Kai tenka galvoti apie žmones, atlikusius unikalius darbus, kuriais garsėja Lietuva, tarp jų atmintin ateina ir Gunaras Kakaras. Šis mokslininkas savimi apjungia dvi gana skirtingas veiklos sritis - astronomiją ir muziejininkystę. Jis su bendraminčiais įkūrė Lietuvos etnokosmologijos muziejų, kuris yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Etnokosmologija - žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, apeigose, materialiniame bei verbaliniame pavelde, moksle, technikoje, literatūroje, mene, filosofijoje, religijose, futurologijoje, mokslinėje fantastikoje. Pagrindinis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus uždavinys yra rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, moksliškai tyrinėti, eksponuoti ir teikti lankytojams informaciją apie žmogaus ir žmonijos ryšius su kosminiu pasauliu.

1969 metais pradėta statyti Molėtų astronomijos observatorija, nes senoji Vilniaus universiteto observatorija Vilniuje jau buvo gaubiama miesto šviesų, dulkių ir dūmų.

1978 metais viename teleskopo bokšto aukšte atidarytas visuomeninis muziejus, kur be pagrindinių eksponatų, senosios Vilniaus observatorijos teleskopų, jau buvo pirmieji etnografiniai rodiniai, atspindintys tautos ryšį su Dangaus pasauliu. 1990 metų kovo 15 d. Mokslų Akademijos prezidiumo nutarimu ir buvo įsteigtas Etnokosmologijos muziejus. Anot jo vadovo dr. Gunaro Kakaro, mūsų egzistavimas yra šimtaprocentinis įrodymas, kad Visatoje gyvybė ir protas egzistuoja. Belieka kelti klausimą, kaip toli tos salelės viena nuo kitos nutolusios. Mokslininkas tiki, kad toks kontaktas padėtų žmonijai suvokti ir savo paskirtį bei kilmę.

„Paprasčiausias dalykas, kuris mus sieja su Kosmosu, - kiekvienas mūsų kūno atomas prieš 6, 7, o gal ir prieš 8 milijardus metų gimė žvaigždžių gelmėse. Visi mes esame sudaryti iš realios žvaigždžių medžiagos", - teigia Gunaras Kakaras. Pasak mokslininko, ne veltui visos pasaulio tautos su Kosmosu yra išlaikiusios mitologinius ryšius - per tautosaką, tautodailę, simbolius, apeigas, religiją. Tačiau pragmatiškas mokslas padarė mums meškos paslaugą pažinimą išskaidydamas į atskirus dalykus ir taip mus iš dalies „atribojo nuo didžiojo kosminio pasaulio ir šiek tiek apribojo".

Gunaro Kakaro manymu, šiuolaikinis pažinimas susijęs su trimis problemomis - mus supančios Visatos sandara ir dinamika; kosmoso atsiradimo priežastimi; gyvybės ir proto problema. „Iš tiesų apie Visatą mes žinome labai mažai. Visi tie kūnai, kuriuos matome ir tyrinėjame, sudaro labai nedidelę jos dalį. Likusi erdvė - mums nežinoma tamsioji medžiaga. Tai, kad šiandien kalbame apie šią tamsiąją medžiagą, yra žingsnis į erdvę, kurios mes negalime apibrėžti jokiais fiziniais dėsniais." Mokslininko teigimu, vienintelė tikra ir reali galimybė Žemės civilizacijai turėti informacijos apie proto salų egzistenciją šiame kosminiame pasaulyje yra tik viena - kontaktas su kitoms gyvybės ir proto salomis. „Kontaktas su kitomis proto salomis būtų unikali informacija, kuri leistų suvokti žmonijos atsakomybę už savo veiksmus Kosmose, mūsų egzistencijos priklausomybę nuo kosminės erdvės, žemiškos civilizacijos vystymosi alternatyvų paieškas kosminės ateities perspektyvoje", - svarsto astronomas.

Šių eilučių autoriui, kaip ir kitiems vyresnės kartos žurnalistams, yra didelė garbė ir džiaugsmas pažinoti daktarą Gunarą Kakarą nuo pat Etnokosmologijos muziejaus steigimo pradžios. Teko stovėti greta jo prie teleskopo ir giedrą naktį stebėti žvaigždėtą dangų, gėrėtis ta nuostabia didybe. Šią mokslo įstaigą kasmet aplanko iki dvidešimties tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir iš užsienio. Ir visus juos nepailsdamas pasitinka gamtos mokslų daktaras Gunaras Kakaras, atverdamas jiems vartus į neaprėpiamą Visatą. Šiandien (sausio aštuntąją) ypač malonu pasveikinti garbųjį mokslininką 75-ojo gimtadienio proga.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-01-10 12:22

Atgal