2022 m. lapkricio 29 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Žurnalistų dėmesiui Lietuvos teisė 2021m. ir jos esminiai pokyčiai

2022-01-29
 
2022 m. sausio 26 d. pristatytas metinis teisės pranešimas „Lietuvos teisė 2021: esminiai pokyčiai", kuriame įvertinti svarbiausi praėjusių metų įvykiai teisės srityje ir pateiktos įžvalgos dėl jų poveikio bei prognozės, ko galime tikėtis 2022 metais. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos iniciatyva metinė teisės apžvalga pristatoma jau ketvirtąjį kartą.
VERTINIMAS PADEDA PROGNOZUOTI TIKĖTINĄ POVEIKĮ
„Metine teisės apžvalga siekiama atkreipti dėmesį į poreikį analizuoti teisės srityje vykstančius pokyčius, diskutuoti apie juos, nes jie veikia ne tik valstybės, bet ir Lietuvos gyventojų bei verslo subjektų kasdienybę. Tokia analizė gali padėti įvertinti galimas tokių pokyčių pasekmes, o kartais ir pasirengti tinkamai juos įgyvendinti praktiniame lygmenyje", teigia MRU Teisės mokyklos dekanė prof. Lyra Jakulevičienė.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, 2021-aisiais metais teisingumo sritį ypatingai palietė Covid-19 pandemijos, hibridinės atakos iššūkiai. „Norėčiau pasidžiaugti, kad 2021 m. Teisingumo ministerijai pavyko pasiekti didelio proveržio. Svarbiu pasiekimu Europos Sąjungos (ES) kontekste galima įvardinti sudarytą teisinę galimybę ES piliečiams įkurti politinę partiją. Taip pat vienas iš prioritetų, kurių ėmėsi ministerija - kurti tvarią teisėkūrą, kuri atitiktų Konstitucines normas ir būtų paremta teismų sprendimais", - teigia E. Dobrovolska.
Ministrės teigimu, svarbu išgirsti akademinės bendruomenės įžvalgas apie siektinus tikslus, galimas grėsmes ir prioritetus teisingumo srityje, o abipusis bendradarbiavimas leis pasiekti pačių efektyviausių rezultatų.
TIKĖTINA SULAUKSIME SPRENDIMŲ - NE VISADA PALANKIŲ VALSTYBEI
Metinės teisinės apžvalgos autoriai, MRU mokslininkai, pastebi, kad 2021 metai Lietuvai buvo ypatingi, kadangi teisėkūros procesus didele dalimi lėmė išoriniai, neplanuoti veiksniai, tokie kaip migracijos krizė, pandemijos valdymo poreikis, tarptautinių teismų sprendimai, klimato kaitos iššūkiai,technologijų plėtra ir kiti. Savalaikis reagavimas į netikėtai iškilusius iššūkius, tam tikrais atvejais sąlygojo skubotus sprendimus, kurie buvo būtini, tačiau šiandien jie gali būti vertinami nevienareikšmiai. Europos teismuose ir kitų šalių teismuose atgarsio susilaukė pandemijos valdymo priemonių bylos (dėl įvairių ribojimų, privalomos vakcinacijos), migracijos krizei spręsti taikyti asmenų sulaikymo, laikymo sąlygų klausimai, tikėtina šiemet sulauksime sprendimų ir Lietuvos teismuose, kurie ne visuomet gali būti palankūs valstybei. Visa tai patvirtina poreikį stiprinti šalies pasirengimą ir atsparumą ateities krizėms. Lietuvoje pokyčiams teisinėje sistemoje įtaką darė ir teismų sprendimai, ypač Konstitucinis Teismas. Teisingumo ministrės teigimu, teisinėje sistemoje 2022-ieji planuojami kaip pertvarkų metai - laukia reikšmingos teisėkūros reformos, keičiant Bausmių vykdymo kodeksą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, sprendžiant notarų ir antstolių įkainių klausimus.
Konstitucinė doktrina 2021-aisiais plėtota žmogaus teisių klausimais (pvz., stiprinant religijos laisvę; aiškinant naujus ūkinės veiklos laisvės aspektus; užtikrinant teisę į veiksmingą teisminę gynybą, bylose dėl advokato išlaidų atlyginimo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, kuriose asmuo išteisinamas, dėl reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, nagrinėtos bylos dėl valstybinių pensijų), dar kartą įstatymų leidėjui priminta draudimo įveikti teismų baigiamųjų aktų galią doktrina. Priimti reikšmingi sprendimai dėl tiesioginių merų rinkimų, mokestinių prievolių įsigaliojimo laiko, galimybės nušalinti valstybės tarnautojus nuo pareigų ir kiti klausimai. Šiemet laukiama svarbių sprendimų dėl Vyriausybės taikytų pandemijos valdymo priemonių (tokių, kaip galimybių pasas, pareiga testuotis įmonėse, kuriose nustatytas viruso protrūkis, teisės grįžti į Lietuvą apribojimas, kuomet yra reikalaujama turėti neigiamą testą) bei teisėjų atleidimo konstitucinių pagrindų. Tikėtina, kad šiais metais, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, Seime bus priimtas sprendimas dėl Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo.
