnalistų saugumo įgyvendinimo. Atnaujinus ESBO Žurnalistų saugumo gaires (angl. OSCE Safety of Journalists Guidebook) siekiama padėti ESBO šalims užtikrinti saugias žurnalistų darbo sąlygas. Žurnalistų saugumo temai Lietuva skiria ypač daug dėmesio. 2015 m. Lietuvos pastangomis Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose.

2018 metais įsigaliojus ES bendrajam duomenų apsaugos reglamentui padažnėjo atvejų, kuomet Lietuvoje kai kuriose valdžios institucijose žurnalistams neteikiama informacija formaliai prisidengiant minėtu dokumentu ir vengiama viešinti duomenis, kurie iš esmės turi būti vieši. Priminsime, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas turi atskirą skyrių, kuris skirtas duomenų tvarkymui ir saviraiškos bei informacijos laisvei. Tame skyriuje akcentuojama, jog valstybėse narėse teisė į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Rubrika LŽS ir NŽKA pirmininkas yra Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.