VIEŠAJAME SEKTORIUJE - AKCENTAS KORUPCIJOS PREVENCIJAI
Viešajam sektoriui itin aktualios teisinio reguliavimo reformos, susijusios su korupcijos prevencija, kurios turėtų sustiprinti valstybės tarnybą bei užtikrinti skaidrumą viešajame sektoriuje. Tikėtina, kad, pavyzdžiui, pradėtas priėmimo į valstybės tarnybą atrankos decentralizavimas sutrumpins ir supaprastins atrankos procedūras. Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimai, numatantys naujas antikorupcines priemones, išplečiantys valstybės institucijų ir jų pareigūnų įgaliojimus, turėtų padėti nuosekliau ir efektyviau užkirsti kelią korupcijai.
VERSLUI IR ORGANIZACIJOMS PRAĖJĘ METAI PATEIKĖ NAUJOVIŲ
Verslui gali būti reikšmingi praeitų metų teisinio reguliavimo pokyčiai dėl restruktūrizavimo galimybių susidūrus su mokumo problemomis pandemijos sąlygomis, taip pat pokyčiai dėl nemokumo administravimo. Visgi mokslininkai pabrėžia, kad šiuo metu, nors ir patobulintas, nemokumo procesas yra teisminis procesas, nepritaikytas individualiems, ypač smulkių įmonių, atvejams, taigi vertėtų galvoti apie pokyčius pasiūlant ir alternatyvių galimybių. 2021-ieji metai žymėjo dvišalių investicijų apsaugos sutarčių eros pabaigą - nuo šiol investuotojų ginčai Europos Sąjungos (ES) mastu nebegali būti nagrinėjami tarptautiniame arbitraže, o tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nacionaliniams teismams gali kelti iššūkių. Tikėtina, kad šie klausimai vis dar bus sprendžiami ir šiais metais. Tarptautinių verslo ginčų sprendimai po „Brexit‘o" kelia nemažai probleminių klausimų bylose su Jungtinės Karalystės elementu. Kaip pastebi mokslininkai, teismai kartais „pamiršta" apie bylų, su Jungtinės Karalystės elementu, senosios nagrinėjimo tvarkos pasikeitimą, kadangi šiose bylose jau nebetaikoma ES teisė. Šiai situacijai pagerinti, ES ir Jungtinė Karalystė dar šiemet gali prisijungti prie atskirų tarptautinių konvencijų, taip suvienodindamos atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo taisykles.
Verslui ir organizacijoms poveikį turės ir 2021 metais pradėtos esminės reformos aplinkosaugos srityje - žaliųjų pirkimų, atliekų tvarkymo bei pakuočių klausimai. Lietuvoje, kaip ES valstybėje narėje, išsikelti itin aukšti tikslai, kurie lems ir naujus įsipareigojimus tiekėjams. Tikslų pasiekimui pernai suformuoti teisiniai pagrindai, tačiau rezultatai tvarumo srityje itin priklausys ir nuo teisės aktų įgyvendinimo, gyventojų ir verslo aplinkosauginio sąmoningumo didėjimo bei kitų veiksnių, kuriems reikės ilgesnio nei metų laikotarpio.
SVARBŪS PASIKEITIMAI GYVENTOJAMS
Gyventojams gali būti svarbūs pernai atlikti teisės aktų pakeitimai vartotojų teisių apsaugos srityje, ypač dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigos atlyginti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išlaidas sprendžiant ginčą (pastebima, kad jos šiuo metu siekia apie 270 eurų vienam ginčui), šie pasikeitimai gali lemti ir verslo polinkį vis daugiau ginčų spręsti taikiu būdu. Asmenims, besiginčijantiems dėl kainos pagal pirkimo-pardavimo sutartis sumokėjimo, svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis, keičianti ankstesnę praktiką dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir užtikrinanti geresnę šalių interesų pusiausvyrą. Kita vertus, mokslininkai pasigedo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo kitoje priimtoje LAT nutartyje, kur teismas išaiškino, kad pagal kredito sutartį gali netgi atsirasti kredito teikėjo pareiga mokėti atlygį kredito gavėjui už pinigų skolinimą. Gyventojams, ginantiems savo pažeistas teises teismuose pandemijos metu, sudarytos nuotolinių teisminių procesų galimybės, kurios tikėtina plėsis, tačiau svarbu užtikrinti, kad technologijų plėtra didintų teisingumo prieinamumą, o ne sudarytų naujas kliūtis ginti pažeistas teises. 2021 - 2022 metų sandūroje išspręsta ir daugelį metų Lietuvoje egzistavusi problema: nuo šiol Lietuvos piliečiai (sukūrę šeimą su užsienio piliečiais, jų vaikai, ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiai) asmenvardžius galės rašyti originaliais lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

 

Daugiau informacijos:
Jurga Strimaitienė
jurga.strimaitiene@mruni.eu
Tel. Nr. 865962569

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-01-29 14:27
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media